Maksiukas...................
Parašytas: 2012.07.30 13:36
Kas skaitė apie mano nimfų trečią vadą žino jos liūdnoką likimą, kad iš 4 buvo likę tik 2... Deja, šiuo metu liko tik vienas ir nors jam viskas gerai. Trečiasis mažylis šios vados buvo pats jaukiausias mano matytas paukštukas, buvo mūsų prielipa, net gi ketinome jau jį pasiliktį...Mano draugas buvo labai sužavėtas, kad tas mažylis kaip mažas šuniukas, kurį gali kutinėti kur tik nori ir kaip tik nori...Kai vis dėl to atsirado kas jo labai norėtų ir labai rūpintųsi labai džiaugėmės, kad mažylis gerose rankose....Džiaugėmės kiekviena žinia apie jį, nes jos visad buvo geras (na išskyrus, kad mažiau valgo, kad nenori daržovių, o puola ryžius, na bet pasikeitė aplinka, tai kažkaip nesijaudinom per daug, kad jis taip ožiojasi, kadangi vis gi tai stresas ir manau normalu, kad keletą dienų gali būti tokie ožiukai,svarbiausia, kad nebadauja, valgo...) O šiandien ryte atėjo liūdna žinia: Maksiukas buvo išleistas, apskrido 1 ratą aplink kambarį, nutupė ant užuolaidų, šeimininkė priėjo paimti jį, o jis krito į jos rankas...Nebėra Maksiuko.... Nebėra mūsų mažo ir begalo mylimo prielipos.... Vis dar negaliu patikėti ir nesuprantu, kas nutiko... Šeimininkė sakė, kad jau ir lesti buvo pradėjęs normaliai, kaip suprantu jokių negalavimo požymių pastebėjus nebuvo... tai nejau tas aplinkos ir šeimininkų pasikeitimas galėjo nulemti tokią nelaimę? Mums su draugu tai baisi skaudus smūgis, mes savo prielipą labai mylėjome....Pamenu dar niles gerus žodžius: viskas bus gerai maksiukui, pakliuvo iš gerų rankų į geras rankas... Ir nėra maksiuko Šeimininkė gera ir rūpestinga, jai taip pat kaip ir mums sunku be Maksiuko, mes liūdim dėl jo visi kartu....Tikiuosi vaivorykštės šaly jis laimingas...