Aratingos

**Košakas** » 2007.05.18 15:27

štai ir naujas narvas. manau turėtų pakakti

del mitybos tai pažiūrėsim, nes jei paukštukas išvažiuos į namus tai kaip ir praranda prasmę užpirkimas.

Taip temą peržiūrėjau, irgi susidariau įspudį kad bus triukšmingos bet arba mano supratimas apie triukšmingus paukščius kiek kitoks (triukšmingos yra aros ir žakai) arba pas mus kažkokia rami paukštyte pakliuvo

Va bėda kad tokiam paukščiukui porą jau sunkiai būtų rasti, t.y. rasti nesunku bet įpirkti šiek tiek problematiškiau... gal kokia nimfa tiks į draugus

**masas** » 2007.05.18 15:43

Nu nezinau kaip kitu zakai bet saviskio triuksmingu nelaikau

palauk dar atsiskleis jusu aratinga pamatysi koki malonu balseli turi

zakas pries ja kaip nebilys atrodys

o nimfos Aratingai gal geriau nepirk,nes skirtingu rusiu pauksciai dazniausiai nelabai draugauja

**kukushka** » 2007.05.18 16:13

Čia straipsnyje yra šiek tiek info, pasiskaityk, jei jau esi atsakingas už saulytę, yra ir narvo išmatavimai, reikalingi tokiam paukščiui, dėl draugelių gal palauk ir pasiieškok info, sugyvena tikrai ne su visais. O ir į mano klausimus, iš kur, kokio amžiaus neatsakei :crazy

Matyt, nelabai patys žinote. Na, gal padės šis lašelis info.

Autorė Theresa Jordan

Daugumos manymu, pati gražiausia iš lengvai pasiekiamų conure‘ų šeimos atstovų - saulėtoji aratinga (Aratinga solstitialis) - mėgaujasi aukštu populiarumo statusu paukščių mylėtojų pasaulyje daugelį metų – ir ne be priežasties. Jų daugialypės asmenybės suteiks malonumo net labiausiai patyrusiems paukščių mėgėjams, ir jų kvapą gniaužiančios spalvos patrauks dėmesį ir sužadins bet kurio nemėgstančio paukščių smalsumą. Jei yra viena iš aratingų, kurią kartą išvydę žmonės atpažins, aš turėčiau pasakyti, kad tai - nuostabioji saulėtoji aratinga.

Atkeliavusios iš šiaurės rytinės Pietų Amerikos pakrantės, saulėtosios aratingos yra maždaug 30 cm ilgio, įskaitant ir ilgą jų uodegą. Jų kūno forma - liekna, plunksnos šviesios, besikeičiančių oranžinių, mėlynų, geltonų ir žalių atspalvių. Kitaip nei kai kurios kitos rūšys, turinčios apibrėžtus kolorito raštus, saulėtosios aratingos turi šių spalvų derinį per beveik kiekvieną kūno dalį. Jaunikliai linkę turėti plunksnas, kuriose dominuoja žalia spalva, tuo tarpu vyresni paukščiai žaidžia labiau geltonomis ar rausvai oranžinėmis spalvomis. Šis plunksnų spalvos pokytis nuo žalios iki šviesiai oranžinės, auksinės ir geltonos labiausiai pastebimas nugaroje, ant pilvo ir paukščio galvos, kai jis subręsta.

Daugiausia plunksnos yra geltonos ir žalios, tuo tarpu skruostai, kakta, pilvas ir nugaros apačia nuspalvintos šviesia ugninga oranžine spalva. Išoriniai pagrindinių skraidymo plunksnų šereliai yra tamsiai mėlyni, tuo tarpu pagrindinės plunksnos yra šviesiai žalios, antrinės taip pat yra žalios. Išorinė uodegos pusė nuspalvinta gelsvai žalia spalva susimaišiusia su melsva, mėlynais galiukais; vidinė uodegos dalis yra žalia su geltonais kraštais. Visos šios spalvos pašviesėja ir tampa ryškesnės, kai paukštis subręsta, kai kurių paukščių plunksnos pasidengia beveik visiškai geltonų tonų spalvomis. Ir snapas, ir kojos yra juodi.

