Šunys

[dzine]

aisku mano svajone VA bet siaip sitie suniukai labai faini

[sailor]

kai perskaičiau, kad aukses šuniui buvo problemos su kojom dėl alergijos, susimąsčiau. Maniškiui kaip tik buvo alergija (įtariu, nuo maisto, nes dėl visokių traumų daugiau kaip pusmetį jam buvo labai sumažintas fizinis ktūvis), bet ji buvo išgydyta iki apšlumbant. Tiesa, jis necypia, noriai bėgtų ir šokinėtų, todėl reikia labai žiūrėt ir prilaikyt, bet kai eina, šlubuoja labai stipriai. Žiūrėsim, ką kiti tyrimai pasakys. Kol kas veterinaras tik pabandė priešuždeginimius (nes šiaip visai tikėtina pasirodė, kad tai galėtų būti patempimas), kai tie efekto nedavė, nieko kol kas daugiau neskyrė, nes nori tiksliai priežastį nustatyti.

[sailor]

bendrus straipsniukus baigiau. Pora pastabų, kadangi daugiausiai juos skaitys žmonės, auginantys mažus šuniukus. Pirma, augančiam šniukui fizinį krūvį reikia duoti atsargiai ir palaipsniui - t.y., jauniems augantiems šuniukams bėgioti vienodu tempu negalima. Dūkti ir bėgioti laisvai - taip, bet šuo pats turi keisti tempą, kai nori sustoti, pailsėti ir t.t. T.y., bėgioti su pavadėliu - negalima, vaikščioti su pavadėliu - galima. Ir antra, dar kartą pabrėžiu, čia ne dresūra - kai šuo mokomas dalykų, kurių šiaip natūraliai šunys nedaro. Čia šuns mokymas prisitaikyti prie gaujos taisyklių, kas yra natūralus dalykas. Taip kad tie, kas eis į dresūrą, atsiminkite, kad dresūroje komandų mokymui bus taikomi kitokie principai (ten šuo turi būti aktyvus, susidomėjęs maistu ir aktyviai skatinamas). Beje, kiek pastebėjau, beveik visi (tiksliau, aš kitokių ir nelabai mačiau) Lietuvos dresuotojai pasisako už ir taiko griežtesnes šunų drausminimo priemones - šuns smaugimą su smaugiamuoju antkakliu, daužymą per snukį ir t.t. Man tokie dalykai nepatinka, ir aš labai tikiuosi, kad iki to laiko, kol jūs su savo šunimis pradėsite dirbti su dresuotoju, būsite natūraliai įtvirtinę savo vadovaujantį statusą ir šunys jūsų klausys be tokių priemonių. Dresuotojų nuomonė (ne tik dėl bausmių, bet ir dėl auklėjimo metodų) nebūtinai sutaps su mano nuomone, nes jų darbo specifika kitokia.

[kukushka]

O dėkui Sailor
Na, aš turiu klausimuką O kaip nuraminti įsisiautėjusį, įsiaudrinusį šuniuką, pvz., maniškis labai ima siautėti, kai tik maistą imu jam ruošti, užpilu sausiaką šiltu vandeniu, ir kol mirksta, tai jis ima dūkti, na, ir daryti tai, kas neleidžiama, kaip raminti?
Su pavadėliu lakstyti negalima, o be? Nes kelis kartus lakstėm dviese su pavadėliu, kol baisu buvo paleisti, po skiepo tik kelioms dienoms praėjus, tiesa, tie bėgiojimai tai labai tokiais trumpais atstumais
Na, tikiuosi Grafukas netaiko tokių metodų Nebent iš tikro reikia...

[sailor]

be pavadėlio lakstyti galima, bet irgi labai nedideliais atstumais, su pavadėliu labai labai labai trumpais atstumais irgi, svarbu neversti šuniuko visą laiką bėgti vienodu tempu. Geriau, kad tas lakstymas vyktų žaidimo forma - gaudynės ar pan, nes tavo šuniukas dar labai mažiukas taip kad jam reikia leisti pačiam laisvai pasirinkti tempą ir poilsį.

O tas susijaudinimas tai man labai pažįstamas - vienas mano šuo taip darydavo prieš pasivaikščiojimą, kitas - prieš ėjimą į dresūrą ar į svečius pas tėvus. Tai va, dariau klaidą, kad leisdavau tam, kuris susijaudindavo prieš ėjimą į dresūrą ar svečius, būti tokioje būsenoje, dar pati tą susijaudinimą paskatindavau, nes smagu būdavo žiūrėti (va, koks gudrus šuniukas, supranta viską, tai pati džiugiai pasakydavau "eisim į svečius", dresūros laiką jis pats žinojo ). Be to, nesulaukdavau, kol nusiramins, tai gerą gabalą kelio verždavosi ir lodavo iš susijaudinimo, nors visais kitais atvejais elgdavosi ramiai ir pavyzdingai. Man tai lyg ir nelabai trukdė, nes tokie ėjimai į dresūrą ar svečius pasitaikydavo retai, palyginus su kasdieninėmis rutinomis. Tačiau vėliau tai atsirūgo - kai šuo prabuvo šešis mėnesius uždarytas karantine, neturėdamas galimybės išsilakstyti, tai po to kiekvienas pasivaikščiojimas (ypač išvažiavimas mašina) jam sukeldavo didžiulį susijaudinimą, kurį nuslopinti būdavo sunku (nes neturėdavom pakankamai laiko). Taip kad teko srėbti pačios prisivirtą košę, ir procesas vyko ilgai ir nelengvai, išbandant įvairiausias priemones. Kito šuns susijaudinimas prieš išeinant geram pasibėgiojimui irgi buvo pradžioje nestabdomas (nes šuo ne mano), tas jo susijaudinimas persiduodavo antrajam, tai kai tik pamatydavo, kad ruošiuosi juos išvesti, abu imdavo susijaudinę bėgioti po namus, ir dar ką nors pasičiupti į nasrus . Ačiū dievui, kad apšvietė protą (geriau vėliau, negu niekad ), taip kad dabar tas dalykas išspręstas , ir tapo daug ramiau, lengviau ir patogiau - tiek mums, tiek šunims .

