Paukstis.lt

Kiti pavadinimai: Kalnų papūga.



Kea (Nestor notabilis) priklauso tikrųjų papūgų šeimai ( Psittacidae ), ir yra viena iš septynių papūgų rūšių gyvenančių Naujojoje Zelandijoje. Ji yra pusiau naktinė, ir vienintelė žinoma papūga kuri gali užpulti žinduolį. Buvo manoma, kad šios papūgos daro žalą gyvulininkystei puldinėdamos avis. Vietiniai ją dar vadina avių žudike.

Jos šūksnis skamba, kaip "Кеее-ааа", kurį galima išgirsti jos skrydžio metu, nuo jo ir duotas papūgai pavadinimas.



Kea gyvena visoje Naujosios Zelandijos saloje, nors didesnis paplitimas pietinėje salos dalyje, kur dominuoja aukšti kalnai, sniegu padengti šlaitai ir alpiniai bukų miškai. Tame regione būna atšiaurus klimatas. Tai vienintelė papūga kuri gyvena ir dauginasi 1500 - 2000 metrų aukščiau jūros lygio. Kea sutinkama ir žmonių gyvenamoje aplinkoje: prie kalnų slidininkų namelių, turistų viešbučių ir kempingų.



Kūno ilgis 46 - 48 сm, svoris 600 - 1000 g.
Šis paukštis yra tamsios žalsvai rudos spalvos, kartais labiau rudas, kartais labiau žalias, sparnai tamsiai žali, apatinė sparnų dalis raudona su geltonomis juostomis, uodega žalsvai mėlyna. Galva ir krūtinė ruda. Ausų srityje tamsiai ruda. Nugara ryškiai oranžinė. Akys tamsiai rudos. Kojos pilkos. Snapas ilgas ir siauras, viršutinė jo dalis juoda, apatinė šiek tiek šviesesnė. Patelė už patiną smulkesnė ir jos plunksnos ne tokios ryškios. Jaunų paukščių vaškinė ir ratai aplink akis geltoni. Po dviejų metų geltona spalva pradeda nykti.





Patinėliai gali poruotis su keliomis patelėmis. Tai nėra dažnas reiškinys tarp paukščių. Kea gali daugintis ištisus metus.

Poravimosi periodas nuo liepos iki sausio. Lizdus krauna patelės uolų tarpų gilumoje, išsiraususios urvą po didelių medžių šaknimis. Šių paukščių lizdai yra labai gerai apsaugoti nuo blogo oro, tad jauniklių mirtingumas yra labai mažas.

Patelė padeda 2 - 4 kiaušinius, peri 3 - 4 savaites, ( 25 dienas ). Patinas maitina patelę ir paukščiukus. Po dviejų mėnesių patelė palieka paaugusius paukščiukus, o rūpestingas tėvas juos maitina toliau. Po 70 dienų paukščiukai palieka lizdą.

Paukštis lizde būna pakankamai ilgai iki trijų mėnesių, o kartais ir ilgiau.

Patinėliai lytiškai subręsta sulaukę keturių, penkių metų, o patelės, - trijų.



Kea yra labai protingi, socialiniai paukščiai. Jie gyvena grupėmis nuo 30 iki 40 paukščių. Pripratusios prie žmogaus ir ypač smalsios. Gali prisiartinti prie žmogaus iki kelių metrų. Daro žalą automobiliams, tentams. Jas traukia sąvartynai ir šiukšlių konteineriai kuriuose gausu maisto atliekų. Jos labai žaismingos, mėgsta vartytis sniege, ar maudytis balose. Yra labai smalsios ir mėgsta tyrinėti įvairius daiktus, gali naudotis daiktais kaip įrankiais. Vasaros laiku labiau aktyvios būna naktį.






Kea yra svarbūs Naujosios Zelandijos turizmo pramonei. Turistai juos vadina Naujosios Zelandijos klounais.




Kea gali užpulti ir sužeisti avį. Sužeidimas gali baigtis kraujo užkrėtimu ir avies mirtimi. Gali sukelti rimtas problemas, kai paukščiai išplėšia automobilių elektros instaliaciją ir sunaikina slidininkų lifto įspėjimo sistemas.

Taigi įspėjimas visiems turistams kurie lankosi Naujojoje Zelandijoje būtu tai, kad nepaliktų nieko be priežiūros pvz.; palapinės, automobilio ir kt. daiktų, nes kea papūgos gali sugadinti palapinę, ar automobilio reikmenis ( išplėšti gumas aplink stiklus, sugadinti valytuvus ).

