Laboratorijos darbuotojų nepažįstu, bet turiu pažįstamų veterinarijos akademijoje, kurie žino, kokia situacija Lietuvoje.
Čia informacijos nuotrupos, tik "pertransliuoju", nes nelabai susigaudau dar šiuose reikaluose...

Pvz.,vištų tyrimams ima 1,5ml.
Dėl mėginio užkrešėjimo - yra specialios mežiagos krešamumui sustabdyti.
Dėl hormonų ir mineralų, kur reikia serumo - problema yra tyrimo patikimumas. Reikia gilintis į specifika, o laboratorijai nėra poreikio. Jau arkliams kokie didžiuliai kraujo tyrimo niuansai, kurie tik palengva aiškėja, o su ne žinduoliais is viso problema. Kad tas susireguliuotu, reikia daryti daug tyrimų, analizuoti, ieškoti tendencijų, kad būtų galima orientuotis, kas negerai. Klausimas - kas už tuos bandymus ir netikslumus mokės?
Citologiją iš tepinėlio galima daryti be problemų ir net skaiciuoja juos rankiniu budu o ne aparatu. Kaina 29 lt.
Grybus ir bakterijas ir jų atsparumą pas mus tikrai daro. Ir už 35 lt. Ir labai bendradarbiauja,
ištyrinės problemą detaliai.
O dėl konkrečių veiksmų situacijai keisti, tai būtų galima pasidomėti, ką latviai šiuo klausimu turi ir daro. Ir jei atsirastų koks paukščiais besidomintis studentas, galėtų diplominį darbą šia tema rašyti.
Tai va, pradžiai tiek.