Banguotosios papūgėlės - Melopsittacus undulatus

[sailor]

[Papooga]

(vertimas iš http://www.exoticpetvet.net/
Margaret A. Wissman
Gout
Vertė Kukushka už ką jai begalinis dėkui

Iš BIRD TALK internetinis e-laiškas 4/22/05

Noriu paklausti, ar yra kokia nors kampanija „Gelbėkime papūgėles“?

Mano mylimam paukščiui, vardu Chiffon, buvo diagnozuota podagra. Veterinaras pasakė, kad tai dėlto, kad ji valgė per daug sėklų. Mes visada ją maitinom sveiku žmonių maistu papildomai prie sėklomis... aš nežinojau, kad galbūt mums visai nereikėtų maitinti jos sėklomis.

Kai paklausiau veterinaro apie tai ir kodėl daugiau paukščių nesuserga podagra, jis pasakė:
- O kodėl, jūsų nuomone, tiek daug papūgėlių nelaisvėje neišgyvena daugiau kaip 7 metus?
Labai liūdna padėtis.

Kai perki papūgėlę, parduotuvėse negauni jokių rekomendacijų ar nurodymų apie jos priežiūrą, ir dauguma paukščių augintojų... ypač nepatyrę... tikėtina, net neįtaria, kad sėklos jų paukščiams gali būti pražūtingos (podagra gali būti mirtina, mažiausiai luošinanti), ir kad žmogiškasis maistas bei granulės gali būti išeitis. Mane siutina, kad bendrovės, parduodančios sėklas paukščiams, pelnosi šių nelaimingų mielų paukščių sąskaita.

Ar įmanoma kaip nors padaryti jūsų publikacijos dėka, pakelti supratimo, kaip rūpintis papūgėle, kad ji gyventų ilgą ir kokybišką gyvenimą, lygį? Būčiau laiminga/as, jei galėčiau dalyvauti tame ir prisidėti, kuo galiu.
Taip pat norėčiau sužinoti, koks holistinis* (visaapimantis) gydymas galėtų efektyviai jai padėti?Ji buvo gydoma Alopurinoliu... bet labai daug skaičiau apie paprąstasias vyšnias (lot. Prunus cerasus), rudadumblius, liucerną ir kiaulpienių žalumynus. Būčiau dėkinga/as už bet kokią informaciją.

Ačiū labai. Nekantriai lauksiu Jūsų atsakymo.
Robin

Žurnale „Bird Talk“ nemažai straipsnių buvo skirta teisingai banguotojų papūgėlių (dar vadinamų „parakeets“) priežiūrai. Daug kitų paukščių rūšių taip pat vadinamos „parakeets“ (papūgėlėmis), pavyzdžiui, kelios jų: kvakerio papūgėlė (ang. quaker parakeet), krameris (ang. ringneck parakeet), didysis aleksandras (ang. Alexandrine parakeet). Tad norint išvengti sumaišties, vadiname jas banguotosiomis papūgėlėmis arba banguotukais. Aš, asmeniškai, labai mėgstu banguotukus, auginu mielą augintinį vardu Corcy, taip pat turiu kelias banguotukų poreles. Dar dėstau plačios apimties paskaitas apie banguotukus ir nimfas paukščių veterinarams konferencijų metu.

Pirmiausia, labai apgailestauju, kad Jūsų paukštelis serga podagra. Norėčiau detalesnės informacijos apie podagros diagnozės nustatymą Jūsų paukščiui. Bet prieš gilinantis į šios ligos specifiką, pakalbėkime apie banguotukus, gyvenančius ir laukinėje gamtoje, ir laikomus nelaisvėje. Banguotukai laikomi kaip naminiai augintiniai nuo 1800 m., labiausiai panašūs į dabar laikomus prijaukintus papūginių šeimos augintinius. Australijoje, kur banguotukai vis dar skraido būriais laisvėje, jie ieško įvairiausių rūšių žolių sėklų, pasiekiamų ant ar šalia žemės, ir svarbi mitybos dalis yra vietinių žolių sėklos. Taigi, galima spėti, kad banguotukai laikomi iš esmės sėklaėdžiais gamtoje. Beje, jie yra ir nepaprastai klajojantys, nuskrendantys didžiulius atstumus ieškodami vandens ir „sėdami“ žoles. Didžioji dalis problemų kylančių banguotosioms papūgėlėms nelaisvėje gali būti tiesiogiai susijusios su sėsliu narvuose laikomų banguotukų gyvenimo būdu, palyginus su banguotukų aktyvumo lygiu gamtoje.

