Paukstis.lt

mire rio. geriau buciau as jam iskart sparnus pakirpus. niekada sau neatleisiu, kad neklausiau savo vidinio balso. Prisitrenke skrisdamas i siena, nepataike nutupt ir nukrito is antro auksto i pirma ant laiptu (visur viena atdara patalpa, niekaip nei uzdengsi nei paslepsi ir neisivaizduoju kaip jis taip pataike). dar vakar viskas buvo gerai, valge snekejo, o siandien mire. Ruosemes vezti i sostine pas specialu veterinara, kad apziuretu, nuvaziavom vaika pasiimt is darzelio, bet grize is masinos radom jau mirusi. sokas visiems mums. negaliu nustot raudot. vienos nelaimes. aciu visoms uz patarimus ir rupesti. manau daugiau cia nebesilankysiu.

Zitlali as labai uzjauciu Bet kaip cia jus taip palikote neuzdaryta pauksti iseje is namu?

Isivaizduoju kaip apmaudu ir gaila ir kaltinate save.

Dabar tikrai nereikia nieko spresti ir sakyti, kad niekada nebelaikysite. As pati praradau viena zako jaunikli, zinau kaip yra sunku ir kaip kaltini save, kad kazka padarei ar nepadarei, kad kazka galejai pakeisti, padaryti geriau ar padaryti kitaip.

Visai neseniai forume ErikaE mire senegalas, irgi numyletas, nuo mazens ismaitintas. Bet as jai sakiau, jei nori auginti ir leidzia galimybes, tai ieskokis ir pirk is karto kita. Kitas paukstis nepakeis prarasto, bet jis uzpildys ta tustuma, kuri dabar susiformavo. Duodama ErikaiE toki patarima manau neprasoviau, dabar ji augina dvi nuostabias amazones.

Yra ir daugiau forume tokiu pavyzdziu Papoogos pirmas bordouogegis zakutis mire, o dabar ji turi keturis zakucius, Gintares Eklektusas atsitrenkes i lango stikla mire, dar ant ranku laike ir nieko jau nebegalejo padaryti. O dabar pas ja nustabus arutis. Tikrai nenoriu sumenkinti sielvarto, bet rasau kaip yra, taip kartais nutinka nelaimiu, niekas nuo to nera apsaugotas, bet jei tikrai zmogus kazko nori, nereikia sustoti, be to kazin ar pats Rio neretu, kad jus liudetumete, man atrodo atvirksciai, jis noretu, kad dziaugtumetes ir prisimintumete nuostabai kartu praleista laika ir smagias jo isdaigas.

Pati kazkada auginau dekoratyvinius paukstelius, kuriu nesudebedabau visada apsaugoti, vienas zakas sparna nukando, keli paskendo maudykleje, keli atsitrenka i ka nors krisdavo.

Tiesiog taip nutinka, tokia lemtis ir esi bejegis kazka padaryti. Rio buvo nulemta pragiventi tiek, kiek jis pragyveno, jusu seimoje apsuptas meile ir rupesciu. Jus sakote, kad daugiau niekada nebeauginsite ir cia nebeuzeisite, o galbut jusu kazkur jau laukia naujas jusu paukstelis, o jus jam uzdarote duris i savo namus.

Kad ir kiek nesekmiu buvo pas mane, bet po kiek laiko (tas laikas kiekvienam individualus, bet nerekomenduoju uztempti)atsigauni. As neisivaizduoju savo namu be to smagaus klegesio, net kai isvezu pauksciu pries atostogas kam nors, tos pora dienu man tokios slegianciai tylios ir pesimistiskos buna. Dabar pas mane septyni cypiantis snapukai, aisku neduok dieve, jiems kas nors nutiktu, nes myliu ir esu prisirisusi prie ju be proto, bet vietoj vieno iskeliavusio i dausas atsiratu keli nauji, kurie atnestu nauju spalvu, svajoniu ir smagiu rupesciu..

Užuojauta, Zitlali .

