Netekau dviejų mažylių...
Parašytas: 2012.05.12 09:19Sveiki..
Deja, man dar kartą teko įsitikinti, kad nelaimės po vieną nevaikšto...Prieš keletą dienų tikriausiai nimfų veisimo skaitėte, kad sunegalavo mano vienas nimfukas iš keturių ir, deja, neišgyveno... Tai matyt likimas nutarė, kad mums vienos netekties neužtenka... Šią naktį netekome dar vieno mažylio, šį kartą pačio jauniausio...Baisiausia tikriausiai tai, kad jis visiškai nesirgo, na tikrai nebuvo jokių ligos požymių, svoris geras, ne krito, valgė viską ką įdėsi, buvo žvalus judrus....Iš vakaro dar žaidėm su juo, glosčiau jį...Po pirmo mažylio netekties vaikus perkėlėm pas tevuką į narvą, o Banytę vėl atsodinom, na bijojom, kad dar vienas sudepresuos ir liausis valgyti...Svėrėm po 3 kart dienoj na bijodami netekti dar vieno...Bet antrą naktį iš eilės mūsų Mažius (nimfukų tėvelis) ėmė blaškytis po narvą, na tai vyksta gana dažnai, todėl mes reaguojam žaibiškai, šokam iš lovos, įjungiam šviesą ir atidengiam ir raminam (miegam tam pačiam kambary, vien dėl to, kad nimfom būdingas tas naktinis blaškymasis)...Narvas apstatytas taip, kad į nieką nesusižeistų, jau buvo ne vienas toks porelės ar mažylių išgastis ir viskas baigdavosi gerai...Bet šį kartą per tą netekom mažylio savo...Nes kai atidengėm pamatėm jį ant dugno sujudinusi sparnelį ir staiga užgesusį...Draugas mano, kad jam iš išgasčio sustojo širdelė, arba Mažius (tėvelis) net ir tas sekundes blaškydamasis sugebėjo užgauti mažylį taip, kad tas akimirksniu numirė...Aš tai jau nieko nemanau ir nieko nesuprantu, man tiesiog labai liūdna ir skaudu per kelias dienas netekti dviejų mažylių...Juk šita vada buvo ypatinga, aš taip džiaugiausi gausia šeimyna, kaip gražiai jie atrodė sėdėdami viena linija...o dabar mažylių tik du liko...O juk dabar turėtume mažyliam ieškoti naujų namų, jiems jau juk jau du su puse mėnesio, o jie taip vienas po kito iškeliavo....
Paskutinė nuotrauka, kai jie buvo 4:
Pirmasis iškeliavo tas, kuris užsilipęs ant vieno mažylio, o antrasis tas kuris po juo
Deja, man dar kartą teko įsitikinti, kad nelaimės po vieną nevaikšto...Prieš keletą dienų tikriausiai nimfų veisimo skaitėte, kad sunegalavo mano vienas nimfukas iš keturių ir, deja, neišgyveno... Tai matyt likimas nutarė, kad mums vienos netekties neužtenka... Šią naktį netekome dar vieno mažylio, šį kartą pačio jauniausio...Baisiausia tikriausiai tai, kad jis visiškai nesirgo, na tikrai nebuvo jokių ligos požymių, svoris geras, ne krito, valgė viską ką įdėsi, buvo žvalus judrus....Iš vakaro dar žaidėm su juo, glosčiau jį...Po pirmo mažylio netekties vaikus perkėlėm pas tevuką į narvą, o Banytę vėl atsodinom, na bijojom, kad dar vienas sudepresuos ir liausis valgyti...Svėrėm po 3 kart dienoj na bijodami netekti dar vieno...Bet antrą naktį iš eilės mūsų Mažius (nimfukų tėvelis) ėmė blaškytis po narvą, na tai vyksta gana dažnai, todėl mes reaguojam žaibiškai, šokam iš lovos, įjungiam šviesą ir atidengiam ir raminam (miegam tam pačiam kambary, vien dėl to, kad nimfom būdingas tas naktinis blaškymasis)...Narvas apstatytas taip, kad į nieką nesusižeistų, jau buvo ne vienas toks porelės ar mažylių išgastis ir viskas baigdavosi gerai...Bet šį kartą per tą netekom mažylio savo...Nes kai atidengėm pamatėm jį ant dugno sujudinusi sparnelį ir staiga užgesusį...Draugas mano, kad jam iš išgasčio sustojo širdelė, arba Mažius (tėvelis) net ir tas sekundes blaškydamasis sugebėjo užgauti mažylį taip, kad tas akimirksniu numirė...Aš tai jau nieko nemanau ir nieko nesuprantu, man tiesiog labai liūdna ir skaudu per kelias dienas netekti dviejų mažylių...Juk šita vada buvo ypatinga, aš taip džiaugiausi gausia šeimyna, kaip gražiai jie atrodė sėdėdami viena linija...o dabar mažylių tik du liko...O juk dabar turėtume mažyliam ieškoti naujų namų, jiems jau juk jau du su puse mėnesio, o jie taip vienas po kito iškeliavo....
Paskutinė nuotrauka, kai jie buvo 4:
Pirmasis iškeliavo tas, kuris užsilipęs ant vieno mažylio, o antrasis tas kuris po juo