Video: http://www.youtube.com/watch?v=OMLpPoOe ... re=related



Kaip žinoma kea minta daugiau kaip 40 rūšių augalais, vabzdžiais, lervomis, tam tikru metu laiku gėlių nektaru. Į jos maisto racioną būtinai turi įeiti dideli kiekiai proteinų, dėl to kea minta kritusiais gyvūnais, ir netgi puola žinduolius ( avis, triušius ). Tai dažniausiai būna žiemos metu kai organizmui išgyventi reikia gyvulinės kilmės riebalų. Pastebėta, kad kea gyvenančios arti žmonių gyvenamosios aplinkos gali misti sąvartynuose randamomis atliekomis. Šie paukščiai mėgsta sviestą, visų rūšių riešutus, obuolius, morkas, vynuoges, mango, figas, duoną, pieno produktus, mėsą.



Negalima šio paukščio laikyti nelaisvėje negavus leidimo iš gamtos apsaugos departamento. O turint tokį leidimą jame yra nurodyta visa eilė sąlygų kurios turi būti sudarytos šiam paukščiui. Pvz.; negalima šio paukščio laikyti vieno ( turi būti mažiausiai pora ). Voljeras porai turi būti 6 m ilgio 2.5 m aukščio ir 3 m pločio. Laikant daugiau paukščių voljero dydis turi būti proporcingai didesnis, jom reikia labai daug žaislų, ir t.t. Šio paukščio smalsumas ir žaismingumas lenkia net kakadu.




Kea greitai pripranta prie namų sąlygų, žmogaus ir tampa rankinėmis. Manoma, kad jos gyvena iki 50 metų, bet dokumentinių šaltinių apie maksimalų gyvenimo amžių nėra.

Auginant šiuos paukščius voljere jie nėra švarūs.

Valgio racionas, laikant nelaisvėje, sudaro: Specialus granuliuotas maistas papūgom, saulėgrąžos, žemės ir graikiški riešutai, kukurūzai, sūris 25 gr. ( tris kartus per savaitę). Žalumynai: žolė, kiaulpienės reikalingos kiekvieną dieną. Taip pat būtini vaisiai ir daržovės: obuoliai, apelsinai morkos ir kt. Multivitaminai, nektaras, žalia mėsa, kiaušiniai, lervos.



Iki to laiko kai į salą atsikėlė europiečiai žinduolių Naujojoje Zelandijoje, išskyrus žiurkę ir vieną šikšnosparnių rūšį nebuvo. Iki to laiko kea nežinojo mėsos skonio.

Buvo daug prieštaringų nuomonių, ar Kea medžioja avis. Pirmieji gandai apie tai buvo užfiksuoti 1867 m. O 1993 m., buvo nufilmuota, kaip kea puola sveikas avis.

Kea papūgų daroma žala gyvulininkystei yra labai perdėta. Papūga minta kritusiais gyvuliais, puola silpnas, sužeistas ar senas avis. Padaryta žaizda gali baigtis infekcija ir avies mirtimi. Tai būna kai trūksta kito maisto: žiemą ir ankstyvą pavasarį. Kaip tik tuo metu būna didelis avių mirtingumas. O radę tokę avį, piemenys suversdavo kaltę papūgai. Dėl to kea buvo negailestingai medžiojamas. O tokie atvejai, kad kea puola avis yra labai reti.



Nuo 1920 m už kiekvieną nušautą papūgą, valstybė mokėjo dosnią premiją. Iki 1970 m. buvo sunaikinta apie 150 tūkstančių paukščių. Pastebėję, kad ši papūga minta rastomis atliekomis sąvartynuose, žmonės ir toliau naikino šį paukštį išmesdami į sąvartynus maišus kurių sudėtyje buvo stiklo pluoštas. Nuo 1970 m. Kea gavo dalinę apsaugą, po to kai jų buvo suskaičiuota apie 5000. Tada nebuvo mokamos premijos už sumedžiotą paukštį. O 1986 m., šių paukščių buvo suskaičiuota tik 2000, tada jis buvo paskelbtas saugomu paukščiu ir įstatymiškai uždrausta juos medžioti.




Šiuo metu nėra žinoma kiek yra šių paukščių, visos populiacijos vertinimas IUCN duomenimis, yra nuo 1000 - 5000, iki 15000. Ši rūšis yra įrašyta į tarptautinę raudonąją knygą.



http://animaldiversity.ummz.umich.edu/s ... bilis.html
http://popugayka.kiev.ua/showinfo5.php? ... vel5_id=56
http://magazin.naturspot.de/text/kea.html
www.zooportal.ru/modules.php?name=Birds&go=page&pid=18

http://www.floranimal.ru/pages/animal/k/1590.html

http://veterinarian.ru/article.php?id=102

http://www.parrotsociety.org.au/articles/art_044.htm

http://www.be.sci-lib.com/article071534.html

Kiti pavadinimai:
Naujosios Zelandijos Kaka,
Naujosios Zelandijos Nestor,
Pietinis/Šiaurinis Nestor,
Rudoji papūga,
Miškinė papūga,
Kitas lotyniškas pavadinimas: Nestor hypopolius.






