Pas tą veisėją jie auginami narvuose, grupelėmis. Bet viename kambaryje, daug visokių paukštukų. Kad Pupa kitokia, tai taip. Ji absoliučiai kitokia. JOs balsiukas labai švelnus, tylus. Ir plunksnos man atrodo pas ją kitokios, ilgesnės kažkokios, puresnės, nemoku pasakyti. O dėl to, kad sakėte, kad gal ji nutukusi, tai net nežinau. Kaip tai suprasti, kada nutukusi, o kada ne? Kad balandžiai po kiemą vaikštinėja kartais tokie nutukę tai matau
![:xaxaxa: :xaxaxa:](./images/smilies/grin1.gif)
bet kaip įvertinti papūgą, nežinau. Reikės pasiskaitinėti apie tai
Vakar pridėjau šakų, pakabinau supynes. Pažiūrėsiu ką šiandien rasiu grįžusi
![Smile :)](./images/smilies/smile4.gif)
Aš manau, kad man išeitų susitarti apkeisti patinuką su tuo žmogumi iš kurio pirkau. Nėra jis visiškai svetimas, šiek tiek pažįstami esame. Ir jei jis nesiliaus taip ir reikės daryti. Mes jį jau vežėme apkeisti, bet parsivežėme atgal
Iš pradžių nusprendėme vieną tik turėti. Pas tą veisėją buvo graži porelė geltonukų, bet jis pasakė, kad nenori jų skirti, kad parduos tik abu kartu. O mes buvome nutarę kad mums tik vieno reikia. Bet po savaitės Žirnio spygavimų, gaila pasidarė jo ir sutariau su tuo vyruku, kad parvešiu Žirnį, ir pasiimsiu tą porelę geltonųjų. O jis jau tą porelę buvo įleidęs pas kitus į būrį. Kai atvažiavome, imant iš dėžutės Žirnis pabėgo, nutūpė ant šakos ir taip pradėjo vadovauti, kad visos papūgos (ir didelės ir mažos) prikritusios prie grotelių ėmė jam atsiliepinėti. Tada ir tas veisėjas sako "nu šitas tai šūstras patinas" Bet esmė tame, kad Pupą pagavus, pradėjo ieškoti jos to ale patinuko, ir susimaišė, sako "nebežinau, kuris dabar tas patinukas" Tada aš sakau, kad jei jau nerandi, tai tada duok man tą geltoną ir Žirnį atgal, gal gavęs draugę nebešūkaus taip. Dar jis lyg bandė atkalbėti mane, bet vaikai "norim savo Žirnio" Taip ir parsivežėm atgal tą rėksnį
![:xaxaxa: :xaxaxa:](./images/smilies/grin1.gif)
Va tokia ta mūsų istorija. Nu bandysim susidraugauti
![Smile :)](./images/smilies/smile4.gif)