Katės

[Arven]

Ačiū už pagyras.
Manau, kad žmogus įsikišo į gamtą prisijaukindamas laukinę katę, išvesdamas naminės katės rūšį. Kaip ten pasakyta? Mes tampame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname.

[Ausrele]

O jej, koks grožis.....

Spalva tai ypatinga šitų kačių.... Superinė...

[Arven]

Vadinamosios mėlynos spalvos gali būti ir daugelio kitų veislių katės, bet tik šiai veislei būdingas ypatingai švelnus šilkinis kailiukas ir sidabriškumas, atsirandantis dėl to, kad kiekvienas plaukas turi baltą galiuką.

[sailor]

Arven, nesupratai mano pasakymo. Kaime žmonės kates laiko laisvai, jos ten susitinka vienos su kitomis ir dauginasi. Jeigu žmogus nenori kačiukų, Airijoje katę sterilizuos, o jei katė nesterilizuota, kačiukus išdalins. Nėra pas mus tų benamių kačių daug, nesimato jų kai vaikštai, ne LIetuva ten. Todėl ir neagliu iš gatvės kačiuko pasiimti, nes jų ten paprasčiausia nėra. Visu rastinukus ar išmestus neša į kačių pireglaudas, ir tikrai nėra jau jų ten tiek daug. O kates žmogus prisijaukinom, kad jos gyventų šalia žmogaus, kam jos puikiausiai ir prisitaikiusio (nekalbu apie lepias veisles, bet apie paprastą katę). Ir vietinė kaimo kačių populiacija yra ne benmių kačių populiacija, o kaimiečių laikomų kačių populiacija, kuriai per kurį laiką dėl to, kad katės dauginasi ir kryžminasi iš to paties nedidelio regiono, po kurio laiko reikia atšviežinti genofondą, kitaip tai atsilieps pačių kačių sveikatai. Tai va katinas, atkeliavęs iš toliau, tų naujų genų ir įneš, o tai reiškia, kad kaimiečių katėms gims stipresni ir sveikesni kačiukai, o kaime katėms panaudojimas tikrai yra. Beje, pastebėjau sau kačiuko ieškodama, kad airiai ne tik dovanoja kačiukus, bet nemažai neveislinukų dar ir parduoda, ir gana dažna kaina - 40-50 eurų už kačiuką. Ir, kaip pastebėjau, juos tikrai greitai išperka, ne taip, kaip veislines kates, kuri skelbimai būna tikrai ilgai.

Ir dėl tos atsakomybės už prisijaukintą gyvūną. Kiekvienas skirtingai ją supranta. Katė pirmiausiai yra gyvūnas (gamtos dalis), kuris visą laiką buvo (ir yra) prisitaikęs gyventi prie(šalia) žmogaus, ir gyvenimas prie žmogaus, kai žmogus juo rūpinasi, o ne uždarytai žmogaus būste, yra katei (atsimenant, kad pirmiausiai ji yra gyvūnas) pats tinkamiausias. Aišku, gyvenimas miestuose, kur daugybė pavojų, taip pat kai kurių veislių lepumas ar visiškas neprisitaikymas išlikimui yra kita kalba ir žmogus, sukūręs tokias veisles, kurios gamtoje neišgyventų, yra už jas pilnai atsakingas ir privalo užtikrinti joms salygas išgyventi ir gyventi patogiai.

[lea]

koks katinas išgivynetų lauke, jei nuo mažumės buvo auginamas uždaroj patalpoj, su pakišamu maistu panosėn, net nemokėdamas gaudyt pelių, tik su šiokiais tokiais instinktais. čia man panašu į tokią situaciją, kad jei man tavęs reikės, pasigausiu, o kitaip tai gali vaikščiot laukais. kaži ar tas vienas jūsų katinas ką bepakeis, juk kačiukai gims vistiek giminingi

[sailor]

Matau, kad nesusišnekam mes ir nesusišknekėsim. Taigi ir ieškau kačiuko tokio, kurio tėvai ir lauką mato, ir peles gaudo. Veislinio, kurio kelios kartos ant pagalvių gyveno, tikrai nenoriu. Ir nereikia man to katino gaudyti, nes kiek jų turėjau(namuose ar kaime), visi patys prie manęs laikydavosi, nors laisvę turėjo, kur tik buvo galimybės. Ir matosi, kad žmonės per savo perdėtą rūpestį ir atsakomybę už gyvūnus dažnai tų gyvūnų prigimtį pamiršta ir jos nepaiso. O tai gyvūnams tikrai ne į naudą išeina.

