Kepenų ligos
Parašytas: 2008.09.12 19:57
Taigi, pirmas bandymas. Lauksiu nuomonių-ar reikalinga tokia informacija, ir ką apie ją manote. Jei kas turi papildomos info-taip pat gali rašyti čia ir papildyti. O gal nuspręsit kad tokia informacija nepakankamai informatyvi... Lauksiu jūs ųatsiliepimų.
Kepenų uždegimas (Hepatitas).
Simptomai nėra specifiniai. Sergantys paukščiai atrodo pavargę, apatiški, sumažėja apetitas-visa tai pastebima ir sergant kitomis ligomis. Viduriavimas pakaitomis su normaliu tuštinimusi.
Nesveikos kepenys negali normaliai vykdyti savo detoksikacijos funkcijas. Jei toksinės medžiagos, atsirandančios medžiagų apykaitos proceso metu, su krauju patenka į smegenis-gali atsirasti traukuliai. Daugelis paukščiu, sergančių kepenų ligomis, kenčia nuo niežulio. Jie intensyviai tvarkosi plunksnas arba pradeda pešiotis. Hepatitą taip pat dažnai lydi odos uždegimas. Šlapimas, paprastai esantis baltos spalvos, dažniausiai įgauna tamsesnį atspalvį-nuo kreminio iki gelsvai-žalio.
Gelsva oda ir gleivinė, dažnai pastebima esant kepenų ligoms pas žinduolius, pas paukščius pasitaiko retai.
Ligos sukėlėjai-bakterijos, virusai, parazitai, grybelis; be to tai gali būti apsinuodijimo padarinys. Dažnai kepenys būna padidėjusios, kas palengvina ligos diagnozavimą. Pas smulkius paukščius (pvz. kanarėles) padidėjusios kepenys persišviečia per odą tamsios juostos pavidalu (jei papūsti prieš plunksnas). Stambiems paukščiams norint nustatyti organo pakitimus būtinas rentgenas.
Darant skrodimą gana dažnai randami kepenų pakitimai. To priežastis nustatyti sunku. Nes dažniausiai sergantis paukštis pas veterinarą papuola paskutinėje ligos stadijoje.
Kepenys turi savybę gerai regeneruotis. Todėl esant kepenų pažeidimams rekomenduojama palaikomoji medikamentinė terapija. Esant dideliems kepenų pažeidimams pažeisti audiniai jau negali regeneruoti. Jie pakeičiami randiniu audiniu, dėl ko sutrinka organo funkcijos. Tokiu atveju diagnozuojama kepenų cirozė. Tai gana dažnai išsivysto dėl negydomo hepatito. Kepenų cirozės gydymas neįmanomas. Galima tik sustabdyti ligos progresavimą, jei surasti ir pašalinti ligos priežastį.
Dažnos naminių paukščių ligos kelia klausimą ar tai nėra susiję su standartiniu paukščių šėrimu. Taip pat manoma kad kepenų ligas gali sukelti lengvai gendantys aliejai. Sugedę riebalai turi stiprų toksinį poveikį kepenims. Laikant žemės riešutus drėgnoje vietoje juose įsiveisia pelėsis Aspergillus flavus, kurio medžiagų apykaitos produktai labai nuodingi ir gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus. Todėl reikia dažnai kontroliuoti paukščio pašarų kokybę.
Dažikliai, tokie kaip pvz. ksantaksantai, kuriuos daugelis veisėjų deda į pašarą kad suintensyvinti kanarėlių plunksnų spalvas, didelėmis dozėmis hepatoksiški. Netgi mažomis dozėmis paukščiams šios medžiagos ne naudingos. Didelė tikimybė kad jos gali sukelti lėtai vykstančius kepenų pakitimus. Zooparduotuvėse parduodami dažyti krekeriai. Paukščio šeimininkas negali kontroliuoti dažiklių koncentracijos, o reiškia ir to kiek paukštis tokios medžiagos gauna.