Tiksliausiai saulėtųjų aratingų būdą nusako du žodžiai - smalsus ir žaismingas. Jos yra aktyvios, drąsios ir smalsios, ir mėgsta žaisti su daugybe žaislų. Jų siautimas žaidimų metu yra komiškas, ir linksma stebėti, kaip jos šokinėja, supasi ir, apskritai, puikiai leidžia laiką, atrodo, skelbdamos visam pasauliui, kad jos laimingos, galėdamos džiaugtis gyvenimu! Žaidimų metu jos, atrodo, pirmenybę teikia mediniams žaislams, kuriuos galima graužti, kadangi jos jaučia didelį poreikį graužimui, ir gali vidutinio dydžio žaislą susmulkinti į gabaliukus, tai tik laiko klausimas. Jos taip pat mėgsta žaislus, kurie skatina judėjimą ir pareikalauja daug energijos,( kaip priešprieša galvosūkių žaidimams, kurie reikalauja darbo ar intensyvaus mąstymo); tokie kaip sūpuoklės, žiedai, ilgos plastikinės grandinėlės, kuriomis galima sūpuotis. Varpeliai irgi yra puikus dalykas, ir kuo skambesni, tuo geriau! Žaislai yra puikus aplinkos praturtinimas, ir gyvybiškai svarbus dalykas psichologinei bet kurio paukščio gerovei, taip pat kaip svarbu paukščiui jaustis linksmu, ir kažkuo domėtis. Aprūpinimas atitinkamais žaislais ir reguliarus jų kaitaliojimas, neleis jūsų paukščiui nuobodžiauti. Saulėtosios aratingos yra ir aktyvios alpinistės, ir kabės viena koja įsikibusios į narvo viršūnę, sūpuodamosios pirmyn atgal. Savo paukščius aprūpinu vertikaliomis grandinėlėmis, kopėtėlėmis ir virvėmis, manau, kad tai naudinga skatinant mankštą ir padeda išvengti problemų su kojytėmis. Saulėtosios aratingos taip pat labai pagavios mokinantis triukų, ir gali būti treniruojamos pagrindinių triukų su minimaliomis savininko pastangomis.

Saulėtosios mėgsta dėmesį, ir joms patinka, kai jų šeimininkai jas laiko rankose ir kedena jų plunksnas, bet su nepažįstamaisiais dauguma linkusios elgtis atsargiai ir santūriai. Vienas charakteringas bruožas, pastebėtas kelių saulėtųjų aratingų bendravime (tarp jų ir dviejų mano) yra poreikis glaustis prie jų šeimininko krūtinės. Abi mūsų saulėtosios aratingos mėgsta taip daryti, ir abi taip pat labai ramiai gulės ant nugaros delnuose, pasukdami galvytes ten ir atgal, taip, kad galėtumėm pasiekti būtent tas vieteles ant kaklo, kurias jos nori, kad būtų pakasytos. Prijaukintos, rankomis maitintos aratingos yra labai atsidavusios savo šeimininkams, labiau mėgstančios pasirinktų žmonių dėmesį nei kitą veiklą. Jos taip pat turi aukštą aplinkos orientavimosi lygį, kartais turinčios tendenciją būti „nervingomis“ ar „krūpčiojančiomis“, ir nutraukiančios savo veiklą, kad tyrinėtų ir/arba klausytųsi dėmesingai, kai išgirsta kokį triukšmą. Jos turi savo žmogaus namų „sergėtojo“ reputaciją, ir kaip tikros „ekspertės“ informuoja savo šeimininkus apie bet kokius pastebėtus „įsibrovėlius“.

Aratingų gebėjimas kalbėti yra truputį ribotas, nors kartais jos gali išmokti pasakyti kelis žodžius gana aiškiai. Jų natūralus riksmas gali būti triukšmingas ir gergždžiantis, nors aš asmeniškai tikiu, kad jauna, rankomis maitinta aratinga, kuri yra auginama atskirai nuo tėvų ir negirdi jų rėkimo, neišmoksta „spiegimo“, kuris sieja aratingą su šeima. Aš pagrindžiu šį tikėjimą asmenine patirtimi: mano 3 metų amžiaus saulėtoji aratinga buvo maitinta mano pačios rankomis tuo metu, kai namuose neturėjome jokių kitų paukščių, išskyrus Kvakerio papūgas, ir ji labai retai pasireiškia su tuo aukšto tono „spiegimu“, kuo paprastai aratingos pasižymi. Jos „Ateik čia!“ pašaukimas aukštesnis tonu nei Kvakerio pašaukimas, bet tai neatrodė nė kiek garsiau, tiesiog aukštesnio tono. Kita vertus, ji taip pat neišmoko ištarti nė vieno žodžio, nepaisant to, kad paskutinius du metus gyveno tame pačiame narve su Kvakerio papūga, turinčia platų žodyną.

