Psitakozė, ornitozė...

[Papooga]

vert. Kukushka :*

Nors ši liga paminėta kitose knygos skyriuose, tai tokia svarbi ir pavojinga liga, tiek jums, tiek jūsų paukščiui, kad manau turėtume išskirti ją atskirame skyriuje.

Organizmas, sukeliantis Psittacosis, iki šiol buvo vadinamas Chlamydia psittaci. Dabar tai vadinama Chlamydophila psittaci. Tai truputį liežuvio laužymas, bet kadangi mokslas žengia į priekį, vardas buvo pakeistas tikslumo dėlei. Šiuo organizmu užsikrečia platus paukščių rūšių spektras: visos papūgų rūšys ir mažiausiai 130 ne papūginių paukščių rūšių, ypač balandžiai. Ji taip pat pavojinga žinduoliams (arkliams, galvijams, avims, stirnoms, naminėms katėms, jūros kiaulytėms, koaloms, šunims ir žmonėms).

Chlamydophila psittaci gali būti labai užkrečiama. Ji sukelia ligą, kuri papūgoms, vadinama Psittacosis, o visiems kitiems gyvūnams bei žmonėms, vadinama Ornithosis (pagal legalų apibrėžimą). Kadangi ligą sukelia tas pats veiksnys , termino „Chlamydophilosis“ vartojimas įvardinant šio organizmo sukeliamas infekcijas yra labai skatinama. Apie Chlamydophilosis ligos atvejus pranešama daugelyje šalių.

Chlamydophilosis simptomai tokie įvairūs, kad paprastai ji yra nustatoma tik atlikus laboratorinius tyrimus. Dažniau, tačiau klaidingai, yra nustatomos šios infekcijos: Herpis (Herpesvirus), Paramyxovirus, paukščių gripo A tipo virusas ir Enterobacteriaceae, ypač salmoneliozė. Tačiau reikėtų (at)skirti nervinės sistemos simptomus nuo Niukastlio ligos (Newcastle Disease) ir salmoneliozės, o ančiukų ir žąsiukų konjuktyvitą (junginės uždegimas) nuo A tipo paikščių gripo ir Mycoplasmosis.

Neretai normaliai atrodantis, sveikas paukštis nešioja Psittacosis savo organizme. Įmanoma, kad paukštis tokioje būsenoje išbus visą savo gyvenimą.. Kartais jie gali išleisti/išskirti Chlamydophila psittaci savo išmatose arba išskyrose iš kvėpavimo trakto, ir perduoti infekciją kitiems paukščiams ar kontaktuojantiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms.

Psittacosis tai liga, kuri dažnai pasireiškia paukščiams, išgyvenusiems stresą – parduotuvėje, ką tik atvežtam į voljerą (paukštidę), šeriantis, jei pergrūsta paukščių ar skriaudžiamas kitų papūgų ir t.t. Tai - dažniausia paukščių mirties priežastis, kai jis miršta dviejų savaičių bėgyje nuo įsigijimo.


Simptomai nėra specifiniai ir gali pamėgdžioti daugybę įvairių ligų. Todėl patyrusio paukščių veterinaro testai ir tyrimai yra dažniausiai būtini, kad Psittacosis būtų atskirta nuo kitų ligų. Tai komplikuota, nes Chlamydophila psittaci susilpnina paukščio imuninę sistemą, ir tada sudaromos sąlygos išsivystyti/išsivysto antrinei/ė infekcijai/a. Tai leidžia abiem ligom būti paukščio organizme. Simptomai, kuriuos galima pastebėti, sukelti antrinės ligos, bet tikroji priežastis yra užsislėpusi Chlamydophila psittaci.

Paukščiai sergantys Psittacosis nevisada atrodo sergantys. Jie gali tik prastai perėti, mirtys lizde ir mirs atsitiktinis paukštis – tai tik ledkalnio viršūnė. Psittacosis užsikrėtęs paukštis gali atrodyti normaliai, bet nors kiek patyrus stresą, jam išsivysto ligos simptomai.