Taip pat labai svarbu higiena: ligų sukėlėjai dvigubai greičiau dauginasi nešvariuose narveliuose, nešvariam vandeny ir pašare.
Kepenų nutukimas.
Dažniausiai serga nutukę paukščiai. Priežastis-riebalinių darinių atsiradimas kepenyse. Tai apriboja organo funkcijas, kepenys tik dalinai atlieka savo darbą medžiagų apykaitoje, arba visai jo neatlieka.
Simptomai-suprastėja bendra paukščio būsena, pradeda perauginėt snapas ir nagai (dėl sutrikusios medžiagų apykaitos), viduriavimas ir apsunkintas kvėpavimas. Esant aukšto laipsnio riebalinei distrofijai kepenų audiniai gali trūkti, ir gyvūnas miršta nuo vidinio kraujavimo. Mirtis staigi, be jokių ligos simptomų.
Būklės pagerėjimas pastebimas tuo atveju, jei nutukęs paukštis sublogsta. Svorio mažėjimas turi vykti palaipsniui kad išvengti kepenų perkrovos cirkuliuojančiais kraujyje riebalinio audinio irimo produktais.
Tokiu būdu lėtas sukūdimas mažinant pašarą ir grūdus, kuriuose daug riebalų ir angliavandenių, vitaminų ir preparatų palaikančių kepenų veikla davimas, o taip pat judrumas (laisvas skrydis) yra pagrindiniai dalykai norint atstatyti pažeistų kepenų funkcijas.
Kepenų augliai.
Sutinkama dažniausiai pas banguotukus, rečiau pas kitus dekoratyvinius paukščius. Kai auglys užauga pakankamai didelis, jis pradeda spausti plaučius ir oro maišelius, dėl ko apsunkinamas kvėpavimas. Sergantys gyvūnai sėdi susirietę. Apsunkintą kvėpavimą lengva atpažinti pagal uodegos judesius į kvėpavimo taktą. Jei auglys spaudžia žarnyną, sutrinka defekacija.
Veterinarui dažnai pavyksta apčiuopti pas mažuosius pacientus auglį. Kontrastinė rentgenografija leidžia aptikti skrandžio ir žarnyno pasislinkimą dėl kepenų auglio. Liga negydoma.
Kepenų uždegimas (Hepatitas).
Simptomai nėra specifiniai. Sergantys paukščiai atrodo pavargę, apatiški, sumažėja apetitas-visa tai pastebima ir sergant kitomis ligomis. Viduriavimas pakaitomis su normaliu tuštinimusi.
Nesveikos kepenys negali normaliai vykdyti savo detoksikacijos funkcijas. Jei toksinės medžiagos, atsirandančios medžiagų apykaitos proceso metu, su krauju patenka į smegenis-gali atsirasti traukuliai. Daugelis paukščiu, sergančių kepenų ligomis, kenčia nuo niežulio. Jie intensyviai tvarkosi plunksnas arba pradeda pešiotis. Hepatitą taip pat dažnai lydi odos uždegimas. Šlapimas, paprastai esantis baltos spalvos, dažniausiai įgauna tamsesnį atspalvį-nuo kreminio iki gelsvai-žalio.
Gelsva oda ir gleivinė, dažnai pastebima esant kepenų ligoms pas žinduolius, pas paukščius pasitaiko retai.
Ligos sukėlėjai-bakterijos, virusai, parazitai, grybelis; be to tai gali būti apsinuodijimo padarinys. Dažnai kepenys būna padidėjusios, kas palengvina ligos diagnozavimą. Pas smulkius paukščius (pvz. kanarėles) padidėjusios kepenys persišviečia per odą tamsios juostos pavidalu (jei papūsti prieš plunksnas). Stambiems paukščiams norint nustatyti organo pakitimus būtinas rentgenas.
Darant skrodimą gana dažnai randami kepenų pakitimai. To priežastis nustatyti sunku. Nes dažniausiai sergantis paukštis pas veterinarą papuola paskutinėje ligos stadijoje.
