Aha, aš nė sekundės nesigailėjau, kad turiu du paukščius. Vienas rankinis, kitas laukinis. Rankinis laukinuką pratina prie žmonių, o laukinukas rankinį moko paukštiško bendravimo

Ir įdomu tai, kad rankinis tapo dar draugiškesnis žmonėms. Anksčiau galėdavo nė iš šio, nė iš to kirsti - ir skaudžiai, ypač svetimam. O dabar savo agresyviuosius senegališkus žaidimus atsižaidžia su mažyliu ir žmonėms tapo labai meilus
O jau paukščių tarpusavo bendravimą koks malonumas stebėti...
Bet žinau ir kitą atvejį su senegalais, irgi rankinį ir laukinuką bandė kartu laikyti, bet nieko gero nesigavo. Matyt todėl, kad rankinis paukštelis buvo labai anksti paimtas iš tėvų, dar nelabai gerai ir skraidė. Tai jis greičiausiai save visiškai tapatino su žmonėmis. Kadangi šeimininkai dirbdavo ir dienomis nebūdavo namie, jis pradėjo pešiotis uodegą. Dėl to suleido su kitu paukščiu. Pešiotis nustojo, bet kitą paukštį priėmė kaip judantį žaisliuką, ne daugiau. Po to išmoko, kad norint atkreipti žmonių dėmesį, reikia tą laukinuką pulti. O anas, jei žmonės būdavo kur netoliese, iš baimės nedrįsdavo gintis. Tai teko išskirti.
Neaišku, kai būtų buvę, jei ne narve. Maniškiai gyvena laisvi, tai mažylis turi galimybę pabėgti nuo dičkio terorizavimo.
O pas juurate gi pyrhuru porelė gyvena...