[lea]

turėjau omeny, kad už tokį katiną visiškai atsakomybės prisiimt nesigaus. o jei šnekant apie gyvūnų prigimtį, tai tas galioja beveik visiem padaram. taip kad, nuo vieno pabėgot, ant kito užšokot

[Arven]

Pritariu lea - kiekvieno gyvūno prigimtis gyventi laisvam. Ir pavyzdžiui papūgų, roplių ar egzotiškų neseniai namuose laikyt pradėtų žinduolių ši prigimtis gerokai stipresnė - juk jie tik kelios kartos nuo džiunglių. Tuo tarpu katės ir šunys per daug šimtų ir tūkstančių metų adaptavosi gyventi su žmogum ir būtent žmogus visais laikais jų populiacijos dydį reguliavo.
Airijoj nėra benamių gyvūnų problemos, nes dauguma žmonių sterilizuoja savo augintinius arba laiko juos namuose. Tuo tarpu Lietuvoje ši problema didžiulė, todėl man atrodo pavojinga skleisti pažiūras, kurios skatina nekastruoti. Kai būsim tiek pažengę, kad neturėsim benamių migdymo įstaigų, aš taip karštai su Jumis nesiginčysiu.

[sailor]

aš nesuprantu ir nesuprasiu, kaip katiną, plėšrūną, kuris savo prigimtinmi yra laisvai vaikštantis, ir kuriam psichologiškai riekalinga labai daug įvairiausių stimulų, galima visą gyvenimą laikyti uždarytą namuose. Jeigu visi katinai tik tokie būtų, per gana neilgą laiką būtų sunaikinta pati kačių rūšis, nes neliktų nei natūralios gyvūno elgsenos, nei natūralios atrankos, kuri ir užtikrina rūšies išlikimą.
Aš atsakomybė už gyvūną suprantu plačiau. Tarkim, vieną dieną nelika katino šeimininkų, arba įvyksta kokia gamtinė ar kitokia katastrofa. Žmonių toje vietovėje nebelieka. Spėkit, kokie katinai ten išyvens? Tie, gyvenantys prie žmonių, ar tie grynai loviniai, lauko nematę. Žmogus įsivaizduoja esąs gamtos valdovas, joje būsiąs amžinai, tačiau gamta kiekvieną dieną įrodo, kad taip nėra. Mano nuomone reikia į situaciją žvelgti plačiau ir pagalvoti, kokios būtų pasekmės tokiam kambarinaim gyvūnui, jeigu staiga žmonių aplinkui neliktų (būna gi ir žemės drebėjmai, ir potvyniai, ir t.t. Ir dabar pagalvokim, kas elgiasi atsakingiau toje platesnėje perspektyvoje, ar tas, kuris suteikia galimybę pasireikšti natūraliems gyvūno instinktams, reikalingiems jo išlikimui, ar tas, kuris laiko gyvūną izoliavęs ir slopina visus gyvybiškai svarbius instinktus iki tiek, kad be žmogaus gyvūnas žūtų?

Normalus gyvūnas turi sugebėti pats savimi pasirūpinti, nes tai yra išlikimo gamtoje dėsnis. Deja, žmogus į gamtos dėsnius linkęs nekreipti dėmesio tol, kol gamta žmogaus už tai skaudžiai nenubaudžia.

[Arven]

Kadangi naminės katės nėra gamtinė, natūrali rūšis mano supratimu jų išlikimas gamtoje nei būtinas, nei pageidautinas.
Žmonėms išnykus žūtų tiek arkliai, tiek karvės, tiek kiaulės, vištos ir daug kitų gyvūnų. Bet tai netampa piežąstimi laikyt laisvai klajojančių kiaulių būrelius (nors jos puikiai tai sugeba - mačiau Tibete).
Geriau reiktų rūpintis nykstančių rūšių išlikimu. Manau didesnė tikimybė, kad greit nebeliks jų, o ne žmonių su savo augintiniais.