Įsiaudrinusį tavo mažių sudrausminti gana paprasta, nes šuniukas jaunas, taip kad lengvai pasiduoda autoritetui ir įsakmiam tonui ar ženklui. Taigi, greižtai ištari trumpą drausminančią komandą, dar pirštais spagteli, kad jo dėmesį atitrauktum nuo bėgiojimo ir tvirtai ir valdingai ištiesi ranką (iš karto po spragtelėjimo kai trys piršai dar kumštyje, o rodomasis nukreptas į pirekį), pakeltą iki savo galvos aukščio, į šuniuko pusę - toks ženklas šunims suprantamas be žodžių, - ženklu liepama (ne prašoma, o liepiama) jam sustoti, taip kad jis greičiausiai sustos, ir gal net atsisės. Vėl pradeda bėgioti - vėl tas pat. Dedi dubenėlį su jo maistu ant žemės, jis vėl susijaudina - paimi dubėnėlį ir vėl taip pat priverti jį sustoti ir laukti. Ir maistą duok tik tada, kai jis lauks (idealiaus ramaus laukimo tokiame amžiuje iš jo dar nesulauksi, bet kuo ramiau, tuo geriau - svarbu, kad laikytųsi atstumo, kol tu maistą jam paduosi). Po kelių tokių kartų šuniukas supras, kad kol nenusiramins, maisto negaus, taip kad jam pačiam naudinga kuo greičiau nusiraminti. Galima tiesiog nieko nedaryti, o laukti, ko jis pats nusiramins (jegu labai daug laliko turi ), bet su drausminimu rezultatą greičiau pasieksi, nes šuniukui bus aiškiau, ko iš jo nori.

[kukushka]

[sailor]

paprasčiausiai pasakyk svečiams ir kaimynams, kad kurį laiką šuniuką ignoruotų. Bent jau aš taip darau, nes mūsų springeris, būdamas labai hiperaktyvus ir labai meilus, linkęs susijaudinti. Tai ir sakau, nepulkit jo iš karto šnekinti ir glostyti, ignoruokit, kol pasakysiu, kad galima. Dar pasakau, kad kitaip jis apsišlapins iš džiaugsmo - tai supranta ir neprieštarauja

Kai šiaip vedžioji, tai nesvarbu, kurioj pusėj šuo eina - kaip tau patogiau. Dresūroj - svarbu, kad eitų iš kairės. Bet ten bus su komanda, stimulu ir paskatinimu. Bet gali pratinti prie ėjimo iš kairės, taip kad dresūroj bus lengviau

[kukushka]

Dėkui, Sailor

[sailor]

va, ką radau apie obuolių acto poveikį šunims - labai įdomu

http://www.earthclinic.com/Pets/acvfordogs.html


jis angliškai, o kadangi parašyta ten nemažai, tai neturiu laiko išversti. Aukse, pabandyk pasiaudoti maso rekomenduotu internetiniu vertėju į rusų kalbą - kadangi tekstas ne literatūrinis, tai turėtų visai neblogai išversti.

Šiaip jau obuolių actas naudojamas BARF dietoje, tai, manau, kad jis šunims turėtų būti nekenksmingas ir naudingas. Žadu pabandyti duoti jo savo šunims su maistu.

[aukse]

Sailor, gal pabandyk neįkyriai užklausti veterinaro ar nevertėtų šuniui padaryti morfologinį (bendrą) kraujo tyrimą? Jei kalta alergija-jis parodys. Bus padidėjęs eozinofilų kiekis. Jei jis nieko neparodys, tai nor profilaktiškai žinosi ar šuns kraujas tvarkoj, ar nėra jokių kitokių nukrypimų. Juk tuo pačiu ten tiriamas ir hemoglobino kiekis, kraujo nusėdimas ir t.t.

Dėl obuolių acto esu kažką girdėjus. Bet nemanau kad bandysiu duoti savo šuniui.
Dar vienoj knygoj teko skaityti tokį keistą dalyką-tikrai nežinau kaip vertinti. Tiesa tai ar ne. Rašė kad šunims gerai kasdien duoti po truputį tomatų sulčių. Kad tai mažina akmenų susidarymą ant dantų...