Šokliosios papūgos (Kakariki) - Cyanoramphus gentis

[kestas]

Kminų arbatėlė (be jokių saldyklių), lempa paukščiui pasišildyti, galima duoti ir tų plikytų kminų lesimui, jokių vaisių, daržovių. Ir stebėti.

[KIKUTEKU]

[sailor]

[kestas]

[Decos]

[KIKUTEKU]

[Decos]

[KIKUTEKU]

Visi paukščiai kasosi, kai susijaudina, dėl ko jaudinasi sunku pasakyti, gal nori poruotis, gal šiaip nuotaika gera ir labi myli šeimininką .
O jei nori maudytis, tai duok, kame problemos.
Nagai tai iš tiesu pas visus kakarikus gana ilgi, bet jiems tai netrukdo ir jie patys kažkaip apsilaužo, pastebiu, kad tai vienas nagutis sutumpėja, tai kitas, tai gal nieko nedaryk, nes laktos pas tave gana normalios.

[KIKUTEKU]

Parašiau straipsniuką, Papooga žadėjo įdėti į pirmos temos pirmą puslapį, idėja tame, kad žmonės pagooglinę, tiesiai pakliūtų.

Šokliųjų papūgų (kakariki) laikymas namų sąlygomis ir priežiūra.

Šokliosios papūgos-labai taiklus pavadinimas, nes tai nepaprastai judrios, sumanios, netriukšmingos papūgos, kartais vadinamos labai inteligentiškomis vištomis.
Kakariki priežiūra nėra sudėtinga, bet ji skiriasi nuo daugumos pas mus laikomų papūgų.
Kadangi kakariki yra labai įvairių ir labai smulkių, ir labai stambiu, tai pagal išvaizdą patelę nuo patino galima atskirti, tik jeigu, tai vienos vados, ar tų pačių tėvų vaikai. Patelės būna smulkesnės, snapukai mažesni. Jeigu parduotuvėje matote du beveik vienodus paukščius, tai 99% garantija, kad tai vienos vados, vienos lyties atstovai, nors pardavėjai gali juos pristatinėti kaip porą. Juos gana nesunkiai galima atskirti pagal elgesį. Nors patinai nečiulba, bet yra labai plepūs pastoviai leidžia garsus panašius į kuki, piripiri, kikiriki, kvi, kvekve, kvekeke su įvairiausiomis variacijomis, kalena snapu, kartais atrodo, kad juokiasi. Garsai gana malonūs ausiai. Kažkada internetinėje erdvėje buvo kakarikio mokančio pasakyti „Kivi, come here“ įrašas, tai pasistengus, matyt porą frazių išmokinti galima.
Patelės yra daug tylesnės, paprastai leidžia tik kelis garsus ku, ki, bet susijaudinusios ar išsigandusios gali ir užkakarekuoti. Išskirtinis patelių bruožas – landžiojimas po visokius tamsius užkampius, ypač veisimosi periodu. Spintos, stalčiai, tamsūs plyšiai tai jų stichija. Kai paukščiai laisvi, karts nuo karto reikia pasidomėti, kur ta gražuolė įlindusi, nes pražiopsojus, kartais pusdienio prireikia beieškant.
Normaliomis sąlygomis užaugę paukščiai yra virtuozinio skraidymo meistrai. Tikrai įspūdį palieka, kai dideliu greičiu, visiškai sinchroniškai, paukščių pora aplenkinėja kampus, nedidelio buto erdvėje.
Kakariki yra labai draugiški, noriai bendraujantys paukščiai. Net neprijaukinti, poroje gyvenantys paukščiai, nors savotiškai, bet stengiasi bendrauti su šeimininku. Skrisdami, visada stengiasi sparnais paliesti galvą, jiems labai patinka, kai su jais šnekama, ramybės metu mėgsta stebėti, ką veikia šeimininkas. Patinas visada praneš apie telefono ar durų skambutį. Prijaukinti, rankiniai paukščiai, gyvenantys vieni, dėl savo elgesio ypatumų, nėra tokie įkyrūs ir nereikalauja, tiek daug dėmesio, kaip kitų rūšių papūgos. Jie visada kažkuom užsiėmę, visada turi savo reikalų. Šios papūgos niekados nesėdės šeimininkui ant peties, norint, kad sėdėtų, reikia specialiai mokinti. Prijaukinti paukščiai smagiai laipioja po savo šeimininką, jiems žmogus, tai įrankis pasiekti savo tikslą, pvz įlysti į norimą stalčių, užsilipti į sunkiai pasiekiamą vietą. Pas kai kuriuos paukščius net išsidirba refleksas: pakišus ranką, visada uždės koją, net jei nenori eiti ant rankų. Tai labai smalsios, protingos papūgos, puikiai orentuojasi erdvėje, apsipratusiam paukščiui, nei neuždengti langai, nei užuolaidos problemų nesudaro.
