Paukščiai ir vaikai

[Papooga]

Kai pas mus ateina vaikai, jiems labai patinka papūgos, o jau kiek džiaugsmo maitinant, net šokinėja. Smagu, kad papūgos kažkaip irgi tolerantiškos jų atžvilgiu, net Baisa su Čipu, atsargiai paima iš kumštelių maistą.
Kartą per vakarėlį, kai jau nebespėji vaikų žiūrėti, atsisuku, žiūriu vaizdas - mergaitė jau Čipų narve pati tupi, maitina juos patenkinta, tfu tfu tfu, jie kažkaip nesupyko , nors šiaip tai jei kas, o ypač svetimas prisiartina, tai kerta daug negalvodami. Na gerai, kai viskas gerai baigiasi.
Tai va, kita mergaitė atėjusi vis sako - vištytės, vištytės, vadinasi jau atpažįsta paukščius ir pirmasis su kuriuo susipažino buvo vištytė, tai dabar visi vištytės, užtat kitų draugų dukra, pirmiau susipažino su mūsų papūgom, todėl kaimuose rodo pirštais ir šaukia - papūgos papūgos

[Ausrele]

Deja aš apie saviškį to negalėčiau pasakoti... Kartą buvo įsegęs mažyliui, kuris atėjo jo patikrinti per narvo grotas. Tiesa, po šito incidento (tikriausiai dėl vaiko verksmo) pats Keksas buvo persigandęs ir sėdėjo kitam narvo gale... Šiaip jis privengia visų nepažįstamųjų, vaikų taip pat.
Nors, kita vertus, su dukrele bando žaisti - ją sekoja, kai ji valgo kokį jogurtą, siekdamas iš jos paragauti, o ji dalinasi. Taip pat maitina kokiais riešutais ar saulėgrąžomis, Keksas net negalvoja jai kirsti, bet paglostyti jo negali. Jis nesileidžia. Ir taip jau nuo pat mažens - jis bandė nusileisti ant jos petuko, kai tik parsivežėm, bet nesėkmingai - per mažas petukas buvo. Tai nuo to laiko kažkaip vis privengdavo jos, o dabar, kaip ir sakiau - draugauja tiek, kiek gali gauti skanumėlių.

[sailor]

tokį puslapiuką netyčia aptikau

http://www.birdchannel.com/kids-bird-club/default.aspx

Ten prie Basic Dos and Don'ts yra ir straipsniukų keletas

[efi]

Šeimoms su mažais ir vyresniais vaikais rekomenduoja POICEPHALUS MEYERI

"The Meyer's: They are just waiting for the moment to be allowed to love you. They love loving you.
I love them for the love they radiate. I recommend them for young adults about 10 years old and up and also for families with small children and common sense."

http://www.4parrots.com/parrots_we_breed.htm


5 Best Parrots for Families with Children

One website wrote about the Meyer’s species:
"The Meyer’s is reputed by many to be the nicest of this very nice-to-be-around family.” Calm and steady by nature, the Meyer’s is a good choice for a homes that include children. [They] are likely to maintain balanced relationships with a number of people. They are unlikely to bite. It’s been my observation that Meyer’s have a certain demure quality about them that gives them a fresh and unique charm. They are sweet, but not shy. And they tend to truly like people, even strangers. One famous breeder put it this way: “Senegals loved being loved by you, but Meyer’s love loving you.”

http://bestinflock.wordpress.com/2008/11/20/best-parrots-families-children/



daugiau info čia: viewtopic.php?f=17&t=7333

[ErikaE]

Mano nuomonė tai tokia: jei papūga nuo mažumės benrdrauja su vaikais, tai ir suaugusi nebus agresivi jų atžvilgiu ir toliau draugaus, o jei vaikas atsiranda kai papūga jau suaugusi tai jau kitas atvejis, nesverbu kokios rušies papūga, čia jau loterija- gali susidraugauti, o gali ir ne Va Kivį nuo mažens pratinau prie sunėno ( 2 metukų amžiaus), nedažnai jis pas mane svečiuodavos, bet visvien Kivis priprato ir mielai draugavo su mažylių, nei kiek jo nebijodamas Vasara darytos nuotraukos:

Bet vieną dieną svečiuodamasis pas mane sūnėnas kažkaip išgazdyno Kivi( lakstė, žaidė, dūko su žaislai, pribėgo krykždamas prie narvelio, o Kivis ir išsigando) Viskas! Nuo to laiko Kivis neprisileidžia nei sunėno, nei mano sesės, nes ji pašokus pribėgo ir patraukė savo sūnų nuo narvo, kai pamatė kad Kivis išsigando ir nežinau kodėl Kivis pradėjo bijoti ir jos, dabar ir kalbina ramiai ir riešutuką paduoti bando, o Kivis pamatęs kad tiesia ranką lekia šalin, nors labai mylėjo sesę, dėl jos įvairiausių blizgučių, lankelių,papuošalų...

Nors nukrypau nuo temos šiek tiek ,bet mintį manau supratot

[Ausrele]

Nesutinku, ErikaE. Maniškis žakas nuo mažens buvo su vaiku ir nieko - jokios didelės meilės dukružei nebuvo rodoma iš jo pusės. O ji niekad nėra jo išgasdinusi ar kaip kitaip prieš save nuteikusi. Net gi priešingai - vis duoda jam kokį riešutuką. Papūginas ją taip sakant toleruoja (nepuola, nedemonstruoja savo viršenybės ar pan.), bet tuo viskas ir baigiasi. Manau, papūgos bendravimas su vaikais priklauso ne tik nuo šeimininkų elgesio, bet ir nuo pačios papūgos rūšies.

[ErikaE]

Na taip, priklauso ir nuo rūšies, bet ir nuo bendravimo manau, jei pavyzdžiui tavo dukrytė nuo pat mažens nebijodama imtu žakuti ant rankų, niurkytų, žaistu, užsiimtu su juo,maitintu ir rūpintusi juo, tai ir požiūris galėtu būti kitoks, žinoma priklauso tai ir nuo amžiaus vaiko, jei vaikas pats bijo imti paukšti ar tai kad paukštis tupi ant peties ir pan., o tik duoda riešutuką, tai ir pripratęs paukštis, kad iš vaiko reikia tikėtis tik riešutuko, jokio tupėjimo ant peties ir t.t.,nelabai noriu sutikti su tuo, kad priklauso TIK nuo rūšies, tas pats vaikus mylintis Poicephalus meyeri užaugęs be vaikų tikrai gali ir su jais nedraugauti visą savo gyvenimą
Efi tau pasisekė, kad tavo mažylis visiškai rankinis, dėl to jis ir bendrauja su visais, visai kitaip galbūt būtų buve jei jis būtų laukinis arba suaugęs ir visai kitaip dar gali pakrypti santykiai augimo, brendimo metu, gal ir klystu, bet tik noriu pasakyti tai, kad papūgų santykiai su vaikais priklauso nuo labai daug faktorių ir vienas iš jų yra pripratimas, jaukumas, dresūra...

[Ausrele]

Aš taip ir rašiau, kad santykiai tarp vaikų ir paukščių priklauso ir nuo šeimininkų elgesio, ir nuo papūgos rūšies. Tikriausiai būtų galima įvardinti ir daugiau faktorių, kurie turi įtakos. Bet tikrai nereiktų teigti, kad viską lemia patys šeimininkai.

[Arven]

Manau, kad individualus gyvūno charakteris turi labai daug įtakos. Čia su bet kokios rūšies gyvūnu. Aišku, didelę reikšmę vaidina dresūra, pratinimas. Bet teigti, kad tam tikros rūšies visi atstovai bus draugiški vaikams, gal nelabai teisinga.