Karalystė: Gyvūnai
Tipas: Chordiniai
Klasė: Paukščiai
Būrys: Papūginiai
Šeima: Papūgų
Pošeimis: Nestor
Rūšis: Naujosios Zelandijos Kaka



Naujosios Zelandijos kaka arba pietinis nestor ( lot. Nestor meridionalis ).

Rūšis turi du porūšius:

Nestor meridionalis meridionalis - svoris: patino 575 g, patelės - 500 g. Paplitęs pietinėje saloje.

Nestor meridionalis septentrionalis - svoris: patino 475 g, patelės - 425 g. Paplitęs šiaurinėje saloje. Jo spalva tamsesnė.

Abiem šiems porūšiam gresia išnykimas.

† Norkfolk salos Kaka Nestor (meridionalis) productus - išsiskiria kaip atskira rūšis. Buvo paplitęs Norkfolk saloje. XIX a antroje pusėje - išnyko.




Kūno ilgis iki 45 сm; svoris 550 g. Labai panašus į Kea, tik daug tamsesnis. Papūgos spalva tamsi rudai žalsva, plunksnos turi juoda margumą. Sprandas, nugara, krūtinė ir viršutinė sparnų dalis - rudi. Pilvas apatinė sparnų dalis ir juosta tarp sprando ir nugaros - rausvi, kakta ir viršugalvis pilkai baltas. Kojos tamsiai pilkos. Snapas ilgas, pilkas su rudu atspalviu. Patino snapas labiau lenktas negu patelės.




Porūšiai skiriasi rudai-žalia spalva, labiau tamsiomis sparnų plunksnomis, ir oranžinėmis dėmėmis po sparnais. Pietinės salos Kaka turi labiau ryškią tamsiai rudą spalvą su alyviniu atspalviu. Galva pilka, pauodegys ir pakaušis raudoni.



Paplitęs kalnuotose vietovėse, bukų miškuose, abiejuose Naujosios Zelandijos salose. Nors didesnis Kaka paplitimas yra ne pačioje Naujojoje Zelandijoje, o aplinkinėse salose.

Šiuo metu Kaką galima pamatyti:

Šiaurinės salos Kaka galima sutikti nuo Coromandel iki Wairarapa: Kapiti salos draustinyje, Didžiojo barjero saloje, Chicken, Pureora ir Whirinaki, Tongariro, Kaimanawa ir Urewera salose.

Pietinės salos Kaka: vakarinėje pakrantėje, prie Nelson ežero. Stewart ir Codfish, Fiordland, Sautlendo salose.



"Kаkа-kаkа" - taip skamba papūgos riksmas. Paukštis paplitęs kalnų miškuose ( bukų miškuose ) iki 1500 m virš jūros lygio, kartais apsistoja soduose ir parkose. Yra labai jaukus, greit pripranta ir ima maistą iš rankų. Neskaitant poravimosi periodo, gyvena nedidelėmis grupėmis iki 10 paukščių. Didesnę dienos dalį slepiasi medžių viršūnėse. Kаkа - dieninis paukštis, bet kada geras oras ar pilnatis, būna aktyvus ir naktį.



Stipraus snapo dėka gali sutrupinti kietą riešuto kevalą.

Maitinasi įvairiais vaisiais, uogomis, sėklomis, riešutais, gėlių nektaru, bestuburiais, vabzdžiais ir jų lervomis. Svarbią raciono dalį sudaro buko sėklos.






Dauginimosi sezonas trunka nuo rugsėjo iki kovo. Jis būna ne kiekvienais metais, o kas 4 - 5 metus, kada bukų medis sunokina sėklas. Lizdus suka medžių drevėse, trijų metrų aukštyje. Lizdus suka medžių drevėse, iš medžių ir krūmų šakelių, medžių žievės ir žolės. Patelė padeda 2 - 5 kiaušinius. Perėjimas trunka 21 dieną, tą laikotarpį patinas maitina patelę. Ne visada visi paukščiukai išgyvena, paprastai išgyvena vienas arba du, - kiti žūva.. Po 70 dienų jaunikliai palieka lizdą dar nespėję išmokti skristi, kas daro juos pažeidžiamus.




Norint gauti leidimą laikyti ir veisti Kaką, žmogus turi turėti patirties veisti Kea. Kaką galima laikyti ir veisti tik šiaurinėje saloje. Tai liečia ir pietinės salos rūšį. Tuo tarpu kontroliuojama, kad nebūtų kryžminami skirtingi porūšiai.