Klinikinė apžiūra
Bet kurį iš išvardintų simptomų ar kelių kombinaciją galima pastebėti:
• Depresija.
• Nevalgymas.
• Svorio kritimas.
• Vandeningos akys.
• Per daug šlapimo (dažnai žalios spalvos).
• Viduriavimas (nuo šviesiai žalios iki juodos spalvos).
• ”Bėganti” nosis.
• Mirksinčios ar iš dalies užmerktos akys.
• Užsikišusios šnervės.
• Čiaudulys.

Klinikinės patologijos
Šie testai daromi laboratorijose:
• Compliment-fixation test (CFT).
• Immunofluorescence (lt. imuniteto fluorescencija).
• DNR testas (pavyzdžiui, grandininė polimerazės reakcija (ang. PCR)).
• ELISA (pvz., Clearview testas).
• Izoliacija ir Chlamydophila psittaci bakterijos auginimas.

Rentgenologija

Blužnies padidėjimas – nėra būdinga, bet įtariama.

Pomirtinis tyrimas
Nėra nė vieno požymio, kuris diagnozuotų Psittacosis pomirtinio tyrimo metu. Laboratorijos tyrimai turi būti daromi tam, kad patvirtintų diagnozę.
Pomirtinio tyrimo metu matomi gana įvairūs pokyčiai, tarp jų:
• Sustorėjusios oro pūslės (ang. air sacs) (paprastai jos būna plonos ir lengvai permatomos).
• Išsipūtusi blužnis (labiau įprasta papūgoms nei balandžiams).
• Išsipūtusios kepenys (kraštai nėra aštrūs).
• Drebučių pavidalo krešuliai oro maišeliuose ir pilvo ertmėje.
• Plaučių, žarnyno ir inkstų uždegimas.



• Tyrimai rodo, kad nuo 30 iki 70 procentų ištirtų paukščių, dažniausiai papūgų, turi anti-chlamydial antikūnius. Klinikinę ligą pagreitina pagrinde žmonių sudarytos sąlygos ir procedūros.
• Chlamydophila psittaci dažnai galima aptikti fekalijose, dešimt dienų prieš prasidedant klinikiniams požymiams.
• Bakterijos nešiotojai gali pradėti išskirti bakterijas į aplinką ligos ar streso atvejais.
• Antikūnių gaminimas aktyvios infekcijos metu gali būti menkas/nepakankamas, ir paukštis, kuris išgyveno infekciją, yra vėl labai pasiduodantis ligai netrukus po išgijimo.
• Tai dažniausia Australijos papūgų ir balandžių oro maišelių infekcijos ar uždegimo (air sacculitis) ir Septicaemia (kraujo sepsis, liga sukeliama bakterijos).Retkarčiais aptinkama ir pas banguotąsias papūgėles bei paukščius giesmininkus.
• Dažniausiai šios ligos pradžia nėra tokia pastebima, kaip kraujo sepsio ligos pradžia. Susijusi su stresiniu laikotarpiu voljere ar paukštidėje.
• Labai paplitusi Žolinių papūgėlių (lot. Neophema ) ir Puošniųjų papūgų (lot. Politelis) genčių atstovų tarpe.
• Ligos protrūkis prasideda vėlai vasarą, pasiekia piką rudenį, ir išlieka aktyvi per visą žiemą.



Dažniausiai žmonės gali užsikrėsti šiais būdais: įkvėpdami išmatų aerozolių, plunksnų dulkių ar kvėpavimo trakto išskyrų (ypač čiaudėjant).

