O su ta palapine gi visa istorija... Pasirodo, čia toks sudėtingas statinys... Na, gal ir neveltui. Reikia labai atidžiai rinktis vietą, kurioje praleidi (pramiegi) pusę gyvenimo...
Pirmiausia reikėjo atitaikyti audinį. Pirmas variantas buvo frotinis, bet netiko. Na, kaip miegoti, kai čia tau panosėje kabo visokie siūleliai. Netvarka ir tiek. Tvarkė tvarkė mažylis tuos siūlelius ir atbrizgusius kampelius, kol pagaliau tie nesusipratėliai žmonės susiprato pakeisti į tinkamesnį audinį. Jis buvo lygus, bet nepakankamai tamprus, kad į vidų būtų įmanoma įlysti atkėlus jo kraštą, nuo narvo viršaus, ir nereikėtų eiti aplinkui iki įėjimo.
Pagaliau atradus tinkamą varianta, toliau buvo derinama palapinės konnstrukcija - plotis, aukštis, atvirumas, uždarumas. Taigi, mažylis pernakt pamiega, išbando, ryte atraišioja kampus ir, palindęs po audiniu bando pasistiebdamas jį iškelti į teisingą aukštį.Pirmiausia atrišdavo visus kampus, vėliau, kontrukcijai tobulėjant, tik du. Kai paskutinį kartą atrišo tik vieną, tapo aišku - finišas jau netoli. Tereikėjo šiek tiek padidinti įtempimą ir palapinė buvo baigta