Raudonsnapis amarantas - Lagonosticta senegala

[cezis]

Sveiki,
Turiu kol kas šiame forume neminėtų paukštukų porelę, tai noriu pasidalinti išmintimi (kol kas svetima ).

Taigi, pradėkim nuo pavadinimo. Bijau, kad lietuviškasis pavadinimas Senegalinis ugniažvirblis gali būti mėgėjiškas, o ne aprobuotas kalbininkų.
Kaip jie vadinami kitose kalbose:
Čekų: Amarant malý
danų: Amarant
Valų: Amarant, Senegal Amarant, Senegalamarant, Senegal-Amarant
Anglų: African Fire Finch, Common Firefinch, Red-billed Fire Finch, Red-billed Waxbill, Senegal Firefinch
Ispanų: Amaranta Senegalesa, Astrilda Sanguíneo, Bengali Senegalés, Bengalí Senegalés, Pinzón Candela de Pico Rojo
Prancūzų: Amarante à bec rouge, Amarante commun, Amarante du Sénégal, Amaranthe à bec rouge, Sénégali amarante, Sénégali rouge
Italų: Amaranto beccorosso, Fringuello sanguineo
Latvių: Estrilda senegala, Lagonosticta senegala, Lagonosticta senegalia
Norvegų: Amarant, Rødnebbamarant
Lenkų: amarantka czerwonodzioba, amarantka senegalska
Rusų: Крошечный амарант, обыкновенный амарант
Slovakų: amarant cervenozobý , Amarant červenozobý
Slovėnų: Amaranta
Švedų: Amarant, Rödnäbbad amarant
Kaip matome dažniausiai besikartojantis žodis – Amarantas. Kas tas amarantas? Ogi tai dažiklis, kurio spalva nuo tamsiai raudonos iki purpurinės, naudojamas kaip maisto dažiklis (kodas E123 ) ir kosmetikos dažiklis. Kiti atkreipia dėmesį į raudoną snapo spalvą, kiti į geografinį paplitimą. Atvirai sakant man brolių latvių pavadinimas arčiau dūšios - Senegalo astrilda. Bet yra kaip yra.
Taigi, šiek tiek apie šiuos paukščius. Prieš dėdamas svetimų protingų žmonių sukurtą, o mano tik išverstą tekstą paminėsiu, kad šie paukščiai kažkuo primena Tigrines amadinas ne poravimosi laikotarpiu. Sakyčiau net ir kaina . Skiriasi, matyt, tik populiarumu, giesmele ir elgesiu. Giesmelė labai jau paprasta, nors gilus tembras tikrai malonus ausiai, o dėl elgesio tai man labiausiai imponuoja jų skraidymo maniera – dažnai pakimba kaip kolibriai vienoje vietoje ir dairosi ką čia nuveikus, o sparnelių plazdėjimas neapsakomai malonus ausiai – toks švelnus, kad rodos drugeliai plazdena.
Taigi, arčiau „mokslinių“ dalykų.
Paplitimas gamtoje:
Laisvėje ugniažvirbliai gyvena didelėmis grupėmis ir dažniausiai sutinkami savanos miškuose. Jie yra labia dažni Afrikoje ir nevengia gyventi šalia žmonių. Ugniažvirbliai dažniausiai maitinasi ant žemės, kur renka įvairių piktžolių sėklas ir kai kuriuos vabzdžius.
Kuo ugniažvirbliai įdomūs paukščių augintojams?
Ugniažvirbliai yra puikūs paukščiai:
• jie yra maži ir patrauklūs akiai;
• jie nėra triukšmingi, bet jų giesmelė maloni ausiai;
• jie yra taikūs, tinka mišriai kolekcijai gausiai apsodintame voljere;
• jie gali daugintis kolonijose, mišriame voljere arba atskirame narve;
• jie gali būti įtėviais kitiems smulkiems paukščiukams;
• jų didelis privalumas – lengvai vizualiai atskiriama lytis.
Natūralus šių aktyvių ir mielų paukščiukų elgesys sukuria namuose atpalaiduojančią nuotaiką Jūsų namuose.
Aprašymas:
Senegalinis ugniažvirblis yra 90 - 100 mm ilgio. Gyvena apie 5-7 metus. Lytys skiriasi labai aiškiai. Suaugusių patinėlių plunksnos raudonos, o patelių – dominuoja rusvi atspalviai. Snapai rausvi, apie akis geltonas apvadas. Geltonas žiedas labai krinta į akis, ypač vyresniems paukščiams. Sparnai ir uodega – rudi. Patelės turi šiek tiek daugiau baltų taškelių ant šonų negu patinėliai. Ugniažvirbliai gyvendami gana plačiame geografiniame areale gali būti keleto porūšių. Porūšiai skiriasi raudonos spalvos intensyvumu ir taškeliais ant šonų, kurių kai kurie porūšiai iš viso neturi. Ugniažvirbliai būna šių porūšių:
Lagonosticta senegala senegala - paplitę Senegale
Lagonosticta senegala brunneiceps - paplitę Etiopijoje ir Sudane
Lagonosticta senegala kikuyuensis - paplitę Kenijoje
Lagonosticta senegala abayensis - paplitę Etiopijoje
Lagonosticta senegala flavodorsalis - paplitę Nigerijoje
Lagonosticta senegala pallidicrissa - paplitę Angoloje
Lagonosticta senegala rendalli - paplitę Zambijoje ir Pietų Afrikoje
Lagonosticta senegala rhodopsis - paplitę Kamerūne ir Malyje
Mutacijos:
Minimos tik dvi ugniažvirblių mutacijos: margieji ir gelsvieji.
Gyvenimo sąlygos:
Ugniažvirbliai yra smulkūs paukščiai, tačiau jie aktyvūs ir todėl jiems reikia pakankamai daug erdvės. Geriausiai jie jaučiasi dideliuose narvuose ir voljeruose. Kuo ilgesnis narvas, tuo paukščiai turės daugiau galimybių skraidyti. Rekomenduojama vienai ugniažvirblių porai skirti 90 cm ilgio, 45 cm aukščio ir apie 45 cm pločio narvą.
Maistas:
Ugniažvirbliai natūralioje aplinkoje lesa smulkias žolių ir kitų augalų sėklas, vabzdžius. Rekomenduojama maitinti įvairių sorų mišiniu, anyžiaus, sezamo, usnies, rapsų sėklomis, linų sėmenimis, kapotomis avižomis. Puikūs priedai prie sėklų – švieži žalumynai: brokoliai, kopūstai, morkos, agurkai, špinatai ir kiti tamsiai žalios spalvos lapai. Kietai virti kiaušiniai – geriausias proteinų šaltinis, kurį labai lengva paruošti. Gyvas maistas labai svarbus ugniažvirblių sveikatai. Besparnės drozofilos (Drosophila melanogaster) – viena iš lengviausiai namuose užsiauginamų „kultūrų“ - idealus maistas ugniažvirbliams.
Paukščiams nuolat reikalingas šviežias vanduo ir kalcis (kiaušinio lukštas, kriauklės, sepijos).
Veisimas:
Ugniažvirbliai sėkmingai dauginasi dideliuose narvuose ir voljeruose. Siūloma poreles atskirti į atskirą narvą, kuriame gausu dirbtinių augalų. Poravimosi sezonui narve pakabinama pusiau atvira dėžutė ir/arba standartinis bambukinis arkinis lizdas. Lizdo landa atsukama į narvo nugarėlės pusę. Tai sukuria šiek tiek daugiau privatumo. Ugniažvirbliai paprastai renkasi bambukinius lizdus, kuriuose lizdelį suka iš kokoso plaušų ir plunksnų. Abu tėvai suka lizdą ir tam paprastai sugaišta nuo 5 iki 7 dienų.
Patelė paprastai deda 4 kiaušinius, kuriuos abu tėvai pakaitomis peri 12-14 dienų. Lizdo apžiūromis nereikėtų piktnaudžiauti. Išsiritę paukščiukai lizdą palieka po 3 savaičių. Dar dvi savaites siūloma juos palikti kartu su tėvais, o po to atskirti.
Jauniklių spalva panaši į patelės, tačiau be raudonos spalvos ant galvos, be baltų taškelių ir juodo snapo. Plunksnos raudoną spalvą įgauna 6-9 savaitę.
Gyvas maistas, drozofilos, milčius ir daigintos sėklos – pageidautini visus metus, o perėjimo periodu – būtini.

