Pabėgo Romukas
Dėmesio:
Draudžiama viešai aptarinėti moralinę ir finansinę skelbimų pusę, galima pasiklausti, pasitikslinti informaciją.
Visų labui skelbimų pavadinimus rašykite kuo informatyviau
Draudžiama viešai aptarinėti moralinę ir finansinę skelbimų pusę, galima pasiklausti, pasitikslinti informaciją.
Visų labui skelbimų pavadinimus rašykite kuo informatyviau
28 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
Palikom skelbimus visose aplinkinese zooparduotuvese ir veterinarinese klinikose. Jeigu kas ir priglaude, tai tik, kad myletu ir neskriaustu. Nes jis pas mus vyrukas buvo su charakteriu, islepintas ir mylimas, bet kas prie jo ir neprieitu. Paciai ne karta teko jo snapo "paragauti". Galejo kasnors ir susigundyti toki grozi pamacius...bet susipazine su charakteriu gali ir grazinti. Mes sitos versijos taip pat neatmetam. Juk pauksti ne kiekvienas gali auginti. Duok Dieve, kad sugriztu, kur yra labai laukiamas...
- Linciks
- Pranešimai: 2
- Užsiregistravo: 2011.01.22 20:13
- Miestas: Klaipėda
- Augintiniai:
Iki šiol taip ir negavome jokių žinių apie Romuką.
Pasėjau skelbimų internete, prilipdėm skelbimų parke, prekybos centruose, stotelėse (deja paskutiniose dvejose vietose jie ilgai neišbūdavo), zooparduotuvėse, apskambinau veterinarus, pagelbėjo "5 pėdutės", skambinau į radijo stotis, net į pagalbos centrą 112 paskambinau. Deja visiška tyla.
Tiesa, praėjusią savaitę skambino mokinukas ir sakė, kad rado negyvą papūgą parke. Nulėkiau į nupasakotą vietą, bet nieko, išskyrus mūsų pačių skelbimą, neradau, o vaikelis į telefono skambučius ir žinutes nebeatsakinėjo. Kvailas pokštas.
Giliai širdyje viliamės, kad gal kas jį priglaudė ir gyvena jis dabar šiltai ir laimingai.
Nors charakteris pas Romuką buvo ne šilkinis - užsispyręs, išdidus, aikštingas - bet visa tai nublankdavo po to, kai jau pats užsinorėdavo pabendrauti. Gurkšnelis arbatos iš to pačio puoduko, kotleto tempimas iš lėkštės ar jo mėgiamiausios daržovių sriubos valgymas kartu virtuvėje ... O dar mažesnės ar didesnės iškados ... O jau kai prašnekdavo, tai tik spėk klausytis. Tiesa daugiausiai vis bandydavo kažką išburbuliuoti-išgromuliuoti, bet ROOOMAS, KĄ DARAI, NERĖK, MAAAAMAAAA, LABAS, KUKŪ jau ištardavo pakankamai aiškiai.
Prieš kokius porą mėnesių jau ir uodegą naują buvo atsiauginęs. Bet nelabai Romukui sekėsi su ja susitvarkyti - vis už ko nors kliūdavo, vis ką nustumdavo, nuversdavo ant stalo. Galų gale, besisukinėdamas šalia dujinės, uodegą pasitrumpino - nudegė galiukas. Gerai dar, kad žmona, Romukui nuskrendant, spėjo rankšluosčiu per uodegą vožtelt (o koks nepasitenkinimas dėl to buvo!!!), priešingu atveju nežinia kuo viskas būtų pasibaigę.
Gaila, kad taip išėjo. Mes tai pasimokėme iš klaidos su balkono durimis. Deja tokiems paukštukams dažniausiai tai būna paskutinė pamoka. Nors vasarą laikydavome balkoną atvirą (užuolaidos žinoma užtrauktos, bet, jei būtų norėjęs išlėkti, tai nebūtų kliūtis), Romukas lauku visai nesidomėjo. Buvo susikibęs porą kartų su kaimynų katinu (įlindusiu per tarpą tarp balkonų ir užsukusiu į kambarį) - pirmą kartą užteko sparnus išskleisti ir riktelėti ir katinas nešė kudašių, antrą kartą katinas matyt buvo atkaklesnis. Patys veiksmo nematėme, tik išgirdome nenusakomą Romuko klykimą, jau pagalvojome, kad katinui medžioklė pavyko, bet kai įbėgome į kambarį, tai pamatėme Romuką išdidžiai (tą jis tikrai mokėjo) tapnojantį link savo narvo. Katinėlį vėliau dar mačiau bekišantį į mūsų balkoną galvą su kraujo dėme ant pakaušio. Po to uždengiau tarpus balkone, kad nenutiktų ko dar blogesnio, katinėliui žinoma.
Dar ir dabar prisiminus Romuką suspaudžia širdį ir gerklėje stringa gumulas. Bet gyvenimas nestovi vietoje . . .
Pasėjau skelbimų internete, prilipdėm skelbimų parke, prekybos centruose, stotelėse (deja paskutiniose dvejose vietose jie ilgai neišbūdavo), zooparduotuvėse, apskambinau veterinarus, pagelbėjo "5 pėdutės", skambinau į radijo stotis, net į pagalbos centrą 112 paskambinau. Deja visiška tyla.