Inkubacinis periodas žmonėms yra nuo 4 iki15 dienų. Klinikiniai simptomai greitai pasirodo: galvos skausmas, karščiavimas, dirglus ir sausas kosulys, drebulys, apetito nebuvimas, šaižūs kvėpavimo garsai, krūtinės skausmai ir bendrieji skausmai, mieguistumas ir išdžiūvusi gerklė. Daugeliu atveju, tai klaidingai laikoma gripo protrūkiu. Tais atvejais, kai liga negydoma, dažnai pasitaiko atkryčių (ligos pasikartojimų). Pakartotinis užsikrėtimas taip pat įmanomas iškart po pasveikimo. Galimos komplikacijos – raumenų infekcija, perikarditas, kuris gali būti mirtinas, ypač jauname arba senyvame amžiuje. Kadangi Chlamydophila psittaci gali susilpninti imuninę sistemą, pasireiškia antroji bakterinė infekcija. Daugeliui žmonių psittacosis yra tik nesmarki liga, ir lengvai išgydoma daktarų. Bet ji potencialiai daug pavojingesnė kiekvienam sergančiajam, vyresniam ar susilpnėjusio imuniteto (pvz., AIDS ar transplantacijos pacientui). Šiems žmonėms reikia apie tai pasitarti su savo gydytojais.

Psittacosis gali būti mirtina, jei ji negydoma. Jei jums pasireiškė nors vienas iš aukščiau išvardintų požymių, paminėkite gydytojui, kad turite reguliarų kontaktą su paukščiu. Bakterija gali būti išskirta užsikrėtusio žmogaus seilėse, taip pat akių ir nosies išskyrose. Taip pat gali būti aptinkama fekalijose.

Chlamydophila psittaci – gana stiprus organizmas ir gali puikiai išgyventi aplinkoje. Žinoma, kad ji išgyveno ant stiklinės ar kokteilio šiaudelyje tris savaites, paukščio sėklose – du mėnesius, paukštidės kraike – daugiau kaip aštuonis mėnesius ir šaldytame kalakute – ilgiau kaip dvylika mėnesių.

Dažniausias Chlamydophila psittaci šaltinis yra ore sklandantys sudžiūvusios fekalijų dalelės, akių ar nosies išskyros, kraikas/mėšlas, plunksnos, šiaudeliai/dulkės ar pleiskanos.
Įprotis bučiuoti paukštį ar bet koks žmogaus veido ir paukščio artimas kontaktas yra galimybė ligos perdavimui ir neturėtų būti toleruojamas.


Individualiems paukščiams labiau skriamas Psittacosis gydymas antibiotikais (Doxycycline, azithromycin), kurie suleidžiami į raumenis arba per gūžio adatą (ang. crop needle, http://www.birds2grow.com/art-cropneedling.html). Kai kurie paukščiai, nepaisant teisingų dozių, vėl susirgs. Taip yra dėlto, kad Chlamydophila psittaci organizmas išgyvena giliai paukščio kaulų čiulpų ląstelėse ir vaistai neįsiskverbia gerai į šią vietą. Kraštutiniais atvejais gali prireikti intraveninių injekcijų.
Situacijose, kai suserga didelis paukščių skaičius, vienintelis vaistų sudavimo būdas – per geriamąjį vandenį. Bet turėkite omenyje, kad šis metodas nepatikimas, nes taikant jį reikia, kad paukštis išgertų pakankamai vandens su vaistais reguliariai, laikas nuo laiko, arba kitaip paukščio organizme nebus pakankamai vaisto, kad efektyviai kovotų su liga.

Visiems žemiau išvardintiems vaistams kenkia šviesa ir temperatūra. Vaistus į vandenį geriausia būtų pateikti šviežiai kiekvieną dieną ir pakeisti vakare. To dėka, paukščiai atsigeria vakare šviežio vandens, ir vaistus per naktį minimaliai veikia šviesa ir karštis, taigi jis vis dar veiksmingas ryte, kai paukščiai vėl gana gausiai atsigeria... Vaistai nusilps per dieną, ir vakare juos pakeitus tampa vėl veiksmingi. Tokiu būdu, paukščiai turės didžiausią galimybę gauti efektyvų vaistų kiekį. Vanduo su vaistais turėtų būti patalpintas voljero/paukštyno paunksmėje.

