Perku, parduodu, vėl perku - ar taip normalu?
Parašytas: 2010.04.06 14:49
Sudėtinga tema, mano asmeninė nuomonė ne kartą keitėsi, reiktų gal pabandyti atskiroj temoj padiskutuoti, bet bijau, kad pykčių galim neišvengti. Dabartinė (nesakau, kad jau galutinė ) nuomonė būtų gal tokia, kad nereikia vieniems kitų kankinti, ta prasme nieko gero nėra iš to, jei šeimininkas "kankinasi", o tuo pačiu ir paukštis, todėl radimas jam tinkamų namų yra gera išeitis, tačiau nepatinka, kai į paukštį yra žiūrima kaip į prekę ir suklydus, įsigyjant, persigalvojus jis tėra parduodamas kur nors, negalvojant apie jo likimą, vistik įsigydami mes prisiimame atsakomybę už jo likimą ir gerovę, įsigyjant probleminį paukštį, taip pat turi būti labai gerai apgalvojama, nes susigundyti žema kaina nesunku, tačiau, laikas parodo, kad dažnai tokie paukščiai paskui iškeliauja ir yra įsigyjamas jau "kokybiškas" paukštis ir kaina nebėra prioritetas. Todėl visad bandau pabrėžti, kad pirkit iš kart tą apie kurį svajojat ir jaukų.
Senbuviai tikriausiai gerai pamena aratingą Tutį-Kiwą, kai žmogus įsigijo per šventes pigiau puikų paukštį, tačiau nepraėjus ir mėnesiui sumąstė, kad neturi jam laiko ar bent taip rašė ir buvo stipriai užsipultas, bet šiaip iš užkulisinės pusės, žinojau tada, kad Kukushka panoro tą paukštelį įsigyti už tą pačią kainą, paukštis būtų gavęs namus apie kuriuos tik pasvajoti gali kiekvienas paukštukas, o šeimininkas nesutiko parduoti, pardavinėjo brangiau, nei pats ką tik pirko ir dar būtinai su narvu, nes nrėjo, kad jam viskas atsipirktų, kiekvienas žaislas ir maistas taip pat.
Šiaip ar taip, skelbimuose jau yra uždrausta diskutuoti šia tema, nes negerai yra tai, kad žmonės bijo, kad kiti sužinos, todėl parduoda paukščius aplinkiniais keliais, reikia, kad nebebijotų, nes čia man rodos daugiau šansų atrasti tą kas tikrai rūpinsis paukšteliu ir įsigis jau žinodamas jo istoriją ir trūkumus.
Na ir žmonės tokie jau sutvėrimai, kiekvienas kitoks, spontaniški, užsidega ir protu nebegalvoja, o vėliau gal gailisi, smerkti niekas nebesmerkia man regis, jau ne vienas paukštis buvo parduotas ir ramiai taikiai.
Na o Lorytės situacija labai įdomu, aš kalbu apie tą liūdesį po Goko žūties Ir smagu, kad naujuose namuose atsigavusi ir yra mylima
Senbuviai tikriausiai gerai pamena aratingą Tutį-Kiwą, kai žmogus įsigijo per šventes pigiau puikų paukštį, tačiau nepraėjus ir mėnesiui sumąstė, kad neturi jam laiko ar bent taip rašė ir buvo stipriai užsipultas, bet šiaip iš užkulisinės pusės, žinojau tada, kad Kukushka panoro tą paukštelį įsigyti už tą pačią kainą, paukštis būtų gavęs namus apie kuriuos tik pasvajoti gali kiekvienas paukštukas, o šeimininkas nesutiko parduoti, pardavinėjo brangiau, nei pats ką tik pirko ir dar būtinai su narvu, nes nrėjo, kad jam viskas atsipirktų, kiekvienas žaislas ir maistas taip pat.
Šiaip ar taip, skelbimuose jau yra uždrausta diskutuoti šia tema, nes negerai yra tai, kad žmonės bijo, kad kiti sužinos, todėl parduoda paukščius aplinkiniais keliais, reikia, kad nebebijotų, nes čia man rodos daugiau šansų atrasti tą kas tikrai rūpinsis paukšteliu ir įsigis jau žinodamas jo istoriją ir trūkumus.
Na ir žmonės tokie jau sutvėrimai, kiekvienas kitoks, spontaniški, užsidega ir protu nebegalvoja, o vėliau gal gailisi, smerkti niekas nebesmerkia man regis, jau ne vienas paukštis buvo parduotas ir ramiai taikiai.
Na o Lorytės situacija labai įdomu, aš kalbu apie tą liūdesį po Goko žūties Ir smagu, kad naujuose namuose atsigavusi ir yra mylima