Tiesa, praėjusią savaitę skambino mokinukas ir sakė, kad rado negyvą papūgą parke. Nulėkiau į nupasakotą vietą, bet nieko, išskyrus mūsų pačių skelbimą, neradau, o vaikelis į telefono skambučius ir žinutes nebeatsakinėjo. Kvailas pokštas.
Giliai širdyje viliamės, kad gal kas jį priglaudė ir gyvena jis dabar šiltai ir laimingai.
Nors charakteris pas Romuką buvo ne šilkinis - užsispyręs, išdidus, aikštingas - bet visa tai nublankdavo po to, kai jau pats užsinorėdavo pabendrauti. Gurkšnelis arbatos iš to pačio puoduko, kotleto tempimas iš lėkštės ar jo mėgiamiausios daržovių sriubos valgymas kartu virtuvėje ... O dar mažesnės ar didesnės iškados ... O jau kai prašnekdavo, tai tik spėk klausytis. Tiesa daugiausiai vis bandydavo kažką išburbuliuoti-išgromuliuoti, bet ROOOMAS, KĄ DARAI, NERĖK, MAAAAMAAAA, LABAS, KUKŪ jau ištardavo pakankamai aiškiai.
Prieš kokius porą mėnesių jau ir uodegą naują buvo atsiauginęs. Bet nelabai Romukui sekėsi su ja susitvarkyti - vis už ko nors kliūdavo, vis ką nustumdavo, nuversdavo ant stalo. Galų gale, besisukinėdamas šalia dujinės, uodegą pasitrumpino - nudegė galiukas. Gerai dar, kad žmona, Romukui nuskrendant, spėjo rankšluosčiu per uodegą vožtelt (o koks nepasitenkinimas dėl to buvo!!!), priešingu atveju nežinia kuo viskas būtų pasibaigę.
Gaila, kad taip išėjo. Mes tai pasimokėme iš klaidos su balkono durimis. Deja tokiems paukštukams dažniausiai tai būna paskutinė pamoka. Nors vasarą laikydavome balkoną atvirą (užuolaidos žinoma užtrauktos, bet, jei būtų norėjęs išlėkti, tai nebūtų kliūtis), Romukas lauku visai nesidomėjo. Buvo susikibęs porą kartų su kaimynų katinu (įlindusiu per tarpą tarp balkonų ir užsukusiu į kambarį) - pirmą kartą užteko sparnus išskleisti ir riktelėti ir katinas nešė kudašių, antrą kartą katinas matyt buvo atkaklesnis. Patys veiksmo nematėme, tik išgirdome nenusakomą Romuko klykimą, jau pagalvojome, kad katinui medžioklė pavyko, bet kai įbėgome į kambarį, tai pamatėme Romuką išdidžiai (tą jis tikrai mokėjo) tapnojantį link savo narvo. Katinėlį vėliau dar mačiau bekišantį į mūsų balkoną galvą su kraujo dėme ant pakaušio. Po to uždengiau tarpus balkone, kad nenutiktų ko dar blogesnio, katinėliui žinoma.
Dar ir dabar prisiminus Romuką suspaudžia širdį ir gerklėje stringa gumulas. Bet gyvenimas nestovi vietoje . . .
Paskutinį kartą redagavo gruinius 2011.02.05 11:18. Iš viso redaguota 1 kartą.
- gruinius
- Pranešimai: 42
- Užsiregistravo: 2010.02.28 17:27
- Miestas: Klaipėda
- Augintiniai:
Nu liūdna, ką bepasakysi...
p.s. toks rūpestiėlis ne į temą, o "Linciks" ir "gruinius" tai kažkaip susije, ar kaip
p.s. toks rūpestiėlis ne į temą, o "Linciks" ir "gruinius" tai kažkaip susije, ar kaip
Paskutinį kartą redagavo gede 2011.02.05 14:02. Iš viso redaguota 1 kartą.
-
gede - Pranešimai: 4906
- Užsiregistravo: 2007.12.09 18:20
- Miestas: Panevezys
- Augintiniai:
- gruinius
- Pranešimai: 42
- Užsiregistravo: 2010.02.28 17:27
- Miestas: Klaipėda
- Augintiniai:
Jau taip gražiai aprašei . Belieka tikėtis, kad kas nors priglaudė, jei taip, gal kada nors ir pamatys skelbimą.
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
gaila šią istoriją per vėlai sužinojau maždaug tokiu metu skambino žmogus ir siūlė Kinijos Aleksandrą ir būtent iš Klaipėdos ir narvo ieškojo ar neturiu parduot,tiktų ir naudotas sakė,tai tik daviau Sinsilos tel ir viskas klausiau kiek laiko sako nežinom tiksliai dovanų gavom,bet logiškai mąstant be narvo tokių paukščių nieks nedovanoja...
-
Saulius - Pranešimai: 4294
- Užsiregistravo: 2007.02.26 16:04
- Miestas: KAUNAS
- Augintiniai:
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
-
evers - Pranešimai: 4410
- Užsiregistravo: 2009.10.21 15:21
- Miestas: kretingos raj,
- Augintiniai:
28 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių