Katės

[Dzokonda]

Gyvenimas tai nuolatinis šurmulys. Tu lakstai, bėgi, kyli, leidies ir ... lauki vakaro. Kiekvieną dieną Tu lauki vakaro, kai galu gale sugrįžti į savo jaukius, ramius namus, praveri duris, ir esi sutinkamas savo pūkuotu murkiančiu namiškiu:
„Murr...“ – „Labas. Aš tavęs ilgėjausi“.
„Murr...“ – „Kaip praėjo diena?“.
„Murr...“ – „O aš - liūdėjau“.
„Murr...“ – „Tu – mano gyvenimas!“.

Kad ir kokia sunki buvo diena, kad ir kiek nemalonių išgyvenimų patirta, įžengdamas pro savo duris palieki visą tai už durų. Namie – jaukumas, šiluma ir meilumas.
Šią nuostabią namų atmosferą sukuria patys žmonės. Šią atmosferą sukuria ir katės – jaukūs, meilūs, protingi, dažnai net stebėtinai išmintingi gyvūnai.
Kai įsigijome pirmą savo Orientalą, net nesitikėjome, kad tai taps mūsų hobiu, mūsų liga, mūsų pamišimu. Nei netuokti negalėjome, kad į klausimą „kaip sekasi“ atsakysime ilgų pasakojimu apie tai, kaip sekasi mūsų katėms, kokį naują pokštą sugalvojo kas nors iš mūsų katinukų, kokį naują namuką ar žaislą jiems įsigyjome.
O visai nesenai apie šias kates nežinojome visiškai nieko: „Kas tas Orientalas? Kuo Orientalas skiriasi nuo kitų??“
Gyvenome sau ramiai, patogiai, kartais paglobodavome atostogaujančių draugų kates ir svajojome apie „Savo“ katę.
Mes svajojome apie „tikrą“ katę, tokia, kad būtų „protinga, meili, draugiška, savarankiška, žaisminga kaip kačiukas “ ir „ko mažiau priežiūros, kuo mažiau valymo, kuo mažiau auklėjimo, kuo mažiau nemalonaus kvapo, kuo mažiau slenkančių plaukų“ ir „kad mokėtų suprasti nuotaikas ir nesimaišytų po kojomis, kai nereikia, ir būtinai ateitų paguosti, kai liūdna, ir kad būtinai ateitų pamiegoti ant kelių, arba nei už ką neitų, kai to nesinori“, žodžiu, kuo daugiau privalumų ir kuo mažiau trūkumų.
Gavome viską, ko tikėjomės. Ir dar daug daugiau.
Orientalas - tai TIKRA KATĖ. Tobulas, harmoningas gamtos kūrinys - tiek savo išvaizda, tiek savo protu, tiek savo stipria, mylinčia katiniška širdele.
Dažnai prisimenam seną graikų mitą apie skulptorių, kuris įsimylėjo savo sukurtą skulptūrą taip, kad į ją buvo įkvėptas gyvenimas. O gal tai buvo Afrikos aborigenų mitas apie Kačių Kūrėją, kuris sukūręs katę, savo kūrinį įsimylėjo, ir nuo jų santuokos gimė orientalas – dieviška katė?
Egiptietiška statulėle primenantis kūnas, kerinti gracija, tvirta ir mylinti širdelė, puikus, linksmas charakteris, filosofinis požiūris į gyvenimą ir nesenkantis gyvybingumas – tai orientalas, rytų trumpaplaukė katė.
Ir šalia to labai kuklūs poreikiai – jomis labai lengva rūpintis, jos yra „patogios“. Jos atneša daug džiaugsmo ir švelnumo, ir prašo tik dėmesio ir meiles. Jos tikrai labai išsiskiria iš visų kitų kačių savo aristokratiškumu ir keistu, neįprastai „žmonišku“ charakteriu. Gal jos Atlantidos palikimas mums?
Tai gi dabar kai mūsų klausia: „Ką manote apie Orientalus?“- atsakome: „Tai – tikra katė!!“. „Tai – mūsų katė!!“. Apie tai, kad praktiškai susirgome Orientalais – nutylime - „mokantys matyti – pamatys“. O gal ir susirgs. Savu laiku.
Tai gi ir vėl ta kupina lakstymo ir sunkių darbų diena, rūpesčio mintys sukiojasi galvoje, ir tu lauki vakaro, nes vakare įžengdamas pro savo duris palieki visą tai už durų. Namie – jaukumas, šiluma ir meilumas.
(medziaga parinkta is puslapio Orientalai*LT)

[Papooga]

Na šitie kačiukai tikrai paliko įspūdį, ypač kairysis

[dragute]

Grazuciai...
Labai panasus i Korniso rexus (kornish rex) Tik akyte mazesnes....

[crista]

Kaip sakoma del skonio nesigincijama,bet vistiek persai graziausi

[sailor]

[Budgie]

[rainiukee]

[Papooga]

[gabusia]

Oj kokie mieli tie balti kaciukai...

As vien tik is intereso paklausiu: kiek gi kainuoja tas grozis? nes tikrai i reksiukus panasus..

Papooga gera istorija.. tikiuosi mano katinas niekada nepavirs dar grazesniu jaunuoliu nei mano vyras.. bet as visdel to nesigailiu, kad kastravau..

[crista]