Kepenys turi savybę gerai regeneruotis. Todėl esant kepenų pažeidimams rekomenduojama palaikomoji medikamentinė terapija. Esant dideliems kepenų pažeidimams pažeisti audiniai jau negali regeneruoti. Jie pakeičiami randiniu audiniu, dėl ko sutrinka organo funkcijos. Tokiu atveju diagnozuojama kepenų cirozė. Tai gana dažnai išsivysto dėl negydomo hepatito. Kepenų cirozės gydymas neįmanomas. Galima tik sustabdyti ligos progresavimą, jei surasti ir pašalinti ligos priežastį.
Dažnos naminių paukščių ligos kelia klausimą ar tai nėra susiję su standartiniu paukščių šėrimu. Taip pat manoma kad kepenų ligas gali sukelti lengvai gendantys aliejai. Sugedę riebalai turi stiprų toksinį poveikį kepenims. Laikant žemės riešutus drėgnoje vietoje juose įsiveisia pelėsis Aspergillus flavus, kurio medžiagų apykaitos produktai labai nuodingi ir gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus. Todėl reikia dažnai kontroliuoti paukščio pašarų kokybę.
Dažikliai, tokie kaip pvz. ksantaksantai, kuriuos daugelis veisėjų deda į pašarą kad suintensyvinti kanarėlių plunksnų spalvas, didelėmis dozėmis hepatoksiški. Netgi mažomis dozėmis paukščiams šios medžiagos ne naudingos. Didelė tikimybė kad jos gali sukelti lėtai vykstančius kepenų pakitimus. Zooparduotuvėse parduodami dažyti krekeriai. Paukščio šeimininkas negali kontroliuoti dažiklių koncentracijos, o reiškia ir to kiek paukštis tokios medžiagos gauna.
Taip pat labai svarbu higiena: ligų sukėlėjai dvigubai greičiau dauginasi nešvariuose narveliuose, nešvariam vandeny ir pašare.
Kepenų nutukimas.
Dažniausiai serga nutukę paukščiai. Priežastis-riebalinių darinių atsiradimas kepenyse. Tai apriboja organo funkcijas, kepenys tik dalinai atlieka savo darbą medžiagų apykaitoje, arba visai jo neatlieka.
Simptomai-suprastėja bendra paukščio būsena, pradeda perauginėt snapas ir nagai (dėl sutrikusios medžiagų apykaitos), viduriavimas ir apsunkintas kvėpavimas. Esant aukšto laipsnio riebalinei distrofijai kepenų audiniai gali trūkti, ir gyvūnas miršta nuo vidinio kraujavimo. Mirtis staigi, be jokių ligos simptomų.
Būklės pagerėjimas pastebimas tuo atveju, jei nutukęs paukštis sublogsta. Svorio mažėjimas turi vykti palaipsniui kad išvengti kepenų perkrovos cirkuliuojančiais kraujyje riebalinio audinio irimo produktais.
Tokiu būdu lėtas sukūdimas mažinant pašarą ir grūdus, kuriuose daug riebalų ir angliavandenių, vitaminų ir preparatų palaikančių kepenų veikla davimas, o taip pat judrumas (laisvas skrydis) yra pagrindiniai dalykai norint atstatyti pažeistų kepenų funkcijas.
Kepenų augliai.
Sutinkama dažniausiai pas banguotukus, rečiau pas kitus dekoratyvinius paukščius. Kai auglys užauga pakankamai didelis, jis pradeda spausti plaučius ir oro maišelius, dėl ko apsunkinamas kvėpavimas. Sergantys gyvūnai sėdi susirietę. Apsunkintą kvėpavimą lengva atpažinti pagal uodegos judesius į kvėpavimo taktą. Jei auglys spaudžia žarnyną, sutrinka defekacija.
Veterinarui dažnai pavyksta apčiuopti pas mažuosius pacientus auglį. Kontrastinė rentgenografija leidžia aptikti skrandžio ir žarnyno pasislinkimą dėl kepenų auglio. Liga negydoma.