Paukstis.lt

Pas mane yra pokyčių. Prieš porą savaičių pro pravertą lango viršų išskrido mano populiarioji gražuolė Smilga . Jau taip saugojau, langą pravertą palikdavau tik naktį ir tada, kai papūgos saugiai narvuose uždarytos būdavo, bet tą dieną žmonės tiesiog šniūrais ėjo ir į duris skambino, nespėjau lakstyti, tai netyčia taip ir palikau pravertą viršų, kai banguotukų narvą atidariau. Lyg ir neskrisdavo jie prie lango anksčiau, gal ko pasibaidė. Pamačiau, kad jos trūksta, tik po kelių valandų po to, kai palikau. O dar lauke tuo metu lijo kaip iš kibiro. Po lietaus išvežiau banguotukų narvą laukan, galvoju, gal prisišauks. Ir prisišaukė po poros valandų. Išgirdau ją tolimajame kampe aukštuose medžiuose, paskui ir mačiau. Labai apsidžiaugiau, galvojau, tikrai pagausiu. Bet ji gal kokius dešimt kartų vis pro narvą praskrido, bet netūpė ant jo - instinktai jai sakė nepažįstamoje aplinkoje kuo aukščiau laikytis. O medžiai aplink mūsų teritoriją didžiuliai. Paskutinį kartą kai skrido aplink namą, taip ir nepasirodė. pagalvojau, kad reikėtų dar nimfų narvus išvežti ir greta pastatyti, gal taip bus pažįstamesnė situacija. Išvežiau, bet jos daugiau nesimatė ir nesigirdėjo. Galvojau, vakaras, gal kur nakvynei nutūpė. Kitą rytą kėliausi pusę šešių, išvežiau laukan narvus su miegančiomis papūgomis, net šunų nevedžiojau, kad namuose būčiau, katino laukan neleidau - deja. Dar porą dienų taip - nieko. Matyt, nuklydo jau pirmą vakarą palei tuos didelius medžius kur. Nebetekau jau vilties, kad ją rasiu, net jei ir gyva - per daug pas mus gamtos, per mažai namų, ir tie patys žemi - nėra jokio šanso, kad ji į kokį namą skris... O paukščiukas toks mažytis, ir dar žalias - vasarą tarp gausios lapijos jos pastebėti praktiškai neįmanoma. Tokią kaltę jaučiu, kad tą langą viršuje pravertą palikau... Labai sunkus tas jausmas...

Tai va, kaip liūdna pas mane. Bet prieš porą dienų parsivežiau naujokėlę Samanėlę. Tai kaip ir vėl pulkelis pilnas ir subalansuotas, nors džiaugsmo dar nėra.

eina sau kaip liūdna Na bet visko būna, negalima taip jau savęs kaltinti laikykis sailor

Sailor užjaučiu tave,labai gaila.

Gaila papūgėlės. Užjaučiu Sailor

sailor laikykis labai gaila papūgėlės,bet ką padarysi kartais taip būna...

Sailor, užjaučiu. Ką gi padarysi, toks jau likimas, visaip gyvenime nutinka. Nesigraužk taip, galbūt papūgėlė kur nutūpė žemyn pailsėti, kažkoks žmogus ją rado ir dabar augina

užjaučiu dėl papūgėlės,kartais tikrai tiesiog taip nutinka.. nors labai būna žiūri visada..ir liūdna ir kaltė atsiranda,bet taip jau yra.. Ir nieko negali padaryt. Džiaukis Sailor nauju paukšteliu,pulkeliu.

Tfu, kad kur tokius reikalus, rodos sailoris i ne "čainikas", ale va, vasara ir Gamta, vėl išplėšė vieną iš savo augintinių... Reikia ir man savo langus atidžiau prižiūrėti, o tai jaučiu, kad kartais duodu "raslabūchos", per daug pasitikėti pradėjau-negerai

Būtų radęs kas, tai jau atgaučiau - kaimas pas mus visi žino, kad aš zoosodą turiu. O su langais tai lyg ir taip stengiuosi žiūrėti, vasara, juk, karšta, reikia po kelis kartus langus paukščių kambaryje atidarinėti, kad neprikaistų per daug, o va atitraukė mano dėmesį, ir pamiršau. Dar ne iškart pastebėjau, kad tas lango viršus praviras buvo. Iš pradžių puoliau ieškoti Smilgos po kambarį (ji dažnai kur tyliai lindėti mėgdavo, ne visada iš karto ją pastebėdavau), ir tik vėliau pamačiau, kad langas viršuje pravertas...

Kaip gaila ,as tai visus langus tinkliukais apklyjavau ir praveriu tik virsu,dar uzuolaidos uztrauktos ir atidarau,tik kai as namuose,gal ir persistengiu kiek