Sveiki paukščiai nepaprastai judrūs, jie be perstojo juda, laipioja, šokinėja, todėl jiems reikalingi dideli narvai. Didžiųjų papūgų nelabai tinka, geriau dideli graužikų narvai pvz.: šinšilų (čia kalba eina apie butą ar namą, kur įrengti voljerą nėra galimybės). Nusipirkus paukštį, dažnai atrodo, kad jo nagai per ilgi, neskubėkite kirpti, karikai labai jautrūs stresui. Įdėkite medines, 3-4cm diametro laktas, jų nagai gana ploni ir trapūs, daug judėdami, paukščiai labai greitas juos apšlifuoja arba apsilaužo. Judrumas įtakoja ir jų lesimo manierą, kakarikis retai kada atsisės ir ramiai pales, vis bėgdamas kažką nučiumpa, krimsteli, meta, bėga toliau, vėl čiumpa, krimsteli, meta, todėl maisto jų narve turi būti pastoviai. Kad mažiau šiukšlintų, patartina padaryti „stalą“ tarp dugno ir grotų, vidury narvo įstatyti lentą (jei perkate graužikų narvus, tai ten būna papildomų lentelių ar grotelių, vieną iš jų galite pritaikyti tokiam reikalui) ant jos dėti mėgstamiausią lesalą, vaisius, daržoves, žoles, nes šie paukščiai megėjai pasikapstyti, tiksliau pažarstyti, tada maistas nekris už narvo ribų. Mažiau lesamą maistą galima dėti į lesyklas ir kabinti ant narvo sienų. Naujai pateiktą maistą ypač uogas, vaisius/daržoves šie paukščiai išdrabsto po visą narvą, bet po to po daugelį kartų prasieina ir viską perkramto. Kai ko net nelesa kol nepavolioja/nepadžiovina.
Kadangi kakariki labai judrūs ir dėl savo lesimo manieros, sausi lesalai pas juos turi būti pastoviai. Ir lesalas turi būti “high energy”, t.y su daug saulėgrąžų. Jiems labia tinka graužikų maistas pvz.: iš Kikos Tropikaną, tu visų spalvotų burbulų jie aiškų nelesa, bet ilgas baltos saulėgrąžas, dygminus tai su malonumu, žirnių, kūkuruzų, bananų dribsnius, razinas, riešutus taip pat kartas nuo karto pagraužia. Dar duokite didžiųjų papūgų lesalą, kur juodų ar dryžuotų saulėgrąžu pilna. Geriausia narve laikyti kelių rūšių lesalus, o paukščiai patys atsirinks, ko jiems reikia.
Taip pat jie turi gauti daiginukus, tai vitamino E šaltinis. Neperintiems užtenka duoti vieną-du kartus į savaitę, perintys turi turėti pastoviai.
Dauguma šių paukščių nelesa jokio virto maisto, tai gaminti košes ir neverta. Kiaušinmaistį, kiaušinį taip pat ne visi, ir ne visuomet lesa, retkarčiais pasiūlyti galima, perėjimo metu duoti būtina.
Šie paukščiai, kaip ir kitos papūgos, turi gauti įvairių vaisių ir daržovių, kai gaminate sau arba šeimai maistą, tai priklausomai nuo to ką tuo metu naudojate, visada pasiūlykite jiems pvz tarkuotų morkų, kinietiško kopūsto, burokėlių virtų ar žalių, salierų, obuolių, kriaušių, mandarinų, vynuogių, granatų ir t.t.. (tik avokado negalima duoti). Tiesiog pastoviai viską siūlykite, nors toli gražu ne viską jie lesa. Bet iš vienos pusės tai labai priklauso nuo paukščio, iš kitos pusės nuo metų laiko ir nuo to: veisimasis pas juos ar ne, todėl vienu metu jie gali nelesti, o po kiek laiko lesti, tai žiupsnelį pasiūlykit visada..Kakariki labai mėgsta įvairias uogas: avietes, braškes, gervuoges, melynes, bruknes spanguoles, serbentus, agrastus ir t.t sezono metu būtinai duokite. Žiemą, taip pat reikėtų duoti, bent po kelias šaldytas/atšildytas uogas į dieną, ypač jei paukštis pradeda plikti.