Aš visada pabrėžiu prevencijos svarbą išvengiant elgesio problemų, ypatingai su šia rūšimi dėl liūdnai pagarsėjusiais ausis veriančiais, ir atrodo, žemę drebinančiais klyksmais. Aratinga, auginama su griežtu, tačiau švelniu vadovavimu ir mokoma savo vietos „būryje“ ankstyvame amžiuje pareikalaus minimalaus, jei pareikalaus, elgesio pakeitimo, kai jie subręsta. Gyvybiškai svarbu gerai jų psichologinei ir psichinei savijautai - sutarimas su savininku būdais, kuriais užsitarnaujamas jų pasitikėjimas ir pagarba, bet ne baimė. Elgesys su paukščiu naudojant pastiprinimo slopinimą, gali akivaizdžiai pakeisti nepageidaujamą elgesį, bet jei paukštis reaguoja iš baimės žmogui, mes nedarome nieko, kad užsitarnautumėm jo pasitikėjimą, ir šio tarpusavio santykių esminio aspekto naikinimas ves prie atitinkamų ir labiau komplikuotų elgesio problemų.

Mūsų neseniai įsigyta aratinga vardu Frankie (dviejų metų amžiaus patelė) buvo atiduota man globėjiškos, susirūpinusios moters, kuri laikė daugybę skirtingų augintinių, ir jautė, kad Frankie negauna pakankamai dėmesio. Jos paaiškinimas, kodėl ji jautė, kad Frankie reikia rasti naujus namus, nebuvo susietas su faktu, kad Frankie - „rėksnė“, kas, įtariu, ir buvo pagrindinė desperatiško apsisprendimo priežastis. Per pirmąsias dvi dienas naujuose namuose, Frankie spiegė beveik be paliovos. Nuo to laiko, kai ji atkeliavo pas mane dideliame, erdviame narve (kartu su daugybe žaislų, maistu ir priedais) aš nusprendžiau laikinai apgyvendinti Frankie jai pažįstamame narve. Aš jaučiau, kad tai šiek tiek sumažintų stresą, turint omeny, kad paukštis, apgyvendinamas visiškai naujoje aplinkoje, ir taip stresuoja. Po dar vieno pokalbio su buvusia Frankie savininke mėginant įžvelgti Frankie rėkimo galimą priežastį, (kurio metu ji nenoriai pripažino, kad „taip, Frankie kartais būna triukšminga“), aš padariau išvadą, kad Frankie rėkimas buvo tik siekimas didesnio dėmesio. Paprastai, kai ji rėkdavo, buvusi savininkė paimdavo ją. Kai rėkimas suintensyvėjo ir ėmė dažniau kartotis, Frankie galiausiai buvo perkelta į tuščią miegamąjį už uždarų durų, kur ji buvo palikta savaitei. Ir tuo metu savininkė susisiekė su manimi, bei paprašė manęs priimti Frankie pas save.

Nedelsiant buvo imtasi elgesio pakeitimo metodų. Frankie režimas buvo toks pat kaip ir mano laikomų paukščių, ir mes pradėjome socializavimo metodiką, įtraukę visus šeimos narius. Ši dalis buvo palyginti lengva, nes Frankie priimtų dėmesį ir lietimą rankomis iš bet ko! Į jos rėkimą, jei būdavome netoliese, mes atsakydavome šnabždėjimu su ja, ir šaukdami jai atgal, jei mes būdavome kitame kambaryje. Mes šiuo metodu reguliariai naudojomės ir su kitais mūsų paukščiais, ir esu tikra, tai padėjo Frankie prisitaikyti, nes ji buvo labai dėmesinga ir pastabi, kai mes bendraudavome su kitais. Atidžiai prižiūrėdami, mes leidome jai pažaisti su kitais paukščiais žadimų aikštelėje, ir suteikėme jai „vienas su vienu“ dėmesio vakarais, su daugybe glostymu. Mažiau nei per savaitę Frankie rėkimas reikalaujant dėmesio stulbinančiai sumažėjo. Per 10 dienų rėkimo visiškai nebeliko. Šiuo metu Frankie yra laimingas, puikiai prisitaikęs paukštis, patenkintas dėmesio ir gaunamos meilės kiekiu. Jos vieninteliai riksmai yra tie, kurių normalu tikėtis: ryte, kai mes keliamės ir vakare, paraleliai su kitais mūsų paukščiais.

