Paukstis.lt

Pas mus nelaimė.... Šįryt radau Sortį negyvą ant narvo dugno Maisto pilna, visko pilna... Vakar vakare dar lakstė po kambarį žvalus... Dar pažiūrėjau, kad taip virkriai straksi ir kliūtis įveikia, kad pamaniau, gal ir iš tikrųjų nereikia jam tos operacijos... O šiandien... Negaliu kaip liūdna Kodėl... Taip jį mylėjau... Laisvo skydžio tau, mano juoduk...

vaje kaip gaila, užjaučiu labai

Užjaučiu labai . Be galo gaila paukštelio

Kaip gaila .

Labai liūdna Tokius puikius namus rado, gyventi ir džiaugtis

Vienintelė į galvą ateinanti protinga mintis, kad prisilesė ko nors kambary bestraksėdamas... Dėl ko dar galėjo taip staigiai, nei iš šio, nei iš to... Galvoju, gal vaikas kur plastelino primėtė, nepamačiau, nes lipdosi pastaruoju metu, visur jo pilna... Gal nuo statybų ko užsiliko, nes vienam kampe dėžės su instrumentais dar neišneštos, bet lyg ir tvarkinga viskas... Neįsivaizduoju... Atrodo, viską duodi gyvūnui, bet vis tiek kažką pražiopsai... Gal sirgo... Neaišku, dėl ko jo plunksnos tokios blankios, nušiurusios atrodė, gal lėtinis kas nors buvo... Juk dėl nepriežiūros jau pas tą vyrą būtų nusibaigęs, o ne tada, kai viską gaut pradėjo... Ech, taip neilgai jis su mumis buvo, bet tokią tuštumą paliko...

O skrodimo padaryti galimybės nėra? Bent jau žinotum, nuo ko taip staiga mirė.

Užjaučiu .Tikrai labai liūdna...

Užjaučiu...

Galvojau apie skrodimą, bet kai sugalvojau, buvom jau palaidoję... Dabar iškasinėt kažkaip be ryšio... Tegu ilsisi ramybėj, kad ir kas jai buvo...