Nemažą kakariki raciono dalį turi sudaryti žalėsiai: žalia žolė, žalios daržovės-tai kas turi chlorofilo. Žolės-pačios paprasčiausios: piktžolės iš daržo (žliugės, varpiniai, rūgtys, tik venkite nežinomu, smirdančių žolių), vejų žolė su nesubrendusiomis varputėmis, žolė auganti ant mindžiojamu takų parkuose, visi varpiniai ypač apatinė jų dalis, kol dar jie žali. Kokias dar žoles galima duoti, skaitykite čia http://wiki.paukstis.lt/forumas/index.php?title=Augalai
Iš žalių daržovių, ypač žiemą duokite brokolius, lapkotinius salierus. Žiemą galima duoti eglių, tujų šakučių. Paprastai po Naujų Metų parduotuvėse pasirodo ankstyvų morkų pundeliai su lapais, tai labai geras žalėsis žiemą.
Subrendę kakariki patinai turi labai stiprų maitinimo instinktą, patelė perėjimo metu beveik nieko nelesa, ja rūpinasi patinas. Kai kurie patinai net vandeniu savo patelę girdo. Todėl, norint laikyti vieną paukštį, geriau rinktis patiną, nes net ir vienos gyvendamos, kai kurios patelės deda kiaušinius. Sedėdama ant kiaušinių, ji neprisilesa tiek kiek jai reikia, nes lesimo instinktas tuo metu susilpnėja. Jeigu vis delto turite vienišą patelę ir ji pradėjo dėti kiaušinius, neprijaukintą patelę reikia kelis kartus į dieną neprileisti prie kiaušinių, tada ji palesa, rankinį paukštį galima pabandyti pamaitinti košelėmis iš sumaltų išlukštentų saulėgrąžų, mirkytų kruopų, daržovių. Jeigu nelesa kreidos ar smulkinto virto kiaušinio lukšto (dažniausia jos nelesa), tai būtinai reikia duoti papildomai skysto kalcio, nes kalcio trūkumas yra viena iš pagrindinių, dažnų kakariki patelių mirčių priežasčių.
Kakariki papūgos, ypač liutinai, turi polinkį į nuplikimą, kai kas tai laiko minusu, bet iš tikrųjų tai - pliusas. Visos papūgos yra jautrios netinkamai mitybai, tik dažniausia išoriškai tai sunku pastebėti, ir šeimininkai dažnai net nesupranta, nuo ko numirė jų paukštis. Kakariki gana greitai sureaguoja ir pradeda plikti, o tai yra aiškus signalas, kad su mityba kažkas negerai. Sutvarkius maitinimą, plunksnos pradeda labai greitai atauginėti. Tinkamai prižiūrimi paukščiai, net tie, kurie anksčiau buvo nuplikę, aiškiai nesišeria, plunksnos keičiasi, bet nepastebimai.
Gamtoje kakariki gyvena ant žemės, rausia urvus, todėl ir namuose gyvenantys, mėgsta pasivaikščioti žeme, pavalyti kilimėlius prie durų. Sveiki, nenusilpę paukščiai yra labai atsparūs infekcijoms, tai bijoti nereikia. Jeigu, tai neprieštarauja jūsų įsitikinimams, net žoles galite duoti su šaknimis ir kažkiek žemių, taip jūsų gėlių vazonai išliks sveiki. O kad būtų ramiau, vasarą pririnkite ir duokite, taip pat pridžiovinkite žiemai, paprastųjų kiečių, kurių pilna visose nešienaujamose pievose, pakelėse, paupiuose.Juos paukščiai noriai lesa ir tai yra priešhelmintinė priemonė. Nors ir gyvenantys ant žemės, jie yra labai švarūs paukščiai, labai mėgstą ir labai gražiai maudosi.

Linkiu sėkmės laikant šiuos linksmus, mielus padarėlius.
Su geriausiais linkėjimais KIKUTEKU. 2010 sausis

[kestas]