Dėl aukšto aktyvumo lygio, rekomenduočiau apgyvendinti saulėtąsias aratingas narve, kurio išmatavimai būtų 50 x 50, aukštis - mažiausiai 90 cm. Tai leidžia tinkamam maisto ir vandens dubenėlių patalpinimui, taip pat dviems laktoms ir mažiausiai trims žaislams. Būkite tikri, kad jūsų pasirinktas narvas būtų tinkamo grotų išdėstymo, kad paukščio galva neįstrigtų tarp dviejų virbų, kurie per toli vienas nuo kito, ir gali nusilaužti uodegos plunsnas ir įkliūti ar susižeisti savo sparnus ant virbų, kurie per arti. Narvas, ant kurio viršaus yra žaidimų aikštelė, būtų idealu dėl prisidedančios erdvės. Dauguma saulėtųjų aratingų mėgsta vandenį ir jų nereikia raginti pasimaudyti. Dauguma maudymuisi panaudoja savo vandens dubenėlį, kai tik šis įdedamas į narvą, todėl pasiūlytas ekstra dubenėlis su švariu vandeniu greičiausiai bus panaudotas pasipliuškenimui jame. Mano aratingos nemėgsta būti purškiamos vandeniu (nors aš žinau, kad yra daug mėgstančių tai), bet maudysis kasdien, jei bus aprūpintos šviežiu švariu vandeniu kiekvieną rytą.

Saulėtosios aratingos nėra lytiškai dimorfinės (patinai ir patelės atrodo vienodai), ir lytis turėtų būti patikrinta DNR arba chirurginiu būdu, jei žinoti lytį yra svarbu. Jie fiziškai gabūs reprodukcijai ir jauniklių auginimui 2 metų amžiaus, nors jų pirmasis perėjimas dažnai nevaisingas. Saulėtosios gerai žinomos paukštininkystėje, ir yra daugumos laikomi produktyviausiomis iš aratingų rūšių. Nors visada yra pora ar dvi, kurios tiesiog nėra geri tėvai, bet apskritai jie atlieka nuostabų darbą išaugindami ir išmaitindami savo vaikus. Paprastai perimi nuo 4 iki 5 kiaušinių, normalus inkubacijos periodas yra 23 dienos. Šios rūšies maitinimas rankomis yra lengvas patyrusiems veisėjams, ir jaunikliai be jokių problemų apsiplunksnuoja būdami apie 50 dienų amžiaus.

Nors kiekvieno paukščio asmenybė ir būdingi bruožai yra individualūs jų rūšiai, mano asmeninė patirtis su puikiosiomis aratingomis, nors ir kartais sudėtinga, bet tik pozityvi ir aš skatinu kiekvieną ieškantį aratingos kompanijai tyrinėti šiuos gražius, linksmus ir žvitrius sparnuotojo pasaulio stebuklus!

**masas** » 2007.05.18 16:40

Truputis statistikos tik nezinau kiek tame teisybes,JAV pries 2 metus dazniausiai atsikratydavo Aratingu (speju del ju malonaus balselio

) dabar jas lenkia tik Kakadu

**kukushka** » 2007.05.18 17:09

Dar vienas straipsniukas, paminėta ir mityba, tikiuosi, padės susidaryti bendrą vaizdą.

Terri Leinneweber

Šis straipsnis pirmąkart publikuotas SQUAWK’e, the Big Apple Bird Association naujienų laiške ir buvo perspausdintas su leidimu.

Šešios papūgėlių gentys paprastai klasifikuojamos kaip Conure papūgos. Anksčiau jos buvo klasifikuojamos kaip Conurus gentis (iš graikų kalbos Kone (ang. cone - kūgis) ir Ourus (ang. tail-bearing – nešantis uodegą), kas verčiama – turintis kūgio formos uodegą. Mokslinis klasifikavimas pasikeitė, bet pavadinimas "conure" išliko.

Aratingų (ang. Aratinga conures) rūšių yra daug, „Ara“ – dėl genties panašumo į aras ir „tinga“, mažybinis žodelis, tad „Aratinga“ pažodžiui reiškia – „mažoji ara“. Aratingos rūšių ir porūšių skaičius varijuoja priklausomai nuo informacijos šaltinių. Pagal Encyclopedia Britannica versiją internete, internetiniame „Britannica Home Page“ puslapyje, Conure papūgų yra apie 45 rūšys, padalintos į maždaug 7 gentis, kurių viena yra aratingos. Pagal Joseph Forshaw knygos Parrots of the World trečiąjį leidimą, šiuo metu egzistuojančios 19 aratingų rūšių ir 34 porūšiai, iš kurių 13 priklauso Šv. Tomo (St. Thomas) aratingų rūšiai.