Savo banguotukus aš šeriu šviežiomis sėklomis, daigintomis sėklomis, sulipintais apvaliais gabaliukais iš sėklų ir kitų maistingų medžiagų, soromis, granulėmis, skirtomis banguotukams, šviežiomis daržovėmis (dažniausiai supjaustytomis), petražolėmis (kurias auginuosi pati, ir jos puikus maistas banguotosioms papūgėlėms, nepaisant fakto, kad petražolė kai kur minima nuodingųjų augalų sąraše), nesijotų miltų duona, nesijotų miltų makaronais ( be sviesto ir padažo), bulvėmis, ryžiais ir retkarčiais - vaisiais. Sėklų mišinys ir granulės apytiksliai sudaro lygias dalis (50-50). Žinau, kad yra veterinarų, kurie su manim nesutiktų, ir rekomenduotų maitinti tik granulėmis, ir visiškai jokių sėklų. Kaip ten bebūtų, mačiau daugybę atvejų, kai nimfoms ( ir mažesniu mastu – banguotosioms papūgėlėms) maitinantis granulių pagrindu daugelį metų išsivystydavo inkstų ligos. Dėl to, kad kai kuriose granulėse tikriausiai buvo perdaug vitamino D3 ir/arba proteinų, kas šiuo metu jau ištaisyta. Kaip ten bebūtų, bet nors ir buvo atlikti ilgalaikiai (5 metus ar daugiau trunkantys) tyrimai sudijuojant granulių dietos formulę, negalime būti šimtu procentų tikri, kad granulės nesukelia nepageidaujamų pasekmių. Aš renkuosi variantą, kuris laikomas labiau natūralia mityba, kartu su pasiūlyta dieta pridedant ir dalį sėklų, nes banguotukės visų pirma gamtoje yra sėklaėdės. Daigintos sėklos taip pat yra labai geras būdas aprūpnti banguotąsias papūgėles puikiomis maistingomis medžiagomis.

Tiesa, kad banguotukių gyvenimo trukmė yra dažnai gana trumpa (nuo šešių iki devynių metų, priklausomai nuo šaltinių, ir amžiaus rekordą pasiekė paukštis išgyvenęs 28 metus). Be abejo, bloga mityba suvaidina savo vaidmenį daugelyje šių atvejų, bet veterinarų tarpe nėra įprasta manyti, kad sėklų dieta sukelia podagrą. Kaip ten bebūtų, praeityje buvo priešingai manoma, nors maistą gaminančios kompanijos įtikinėjo mus, kad problemos susijusios su granulėmis ir mažais paukšteliais buvo ištaisytos. Jei sėklų dieta tikrai sukeltų podagrą, savo praktikoje tarp pacientų matyčiau daug daugiau atvejų nes dauguma paukščių savininkų negali arba nenori pakeisti savo paukščių mitybos granulėmis, kas šiuo atveju nėra svarbu.

Priežastys, dėl kurių banguotukių gyvenimo trukmė nelaisvėje trumpėja, labiau yra susijusios su prasta mityba (ir dažnai antra priežastis - iš to kylančios bakterinės ir grybelinės infekcijos), taip pat nutukimas, riebių kepenų sindromas (ang. fatty liver syndrom) ir dėl dar nevisai suprantamų priežasčių atsirandančių daugybės auglių rūšių, tiek gerybinių, tiek piktybinių. Dažnai augliai išsivysto lytinėse liaukose (ang. gonad), kiaušidėse arba sėklidėse, taip pat dažnai sutinkami augliai, prasidedantys inkstuose. Inkstiniai susirgimai būdingi banguotosioms papūgėlėms, ir tai gali sukelti podagrą. Tai atveda mus prie diskusijos apie inkstus ir podagrą.

Inkstai gali būtų veikiami daugybės faktorių, įskaitant infekcijas, sukeliamas bakterijų arba virusų (yra žinoma, kad virusinė infekcija polyoma sukelia inkstų problemas, paramyxovirus‘as taip pat veikia inkstus), mitybos problemas (per daug proteinų, per daug vitamino D3, per daug kalcio, apsinuodijimas druska, vitamino A trūkumas), toksinai ( gali atsirasti dėl vaistų, augalų, metalų ir sintetinių chemikalų), chroniška dehidracija, pirmuonių infekcijos (ang. protozoal) (dažnai pasireiškia laukinėms antims ir žąsims) ir augliai. Kartais gali pasireikšti augimo/vystymosi problemos su kepenimis. Šlapimo rūgšties akmenys gali susiformuoti šlapimo trakte ir sukelti problemų.

Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai, kuriuos pastebi savininkas, yra poliurija (ang. polyuria), padidėjęs šlapimo kiekis išmatose. Tai turėtų būti atskirta nuo diarėjos, kuri yra atsiskyrusi ar vandeninga fekalijų masė (medžiaga). Kai kuriais atvejais, narvo dugnas gali būti permerktas šlapimu. Savininkas taip pat turėtų pastebėti, kad paukštis geria daugiau vandens nei paprastai. Kiekvienas paukštis, pastebėjus šiuos klinikinius simptomus, turėtų būti visapusiškai ištirtas, įtraukiant ir bendrą kraujo analizę (hemogramą), biocheminį kraujo tyrimą (ang. plasma chemistry panel) ir bet kokius kitus diagnostinius testus, kurių reikia Jūsų veterinaro nuomone. Reikia pažymėti, kad daug skirtingų ligų gali sukelti šiuos požymius, ne tik inkstų ligos.