As daug parasiau, bet dar noreciau pridurti, jei turite svajone, jokiu budu jos neissizadekite, siekite to, ko norite.
Pavyzdziui as savo Ela, kakadu patele, pamaciau labai seniai skelbimuose, ji tokia vargsiuke buvo, visa apipesiota, pasakiau tai mano paukstis, jis manes laukia. Aisku as nespejau jos nupirkti, pries mane tai padare kaskas kitas, ir ka jus sau manote, apejes kelis seimyninkus, tas paukstis galiausiai atsidure pas mane. Man tiesiog viena diena paskambino ir pasiule ji nupirkti. Kaip manote kokia buvo tikimybe, kad taip gali nutikti, sakyciau nuline. Bet tas paukstelis man buvo skirtas, ir jis pas mane atkeliavo. Pamazu jo bukle vis gereja ir gereja ir ne per seniausiai vienas zmogus ir man pasake, ar tu supranti, kad tu niekada gyvenime negalesi jos parduoti ir kazkam atiduoti, nes jai vel bus blogai.

Todel Zitlali dar karta rasau, kad labai uzjauciu, zinau kas tai yra prarasti ir kaip visa tai buna. Bet, jei tikrai norite, ir jums leidzia galimybes, ziurekites ir ieskokites naujo paukstelio, nebutinai jei zakucio, galbut kazkokio kitokio. aisku viasa lyginsite naujoka su Rio, bet kaip bebutu nauja papugele uzpildys ta tustuma, kiri dabar susidare.

Jis prie mano akiu trenkesi, nepalikau laisveje... as ji isleidau is narvo, uzlipo jis i savo narvo antro auksto 'terasa' ir ant lakteles tupejo, snekejo, as ruosiausi gamintis valgyt, jis razesi, mankstinosi ir pakilo skrist. Kaip visada... bet paprastai jis ant virtuves virsuje spinteliu nutupdavo... o sikart jis tokiu didziuliu lanku aplink virtuve praskrido ir taip greit, tada i tokia nisa sienoje, kuri visiskai kitame kambario gale, o atstumai dideli, o tos nisos gale i siena, o apacioj laiptine... sunku nupasakot, bet jis is inercijos i ta siena trenkesi ir nudundejo i apacia... girdejau duslius du tuk tuk... Baisu, vyras sako ta pati ka ir tu, bet maciau, kad pats su asarom nese jo kuneli. Maistelis saldytuve stovi, visi zaislai, jo masinyte su kuria zaide. O pries sita nutikima nakti suo staugt pradejo, vyras sako, kad tik mirties neprisauktu... del to, kad neuzsuksiu, tai laiko manau reikia... kazkaip sunku, zinai, logiskai viska suprantu, bet viduje tai kosmaras... aciu labai uz palaikyma

As viska suprantu. As pamaciau, kad mano jaunikliui kazkas negerai, kai pradejo virsti ant sono ir nuo smulkiu pjuvenu uzsikimsynedavo nosyte, nuveziau pas veterinara, padare rentgena, pasirodo per mazai daviau kalcio ir kaulai pradejo krypti, jau to, kas sukauleje pakeisti nelabai buvo kaip, bet kremzlinius kaulus galima buvo istiesinti, prasidejo ivairus itvarai, kuno daliu rysimas tokiose reikalingose padetyse, prireikdavo keliu valandu kol surisi, o jis muistoti, rekia, nenori. O dar reikia ir paserti, is pradziu nakti sildydavao su savo kunu, nemiegojau, veliau nusipirkau sildymo pagalve. O viena vakara per daug primaitinau ir per stipriai surisau ir jis greiciausiai uzduso, nezinau ryte jau radau negyva. O man jau visai stogas vaziavo, negalejau jo taip kankinti ir buvau susitarusi, kad is ryto nuvesiu veterinarui ir jis pades rupintis mazyliu. Buvai pasiruosusi moketi bet kokius pinigus ir bet ka padaryti, kad tik gyventu. Bet viskas bergzdziai. Po to labai bijojau, kas bus, jei vel atsiras jaunikliu. Bet pasikausciau, pasiruosiau, padariau viska kitaip, na vienu zodziu pasistengiau, ir ka atsirado du zakuciu jaunikliai. As aplink juos tupinejau nezinia kiek, vis laukiau na puse menesio, kad gali kas nors nutikti, kad gali neisgyventi, na va menuo, bet dar gali numirti, tai taip vargais negalai isgyveno, ir dabar gyvena naujose namuose ir dziugino savo seimyninku sirdeles.

