Aratingos

[Saulius]

delfi pauksciu zinovai pavadino jas geltonosiomis kanarelemis...

[vasilysha]

[Papooga]

[Vikute]

[Turist]

( Conuropsis carolinensis )

Vienintelį Conuropsis šeimos atstovą - Karolinos papūgą ( Conuropsis carolinensi ), ištiko liūdna baigtis. Nuo 1758 m. Karlo Linėjo pirmo šios papūgos aprašymo, iki pilno šios rūšies išnykimo 1918 m., ( paskutinė porelė mirė Cincinati zoologijos sode ) praėjo tik 160 metų, tai tik akimirka, palyginus su milijonais metų evoliucijos. Tai buvo vienintelė papūgų šeimos atstovė gyvenusi Šiaurės Amerikos kontinente ir buvo prisitaikiusi ištverti šiaurinį klimatą. Ji buvo paplitusi nuo Ochijo slėnio iki Meksikos ir gyveno senuose miškuose, prie upių, ypatingai mėgo krantus, kiparisų pelkes ir šviesias miško vietoves. Šios papūgos būrėsi į didelius būrius.




Išvaizda, svoris. Paukščio ilgis nuo 32 iki 34 centimetrų, išskleistų sparnų ilgis buvo nuo 55 iki 58 centimetrų, sparno ilgis 18 cm, uodegos ilgis 15 cm. Svoris nuo 270 iki 300 gramų. Plunksnų dominuojanti spalva - žalia. Sparnų galiukai buvo tamsiai žali. Galva geltona, kakta skruostai ir aplink akis rausvai oranžinės spalvos, taip pat rausvai oranžinė spalva dominuoja ir nugarinėje galvos dalyje, ant pečių ir ant plasnojamųjų plunksnų, ši spalva pereina iš aukso geltonumo spalvos. aplink akis buvo oranžinės - raudonos spalvos. Oda apie akis buvo balta, snapas šviesus - kaulo baltumo spalvos, kojos šviesiai rudos. Patelė šiek tiek smulkesnė ir plunksnų spalva, blankesnė negu patinėlio.



Elgesys. Karolinos papūga buvo vienas draugiškiausių paukščių, kuris gyveno būriais, kuriuos sudarė apie 100 paukščių. Poravimosi metu jie taip pat elgėsi draugiškai. Jie būriavosi į kolonijas nuo 20 iki 30 porų. Karolinos papūgos mėgo pastovią gyvenamą vietą, netgi iškilus pavojui nesigelbėdavo, likdavo toje pačioje vietoje. Tai būdavo viena iš paskutiniųjų išnykimo priežasčių, nes ūkininkai ir fermeriai galėdavo iššaudyti visą būrį. Karolinos papūga buvo gera skrajūnė, ji galėjo taip pat gerai judėti medžiais. Socialinis grupės ryšys buvo labai geras. Tai buvo pastebima iš abipusio plunksnų kedenimo ir rūpinimosi. Papūga buvo ypač aktyvi naktį. Dieną dideliuose būriuose ji miegodavo medžiuose.

Paplitimas. Gyveno Šiaurės Amerikoje nuo Misisipės iki Floridos. Buvo vienintelis papūginių šeimos atstovė Šiaurės Amerikos kontinente. Ji gyveno prie upių, kūdrų ir ežerų. Ji dažnai būdavo sutinkama pelkių vietovėse ir Mangroveno miškuose. Taip pat mėgdavo lankytis netoli gyvenviečių, laukuose, soduose ir vaisių plantacijose.



Priešai. Pagrindinis priešas visada buvo žmogus, kuris žiūrėjo į šį paukštį kaip į kenkėją, jį medžiojo arba augino namie prekybai. Kiti jų priešai - plėšrieji paukščiai kaip sakalai ir paukštvanagiai. Kiaušiniai ir jaunikliai tampa paprastųjų meškėnų ( Procyon lotok ), gyvačių ( Serpentes ) ir voverių ( Sciuridae ) aukomis.

Maitinimasis. Karolinos papūgų pagrindinis maistas buvo sėklos. Iš jų ypatingai mėgiamos buvo astrinių augalų sėklos( Asteraceae ). Taip pat lesdavo prinokusius vaisius, žiedlapius ir progai pasitaikius vabzdžius. Papūgos masiškai galėdavo pridaryti didelės žalos plantacijose ir vaismedžių soduose.

Dauginimasis. Karolinos papūga visą gyvenimą turėdavo vieną partnerį. Tik veinam mirus, - ieškodavo kito partnerio. Poruodasvosi pavasarį. Lizdą kraudavo medžio viršuje arba drevėse. Patelė padėdavo nuo dviejų iki keturių kiaušinių ir labai retai penkis kiaušinius, kuriuos išperėdavo per 23 dienas. Jauniklius maistu aprūpindavo abu tėvai. Kiek išgyveno laisvėje yra nežinoma. Vienintelė porelė nelaisvėje išgyveno 30 metų.

Išnykimas. Karolinos papūga išnyko dėl įvairių priežasčių: vis labiau plėtėsi šalies žemės ūkis, buvo iškirsti dideli miškų plotai ir taip sugriauta jos gyvenamoji vieta. Iš kitos pusės papūga rado naują maisto šaltinį, plantacijose auginamus vaisius ir kitus žemės ūkio produktus. Jos skynė nuo medžių neprinokusius obuolius ir kriaušes tam, kad pasiektų vidury esančias dar minkštesnes ir sultingesnes sėklas. Į vaisių laukus atskrisdavo dideliais būriais. Paukščių tapytojas John James Audubon sakė, kad iš po paukščių veiklos žemė likdavo kaip iš po javų kūlimo. Šie paukščiai buvo medžiojami dėl to, kad darydavo didelę žalą ūkininkams ir sodininkams. Tai galima sakyti, kad pagrindinė išnykimo priežastis buvo negailestinga medžioklė.

Paskutinis laukinis paukštis mirė 1913 metais Floridoje, paskutinė nelaisvėje gyvenusi papūga, vardu Inkas, mirė 1918 metų vasario 18 dieną Cincinati zoologijos sode, netrukus po savo patelės mirties, su kuria išgyveno 30 metų kartu. Nuo tada šita Šiaurės Amerikos papūgos rūšis laikoma išnykusia.

Karolinos papūga buvo nelabai mėgiama paukščių augintojų dėl savo nemalonaus ir skardaus balso.

Šaltiniai:

http://www.superpopugai.ru/?page=story&story_id=9
http://de.wikipedia.org/wiki/Conuropsis_carolinensis
http://tierdoku.com/index.php?title=Karolinasittich

[kukushka]

[Papooga]

[kukushka]

[masas]

[sailor]