Testas, į kurį dažniausiai žiūrima pro pirštus, - šlapimo analizė (ang. urinalysis). Jei yra neabejotinų anomalijų/nenormalumų, taip pat nukrypimai šlapime, tai gali būti labai naudinga nustatant priežastis. Kaip ten bebūtų, vienintelis būdas visiškai įsitikinti diagnozės teisingumu yra atlikti inkstų biopsiją, tai atliekama taikant anesteziją, dažniausiai endoskopijos būdu paimamas mažas inkstų audinio gabalėlis, vėliau koservuojamas/išsaugojamas, apdorojamas ir tiriamas patologo. Kartais naudojami kitokie testai, pavyzdžiui, bakterijų kultūros ar virusiniai testai. Dažnai taip galima nustatyti diagnozę.

Biocheminis kraujo tyrimas, šlapimo rūgštis yra vienas iš indikatorių, parodančių inkstų ligas, bet jis nepradės didėti, kol insktų ligos neims progresuoti. Kas iš tiesų yra šlapimo rūgštis? Tai galutinis proteinų/baltymų metabolizmo rezultatas. Kai paukštis suvirškina ir panaudoja proteinus, pavyzdžiui, plunksnų gamybai ir raumenų atstatymui, produkto likučiai yra šlapimo rūgštis, taip pat dar vadinama uratais. Jei inkstai nesugeba perdirbti šių likučių pakankamam pašalinimui, jie (likučiai) gali kauptis kraujotakoje ir podagros atveju – ir susitelkti sąnariuose ir po oda, tai vadinama sąnarių podagra (lietuviškai – pirmine podagra), arba vidinių organų paviršiuje, vadinama visceraline podagra (lietuviškai – antrine podagra).

Sąnarių podagra paprastai diagnozuojama paėmus mėginį su adata iš įtartino pakitimo, ir ištyrus tai mikroskopu. Jei veterinaras randa uratų kristalų, tai patvirtina podagros diagnozę. Deja, tai nepaaiškina, kodėl paukščio inkstai neefektyviai pašalina šlapimo rūgšties likučius. Rentgeno nuotrauka ar ultragarsas taip pat gali padėti diagnozuojant inkstų ligas.
Diagnozavus inkstų ligas, pradedamas gydymas. Dažnai paskiriami fluidai po oda arba rimtais atvejais, per intraveninį kateterį, kad padėtų išplauti uratus ir kitus toksinus, vadinamus diurezė (ang. diuresis). Fluidų paprastai prireikia periodiškai visą paukščio gyvenimą, nebent inkstų būklę galima atstatyti.. Galima gydyti tikslią inkstų ligos priežastį, pavyzdžiui, tas ligas, kurias sukelia infekcijos, ir tais atvejais žalą inkstams galima sustabdyti. Bet dauguma atvejų pažeidimas sukels ilgalaikes problemas. Mitybos papildymas dviejų rūšių aliejais (kukurūzų aliejus ir daržinio dygmino arba linų sėmenų aliejus) gali padėti aprūpinant paukštį naudingomis riebiosiomis rūgštimis. Ypač padeda geros kokybės proteinų (baltymų) mažais kiekiais dieta.

Paukščiams, kuriems nustatyta podagra ar bet kuri kita inkstų liga, būtini periodiški patikrinimai atliekant kraujo tyrimą ir šlapimo analizę. Podagros gydymui taikomi šie vaistai „Allopurinol“ arba „Colchicine“, be to ir kitos paminėtos terapijos. Kartais paukštis gali pasveikti ir galima nutraukti vaistų vartojimą, deja, daugeliu atvejų paukščiui tenka nugyventi su vaistais visą gyvenimą.

Inkstų ligos dažnai labai komplikuotos, ir aš pateikiau supaprastintą didžiąją dalį informacijos, Bet manau, kad supratote, jog inkstų ligas tikriausiai sukelia labai daug (per daug) maistingų medžiagų (ang. nutrient) turinti mityba, o ne maitinimas sėklų pagrindu.
Tikiuosi, tai padės suprasti podagrą ir sąryšį su banguotukių mityba. Sėkmės Jums ir Jūsų mažajam draugui.

*Šis holistinis požiūris: Organizmas – tai vieninga sistema, kurioje egzistuoja funkciniai ryšiai tarp slankstelių, organų, raumenų.

[sailor]

[aukse]

[Enrika]

[Ernesta]

[Ernesta]

[Enrika]

[Ernesta]

[sailor]