Kai praeitą rudenį buvau Lietuvoje...
Parašytas: 2011.07.30 04:19
Kai praeitą rudenį buvau Lietuvoj, vyrui netikėtai teko gultis į ligoninę. Visi gyvūnai liko vieni namuose, kaimyno vaikai atėję pašerdavo. Tai greičiausiai kokių žolių papuvusių davė neperplovę, vyras žliūgių primerkęs buvo, taip grįžus ir radau tame pačiame vandenyje. Vyras iš ligoninės grįžo visai prieš man grįžtant, sako, visi tavo gyvūnai tvarkoj, vienas paukščiukas silpnai skraido, ant grindų nutupia, bet viskas gerai. Grįžus pažiūriu, kad ne viskas gerai. Bandžiau gydyti kelias dienas, negerėjo jai, išvežėm pas veterinarą, ten prabuvo savaitę gydoma, vieną dieną geriau būdavo, kitą vėl blogiau, po savaitės mirė, Taip vetai ir nenustatė, nuo ko.
O Čiauškutei pavasarį kiaušinukas užstrigo. Kai pačiupinėjau, net du apčiuopiau. Visą vakarą dariau procedūras, naktį ji abu kiaušinius numetė nuo laktos. Po poros dienų ji vėl man kažkokia neaiški, vėl išsipūtę. Pačiupinėjau, lyg vėl kiaušinis. Nuvežiau pas vietinius vetus, manau, užstrigus kiaušiniui turės padėti, bet jie į paukštį net nežiūri, siunčia į Atloną (30 km). Važiuojam ten, ten paukščio neapžiūrėję suleido kalcio ir raumenis atpalaiduojančių, Sako, per porą valandų turi padėti kiaušinį, jei ne, vėl reikės atvažiuoti. Nepadėjo, važiuojam atgal prieš užsidarant veterinarinei. Tos vetės jau nėra, yra kitas vetas, ir jis dar pakartojo injekcijas ir sako, kad jei nepadės, reikės vėl kartoti. Sekmadienį vetai nedirbo, pirmadienį iš ryto vėl važiuojam į Atloną. Nors man paukštelis geriau atrodė, ir to kiaušinuko neužčiuopiau. Buvo pirma vetė. Ji iš karto siunčia į Bray pas Barbarą, net žiūrėti į paukštį nenori. Sakau, bent pačiupinėkit, man atrodo, kad nėra to kiaušinio. Jie nenorom pasižiūrėjo, kai paukštį jai po nosim pakišau, sako, vis tiek ištinę ten viskas, važiuokit pas Barbarą dabar, reikia operuoti, kitaip paukščio neteksit. Važiuojam pas Barbarą 150 km. Užtaikėm ant beveik pietų, jos nėra. Priėmėja sako, bus po trijų valandų, ateikit vėliau. Sakom, šitiek atvažiavę, tikrai atgal nevažiuosim, o mus čia veterinarė atsiuntė iš baisiausios tolybės. Tai leido palikti paukštį, paėmę 120 eurų išankstinį apmokėjimą už hospitalizaciją. Paskambinom vakare Barbarai, ji sako: kiaušinuko nėr, blogai papūgėlei su kvėpavimu, ant deguonies ji laikoma. Kai nuvežiau, gana žvali buvo ir čirpavo, lesiojo po truputį. jokių pastebimų kvėpavimo sutrikimų nebuvo. Kitą rytą paskambinom, sako, ką tik mirė. Taip ir nežinojo, nuo ko, sakė, greičiausiai nuo streso. Va taip. Po tokios istorijos nutariau daugiau savo paukščiukų veterinarams nevežti. Numirti ir pas mane gali, bet nors be papildomo streso.
O Čiauškutei pavasarį kiaušinukas užstrigo. Kai pačiupinėjau, net du apčiuopiau. Visą vakarą dariau procedūras, naktį ji abu kiaušinius numetė nuo laktos. Po poros dienų ji vėl man kažkokia neaiški, vėl išsipūtę. Pačiupinėjau, lyg vėl kiaušinis. Nuvežiau pas vietinius vetus, manau, užstrigus kiaušiniui turės padėti, bet jie į paukštį net nežiūri, siunčia į Atloną (30 km). Važiuojam ten, ten paukščio neapžiūrėję suleido kalcio ir raumenis atpalaiduojančių, Sako, per porą valandų turi padėti kiaušinį, jei ne, vėl reikės atvažiuoti. Nepadėjo, važiuojam atgal prieš užsidarant veterinarinei. Tos vetės jau nėra, yra kitas vetas, ir jis dar pakartojo injekcijas ir sako, kad jei nepadės, reikės vėl kartoti. Sekmadienį vetai nedirbo, pirmadienį iš ryto vėl važiuojam į Atloną. Nors man paukštelis geriau atrodė, ir to kiaušinuko neužčiuopiau. Buvo pirma vetė. Ji iš karto siunčia į Bray pas Barbarą, net žiūrėti į paukštį nenori. Sakau, bent pačiupinėkit, man atrodo, kad nėra to kiaušinio. Jie nenorom pasižiūrėjo, kai paukštį jai po nosim pakišau, sako, vis tiek ištinę ten viskas, važiuokit pas Barbarą dabar, reikia operuoti, kitaip paukščio neteksit. Važiuojam pas Barbarą 150 km. Užtaikėm ant beveik pietų, jos nėra. Priėmėja sako, bus po trijų valandų, ateikit vėliau. Sakom, šitiek atvažiavę, tikrai atgal nevažiuosim, o mus čia veterinarė atsiuntė iš baisiausios tolybės. Tai leido palikti paukštį, paėmę 120 eurų išankstinį apmokėjimą už hospitalizaciją. Paskambinom vakare Barbarai, ji sako: kiaušinuko nėr, blogai papūgėlei su kvėpavimu, ant deguonies ji laikoma. Kai nuvežiau, gana žvali buvo ir čirpavo, lesiojo po truputį. jokių pastebimų kvėpavimo sutrikimų nebuvo. Kitą rytą paskambinom, sako, ką tik mirė. Taip ir nežinojo, nuo ko, sakė, greičiausiai nuo streso. Va taip. Po tokios istorijos nutariau daugiau savo paukščiukų veterinarams nevežti. Numirti ir pas mane gali, bet nors be papildomo streso.