Siūlomi vaistai ir gydymas
Chlortetracycline (CTC) (Aureomycin, Tricon)
• Papūgos: 500mg/l vandens 30 dienų karantino periodui.
• Lori papūgėlės (ang. Lorikeets): vartoti nektaro formulę su 0,05 % CTC 45 dienas.
• Būrys: 150 mg/l vandens 45 dienoms.
• Individualiai: 10 mg/60ml tyrės pavidalo. Sumaitinti 20 mililitrų 100 gramų kūno svorio kas aštuonias valandas.
Visais atvejais, CTC reikia paruošti šviežiai kiekvieną dieną. Pateikite šį vaistą vandenyje/nektare(neatskiestose sultyse) tik stikliame inde, moliniame/keramikiniame inde, padengtame glazūra arba plastikinėje taroje, ne metale ( išskyrus nerūdijančio plieno indus). Pašalinkite visus kalcio šaltinius, tokius kaip žvyras/kriauklelės ar sepija, nes kalcis suriša CTC. CTC gali neigiamai paveikti vaisingumą nuo 4 iki 6 savaičių.
arba
Doxycycline (Psittavet, Vibramycin, Vibravet)
• Dozuoti:
• 25-50 mg/kg kas 24 valandas sumaitinant/sugirdant 45 dienas.
• 10 g/l ištirpinus vandenyje 45 dienas.
• 75-100 mg/kg kas 7 dienas suleidžiant į raumenis kart 6-8 injekcijas. (75mg/kg aratingoms, aroms ir neišskiriamiesiems; 100mg/kg visoms kitoms papūgų rūšims).

Vienintelės saugios normos leidžiant injekcijas į raumenis:
“Vibravenos SF” 20 mg/ml (Pfizer).
• Dozuoti:
• 0,35-0,5ml šimtui gramų kūno svorio kartą per savaitę, gydymą tęsiant 6-8 savaites.
Arba
”Psittavet injectable” 50 mg/ml (Vetafarm).
• Dozuoti:
• Gamintojas rekomenduoja vartoti 0,1ml šimtui gramų kūno svorio kartą per savaitę, gydymą tęsiant 6-7 savaites.
Visos kitos injekcinės formos turi būti sušvirkščiama į veną.
Arba
„Enrofloxacin“ (Baytril)
15-30 mg/kg dukart per dieną keturiolikai dienų sugirdant arba suleidžiant į raumenis.

Gydymo metu:
• Iki minimumo sumažinti stresą.
• Nutraukti perėjimą.
• Jokių naujų paukščių.
• Pašalinti visus peštukus.
• Pagerinti dietą.
• Pasirūpinti saugiu voljeru.
• Apsisaugoti nuo rizikos faktorių.
• Išvalyti ir dezinfekuoti voljerą maždaug kas dvi savaites viso gydymo metu. Valydami dėvėkite veido kaukę. Atskieskite visas dezinfekcines medžiagas tiksliai pagal gamintojo nurodymus.
• Skirkite nuo dviejų iki keturių savaičių po gydymo, prieš pradedant perėjimą.

[Papooga]

O čia naujienos http://www.izvestia.ru/obshestvo/article3105371/

[vasilysha]

[Vikute]

joo.tikrai baisu

[Saulius]

ko gero ten pauksciai ir nekontrobandiniai nes Rusija nera prisijungusi prie ES nutarimu draudzianciu laukiniu pauksciu importa

[Kuleris]

[Vikute]

[Saulius]

[Kuleris]

Nu reiskias prancuzisku buciniu nebus

Siaip ar taip paieshkomas draugas, kad maziau liudetu kol musu nera ir maziau pesiotusi :(

[Melodija]