Todel dar karta pasikartosiu, jeigu tik yra finansines galimybes, kuo greiciau pradekite ieskoti naujo pauktelio, taip pamazu isnyks liudnos mintys apie mirti, liks tik grazus prisiminimai apie kartu praleista laika ir atsiras nauju smagiu rupesciu.

Zitlali tu tikrai ne pirma ir ne paskutine kam taip nutiko, tik nereikia sustoti ir viska mesti.

Na vat geriau butu, kad Erika pasisakytu, nes jos senegaliukas visai neseniai mire, ir kiek cia laiko nedaug praejo, o jau forumas nuo dvieju amazoniu klegesio visas sujudes per visas temas..

Zitlali ir tavo vyras teisingai sako, jei jis nepriestarauja, kodel gi, bet kokiu atveju niekas Rio neistrins is tavo atsiminimu.

Zitlali labai jus visus užjaučiu... nekaltink savęs,ir pasvarstyk apie gabusios bei vyro patarimus,pasiūlymus dėl naujo paukštelio,gal ne šią savaitę,gal kitą mėnesį,bet neatmesk išsyk šio siūlymo...laikykitės...

Zitlali , laikykis . As ne paukstuka bet suneli esu praradus , nusipirke buvome dobermana , ir vos 7menesiu budamas numire nes veterinaras ne ta liga diagnozavo.. Diagnozavo plauciu uzdegima . o istikruju buvo skrandis jam apsivertes... Puikiai tave suprantu ir striprybes tau linkiu . Istikruju labai gaila , as vis sekdavau nuotraukytes ir zavedavausi koks grazuolis .. Bet tikrai gabusios paklausyk. Mes po 3 dienu kita dobermaniuka ysigijom.. pas mus jis jau 5 metai.. Taigi jeigu ieskosi papugeles , sekmes tau. Ir beto dabar jau patirties turesi daugiau..

O jetau, kokia nelaime... Uzjauciu kiekvienas esam kazkoki gyvuneli prarades, bet dazniausiai imam kita, kad uzpildyti tuscia vieta ir tyla namie patys buvom vilksuniuka prarade del epilepsijos, bet iskart emem kita, kad nusiramint, nustot raudot ir apglebt kita suniuka meile bent jau namie tuscia nebuvo, tad Zitlali, sekmes, ir laukiam taves su naujo dziaugmo pristatymu

As gal dar papildyciau, kad tu tikrai nekalta del papugiuko mirties. Kad Rio mire ne del to, kad tu pasirinkai blogai, tai yra, pasirinkai nekirpti sparnu.
Tavo pasirinkimas buvo teisingas, tu suteikei jam ta malonuma skristi. Skrendant atsitrenkti ir prarasti nuovoka gali ir suauge ir savo iprastineje aplinkoje esantys pauksciai. Dar karta paminesiu Gintares Gokas nei is sio nei is to skrisdamas atsitrenke i langa, nors toje patalpoje gyveno ir jau buvo seniausiai ismokes laviruoti.
Tai tiesiog nelaime, kurios niekas negalejo numatyti, atsitiktinumas galintis nutikti bet kam. Arba pavyzdziui kai pries kiek cia metu buvo, kad Klaipedoje zmogus nusipirko salotu parduotuveje ir dave papugoms (vidutinio dydzio), mire vos ne visos papugos jo, nes pasirodo salotose buvo mazoms papugoms mirtina pesticidu doze. Cia taip pat tiesiog atsitiktinumas, kurio niekas negalejo numatyti.