[efi]

Kalbant apie DIDŽIĄSIAS papūgas ir VAIKUS, kiek teko skaityti ir patirti, dažniausiai (didžioji) papūga savo "super-star‘u" pasirenka suaugusįjį. Labai tiksliai per paukščių sąskrydį Sailor įvardino- papūgos "negerbia" vaikų, t.y. jų nepasirenka kaip savo autoriteto, bet žiūri į juos... kaip į vaikus
Papūgos bijo staigių, impulsyvių, neprognozuojamų judesių (kurie būdingi vaikams), nes jų genai tai atpažįsta kaip grobuonišką elgesį
Dažnai papūgą perka vaikui, o realiai nusiperka sau- taip ir man buvo
T.y. nėra taip, kad mūsų žakutis visai nedraugauja su sūnum ar jo nemyli. Kevinas jį laiko savu, matosi jam linksmiau ir drąsiau pvz. būti nepažįstamose vietose kartu su vaiku, kaip su savo būrio nariu. Visada noriai valgo iš sūnaus rankų Ir kai meilė užeina, leidžia vaikui kutinėti, bučiuoti, pasėdi ant peties... Bet dozuotai. Ir nepalyginsi, kaip bendrauja su manim ir ką man leidžia
(Bet jei galėčiau grįžti į praeitį, BŪTINAI tą patį vėl padaryčiau, nes atradau nerealų, su nė kuo nepalyginamą draugą ir pasaulį. O vaikas turi puikią galimybę gyventi kartu su paukščiais, juos pažinti Ir ta patirtis jam pravers
Bet jei svarbiausias noras- įsigyti meilų, švelnų, mirtiną, prilipusį draugą VAIKUI, tai geriausia papūga butų.. šuo
Specialistai sako, kad vaikus DIDŽIOSIOS papūgos pradeda (taip sakant) gerbti maždaug nuo 12 metų amžiaus.
Bet tai, kad papūga nuo mažens auga šalia vaiko, turi didelės reikšmės. Pvz. mūsiškis nors nealpsta dėl vaikų, bet visiškai jų nebijo. Vasarą triukšmingiausiose vaikų žaidimų aikštelėse sėdėdavom su Kevinu valandomis, vaikai dūkdavo, prie jo bėgdavo, o jis būdavo susidomėjęs bet ramus, net nusnausdavo.

T.p. LABAI priklauso ir nuo paukščio bei vaiko charakterių. Jei vaikutis ramaus, lėto būdo (ar tokių būna ), tai turbūt visai kas kita. O mūsiškis- reaktyvinis džigitas, nors gyvūnus mylis be galo ir jiems švelnus

Lygiai kaip žmonės ar katinai/ir t.t., papūgos skiriasi savo charakteriais.
Bet labai priklauso ir nuo plunksnių rūšies, nes turi bendrus būdingus ypatumus.

Galima vaikams pagalvoti apie ECLECTUSĄ- jis, sako, draugiškas visiems šeimos nariams ir gyvūnams, nėra monogamiškas.
Aš dar labai apie Poicephalus Robustus pagalvočiau(siu)- juos vadina Švelniais Gigantais
Dar vaikams siūlo švelnų, ramų ir mielą PIONUS
Arba kitas variantas- pirkti NE didžiąją papūgą, pvz. Saulėtoji aratinga (Sun Conure)- ji , sako, myli vaikus ir labai draugiška, linksma, tik yra bais triukšminga. Arba banguotąją papūgėlę ar Nimfą...
Arba kaip „meilės radijatoriukas“ pagarsėjusią POICEPHALUS MEYERI papūgą-ką mes ir padarėme, tik dar turi praeiti laiko, kad padarytume išvadas.
ARBA: pirkti didžiąją papūgą (jei baisiai tėvams norisi ) ir viską daryti, kad draugautų su vaiku, bet turėti "avarinį" planą, jei kartais plunksnius draugautų mirtinai su tėvais, bet ne su vaiku. T.y. pvz. nupirkti vaikams palankesnę papūgą arba šuniuką ar pan.

O šiaip prieš perkant būtina paskaityti ir didelių užsienio šalių patarimus, straipsnius ta tema. Ir t.p. vaikams siūlomų papūgų sąrašus- jie ne vienodi. Nes kur didelė šalis, ten daug žmonių ir patirties
Bent man dabar taip atrodo... gal kam šis rašinėlis pravers

p.s. dar pamiršau pasakyti, kad papūgą vaikui reiktų pirkti JAUKIĄ/RANKINĘ, geriau jaunutę, pvz. nuo 3,5-4 mėn. amžiaus.