[Papooga]

Toks rožinis ir pūkuotas, šis senegalinis ugniažvirblis lietuviškai pavadintas Raudonsnapiu amarantu

Ir labai puikus pristatymas, tikrai

[sigitas]

Labai grazus paukstis. Tikriausiai ne Lietuvoj pirkote?

[cezis]

Na, jei jau šitame gausiai lankomame forume tokios rūšies kol kas nepaminėta, tai matyt ir nusipirkti Lietuvoje nelabai pavyktų...
Ačiū Papoogai už pataisytą pavadinimą. Kai tik susigaudysiu kaip įdėti savo, o ne internetinę nuotrauką pamatysite kaip iš tikrųjų jie atrodo

[cezis]

Štai tie "tikrieji"

[lea]

vaje, na pas jus tai jau tikra egzotika
o tai kur pirkot, jei ne palsaptis? ir kiek mokejot?

[cezis]

Matai, kol egzotika fotografuojasi, tai neegzotika (Nendrinukės) užsiima rimtesniais darbais - peri
Konkrečiai šita porelė olandiškai-čekiška. Dėl kainos nelabai galiu tiksliai atsakyti. Ten su niuansais. Šiaip kiek mačiau svyruoja tarp 400-500 Lt

[cezis]

Na va, pagaliau galiu parodyti savo amarantus saulės šviesoje. Karantinas baigėsi - keliaujam į voljerą

[Papooga]

Ir paukščiai ir kadrai vėlgi nerealūs Gal parodysi ir visą voljerą? Labai jau įdomu, gražiai taip žiūrisi, gamta, drobiniai maišai

[cezis]

Gal ir reikėtų kažkaip nufotografuoti, bet techniškai gana sudėtinga - nėra kur atsitraukti. Gal kiek per skambiai pavadinta "voljeras", ta patalpa, tai įstiklintas balkonas . Viso vaizdo paimti į kadrą nepavyks, nes reikėtų 5 aukšte lauke pakibti, tai nebent pavienėmis detalėmis.
O dėl maišo, tai... ten radiatorius pridengtas, kad paukščiai neslidinėtų ir neapkakotų