Kai kurie aratingų genčių nariai turi didelių panašumų su mažesniais arų genties nariais. Ryškiausiai išorinis skirtumas yra, kad aros turi pliką plotelį prie akių, tuo tarpu dauguma aratingų turi apnuogintą žiedą aplink akis. Aratingos dydis varijuoja nuo 23 iki 35 centimetrų, taip didžiausia iš aratingų yra didesnė už mažiausią arų genties atstovą. Dauguma aratingų rūšių yra dažniausiai žalios su įvairiomis spalvotomis dėmelėmis ant galvos ir kūno – raudonos, geltonos, mėlynos dėmelės, kokios tik gali egzistuoti. Šios taisyklės išimtys yra Auksinė aratinga (Aratinga solstitialis) ir Bavarijos karalienė (Aratinga guarouba), visi, kurie yra nuostabiai geltoni, geltonai-oranžiniu koloritu per didžiąją dalį kūno. Be to, Geltongalvės aratingos (Aratinga jandaya) ir Auksakepurės aratingos (Aratinga auricapilla) didžioji dalis kūno išmarginta geltonomis, geltonai-oranžinėmis ir raudonomis spalvomis. Snapai gali būti kaulo spalvos arba juodi, bet niekada raudoni.

Mažiausiai viena aratingų rūšių yra išnykusi, pavyzdžiui, Karolinos papūgėlės (Conuropsis carolinensis), aratingų genties narys, kurio gimtinė prieš išnykimą 20 amžiaus pradžioje buvo Jungtinės valstijos. Manoma, kad kelios aratingų rūšys yra šalia išnykimo ribos, tarp jų Bavarijos karalienė (Aratinga gaurouba), kuri yra vienintelis aratingų būrio atstovas išsiskiriantis dydžiu iš kitų tipiškų papūgų rūšių.

Paprastai rūšys keliauja vidutinio dydžio būriais, išskyrus perėjimo sezoną, kai būrys išsiskirsto porelėmis lizdų sukimui. Gamtoje aratingų rūšys suka lizdus įvairiausiais būdais, varijuojama nuo medžio drevių (dauguma rūšių) iki lizdų termitynuose (Šv. Tomo aratingos) ar uolų plyšiuose ( Actekų aratingos). Patelės padeda ir išperi nuo dviejų iki šešių kiaušinių, vidutiniškai nuo trijų iki keturių. Perėjimą pilnai atlieka tik patelė, perėjimo periodas yra nuo 26 iki 27 dienų. (Nelaisvėje, vidutiniškas perėjimo periodas yra trumpesnis, tikriausiai dėlto, kad patelė gali perėti pastoviai, su mažiau trukdymų). Patinėlis kartais praleidžia naktį lizde su patele ir kiaušiniais. Jaunikliai pradeda plunksnuotis maždaug dešimtą – keturioliktą jų gyvenimo dienomis. Tėvus jaunikliai palieka po skirtingų laiko tarpų, priklausomai nuo sąlygų ir rūšies.

Ypatinga Conure papūgų problema yra Conure papūgų kraujavimo sindromas (Conure Bleeding Syndrome), kuris dažnai kamuoja jauniklius arba stresą patyrusias aratingas. CBS priežastis nėra nustatyta, bet manoma, kad jis virusinės kilmės. Sveikam paukščiui vitaminas K būtinas kraujo krešėjimo vyksmui, paprastai gaminamas virškinamųjų bakterijų. Iki šiol CBS buvo beveik neišvengiamai mirtinas, bet neseniai pasirodė pranešimai apie pasisekimą, kai vitaminas K ir kalcio papildai yra įtraukti į CBS gydymą. Dėl paukščių jautrumo AKS, protinga būtų aratingų dietą sudaryti iš produktų turinčių daug kalcio ir vitamino K, tokie kaip kopūstai, morkų lapai, liucerna, pomidorai, kiaušinio trynys, sojų aliejus ir žuvies miltai, arba geras dietinis granulių maistas.

Aratingos išsiskiria garsiu, gergždžiančiu balsu, taip pat ir gyvu, juokingu, žaismingu, linksmu charakteriu.[/img]