Laikant nelaisvėje voljeras paukščių porai turi būti 5x2x2 m., po viena šių paukščių laikyti negalima. Voljere turi būti daugybė žaislų.

Maisto racionas laikant nelaisvėje: Saulėgrąžos, kukurūzai, kanapių sėklos, riešutai, vaisiai ( obuoliai, kriaušės, kivi bananai, finikai ), daržovės , uogos, žolė, vabzdžių lervos, kiaušinis, sūris.





Patiklus, bet laikosi toliau nuo žmonių gyvenamų vietovių. Galima sutikti tik neprieinamuose bukų miškuose. Tuo metu kai į salą atsikėlė europiečiai, Kaka buvo galima sutikti visoje Naujosios Zelandijos teritorijoje. Bet kertant miškus ir plėtojant žemės ūkį, Kaka skaičius žymiai sumažėjo. Маоri tauta medžiojo paukštį maistui, o raudonas plunksnas naudojo rūbams kaip puošybos elementą ceremonijom. ХХ a. pradžioje populiacija toliau mažėjo. Populiacijos mažėjimui taip pat turi įtakos ne tik miškų kirtimas, žemės ūkio plėtojimas, bet ir vietiniai žinduoliai, tokie kaip juodosios ir pilkosios žiurkės ( Rattus rattus, R. Norvegicus ), laukinės katės ( Felis catus ), šeškai (Mustela furo), šermuonėliai ( Mustela erminea ), žebenkštys ( Mustela nivalis ), oposumai ( Trichosurus vulpecula ) kurie konkuruoja dėl maisto ( nes į jų mitybą įeina tie patys produktai ) ir drėvių. Dar prie šių papūgų populiacijos mažėjimo prisideda ir vapsvos ( Vespula germanica ), kurios monopolizuoja daugumą lizdų.


Šie paukščiai yra saugomi įstatymo. Gamtos apsaugos tarnybos tikslas, tirti ekosistemą, kurioje gyvena ši papūga ir sudaryti jai palankias gyvenimo sąlygas.

1996 m. duomenimis - Kaka populiaciją sudaro +\- 10 000.





http://ru.wikipedia.org/wiki/Новозеландский_кака
http://en.wikipedia.org/wiki/Kākā
http://www.zooportal.ru/modules.php?nam ... age&pid=17

http://popugayka.kiev.ua/showinfo5.php? ... vel5_id=55

Norkfolk salos Kaka, priklausė Tikrųjų papūgų šeimai ( Psittacidae ), Nestor pošeimiui.

Šio paukščio artimiausias giminaitis yra Naujosios Zelandijos Kaka, ( Nestor meridionalis ). Kuris vengia apgyvendintų sričių ir gyvena Naujosios Zelandijos ir kaimyninių salų, tokių kaip Kapiti ir Stiuarto sala, miškuose.

Kiti pavadinimai:
Filipo salos Kaka,
Siaurasnapis Nestor.

Išvaizda. Papūgos dydis - apie 40 cm, svoris - 500 g. Paukščio plunksnų dominuojanti spalva buvo ruda su geltonais ir oranžiniais tonais. Kojos tamsiai pilkos. Snapas pilkas su rudu atspalviu.

Paplitimas. Ji gyveno Filipo saloje ( Fidžio jūroje ), ir Norfolko salos kalnuotose regionuose ( už 800 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ).

Išnykimas. Paskutinė Norfolko salos Kaka mirė nelaisvėje Londone 1851 m. Dar kurį laiką rūšis gyvavo mažuose salose netoli Norfolko, tokioje kaip Filipo sala. Čia papūgas vietiniai gyventojai vartojo maistui, ir antroje 19-ojo šimtmečio pusėje, rūšis visiškai išnyko.

Apie 20 Norfolko salos Kaka iškamšų yra saugoma muziejuose: Melburne, Niujorke, Vašingtone, Tring, Amsterdame ir Leidene.




Šaltiniai:

http://nlbif.eti.uva.nl/naturalis/detail?lang=uk&id=51

http://de.wikipedia.org/wiki/D%C3%BCnnschnabelnestor

Man tai kazkokios jos neispudingos...Gal ta Keo ir ispudingesnes plunksnos(bent jau toj foto kur skrenda ir is apacios fotkinta), bet siaip tai...

Pažiūrėjus video,tai papūgos šiaip įdomios. Tokios smalsios begalo, ir netgi kažkodėl nelabai baikščios Bet kas liečia išvaizdą, tai man jos neypatingai patinka. Labai jau keistas snapas pas jas lyginant su kitom papūgom.

Noriu priminti kad apie Kea tai ir dokumentinis filmas yra (anglų k.), kurį galima parsisiųsti.