Paukštis ir katė namuose

[Nedis]

Mano kate semo, isimti nagai, sterilizuota, turejau juros kiaulyte, tai mano katyte jos bijojo, taj nemanau kad iskitu problemu su pauskteliais, nenbent katinas turi nagus ir isleidziamas i lauka, tada visai kas kita

[Arven]

Jūs tikriausiai žinote, kad nagų pašalinimas yra gyvūno luošinimas ir yra draudžiamas Europos Sąjungoje.

[aidute]

perskaiciau visa tema ir susimasciau
labai noriu zako
kate 8m,namine,bet instinktas tikrai yra.pagavo balkone zvirbli ir perkando.seniai,neuzdariau narvelio,perkando gerkle ziurkenui.kaip ir normalus kates elgesys.

todel labai rimtai susimasciusi,ar verta man pirkti zako?kambariu pakankamai,galiu laikyti atskirame,bet juk zako nori,kad butu kas salia.o persinesusi pauksti pas save i kambari,i virtuve,negalesiu neleisti kates.paukstis juk taip pat ne visada narve tupes.

lauksiu jusu patarimu
aciu

[viliuss]

Jeigu nėra salygų laikyt ir katę ir papūgą, kad jie nejaustų diskomforto, tai rekmenduočiau ir nelaikyt kažkurio. Taip išvengsite rūpesčių ir nelaimių, bet tai tik mano asmeninė nuomonė

[Saulius]

išimčių būna,bet jomis remtis nereikėtų katė yra plėšrūnė iš prigimties juolab kaip kad rašot instinktus turi įvaldžiusi kaip ir priklauso,laikymas būtų galimas tik atskirai

[Arven]

Dauguma šiam forume yra tik paukščių mylėtojai ir į kates žiūri vien tik kaip į grėsmę, o aš pasisakysiu kaip kačių mylėtoja.
Šiaip katė nėra durnas padaras, o žakas - ne amadinas. Manau, kad šeimininko priežiūroj įmanoma pasiekt, kad katė nepultų žako ir žakas nepultų katės. Bet aišku dviese laisvų palikt jokiu būdu negalima.

Na kad katės protingos, tai galiu duot pavyzdį: mano tetos kaime gyvenančios katės vištų, viščiukų, žąsiukų ir kramerio nemedžioja, nes žino, kad negalima. O štai kiemo žvirbliukai kenčia.

[Munex]

Pritariu Arven,mano abu katinai naminiu pauksciu neliecia,o laukinius medzioja.Is pradziu,aisku,buvo smalsu paziureti,apuostyti nauja"daikta",bet is karto buvo pasakyta-negalima.Kazkiek laiko pasaugojom,bet kai pamatem kad suprato,jog papugeles yra naminiai pauksciai ir ju medzioti negalima,nebe taip bijom.Mazoji kate dar ir bijo nimfutes,kai ta snypsdama gasdina,tuoj sprunka i sali.Zinoma priklauso ir nuo kates,bet kad sugyventu -imanoma.

[witaliukas]

Ech, o pas mane mano katinas visai išnaglėjo... Prieš kurį laiką buvo vieną narvelį atidaręs ir iš jo turinio tik vieną zebriuką palikęs, o dabar vėl vieną paukštelį surijo... Na, nesu garantuota, bet didelė tikimybė, jog taip yra, kadangi paukštis dingo iš narvo (pabėgo kažkaip, matyt), o ir bute jo niekur neradau... Ir katinas aplink narvus tik trinasi, trinasi... Įdedu jam maisto, o tas, bjaurybė, mane prie paukščių vedasi ir laižosi Dienom, naktim taip ir žiūri, kaip čia kurį pro groteles grybštelėjus
Katinas beveik 11 metų mūsų šeimoj pragyvenęs. Neskaitant 6 metų, kol paukščių neturėjau, per šį laiką 5 paukščiai nuo jo dantų ir letenų kentėjo: 4 žuvo, 1 sužalotas išgijo... Ir aš kalta jaučiuosi dėl visų šių mažiukų, kad juos su plėšrūnu viename bute apgyvendinau Bet ir paukštelių atsisakyt negaliu, ir katino gaila... O kai pagalvoju, kad katė paukščiukų nemedžioja, o katinui tai gyvenimo būdu jau tapo... Bręsta labai skausmingas sprendimas išsiskirti su katinu...

[Arven]

Na, aš tai saugumo dėlei narvelį aptaisiau organiniu stiklu - per grotas nieko neišžvejosi. O ant durelių spynutes sudėjau. Nors katė dabar jau ant narvo nešokinėja, bet vis tiek žinau, kad ji mielu noru paukščiukus suvalgytų. Kadangi narvo "nugara" kuri į sieną atsukta neuždengta stiklu, tai vos tik valymo ar kokiais tikslais narvą pasuku, katė iš karto prisistato ir tikisi, kad paliksiu ją vieną su narvu.

Man rodos nelabai teisinga būtų Jūsų katiną taip nuskriaust. Na, bet čia dauguma gal manys kitaip. Bet katinas tikrai turi daugiau jausmų, prisirišimo nei amadinukai. Aš ko gero tokiu atveju amadinukų atsisakyčiau arba juos į atskirą kambarį išgyvendinčiau jų saugumo dėlei.

[witaliukas]

Matai, mano katinas ketverius metus gyveno vienas su močiute, kurį jį skriaudė (spardė, mušė ir pan.), badu marino, kol iš jo liko oda ir kaulai, ir bulimija prasidėjo. Sužinojusi, supratau, kad močiutei jau su protu kžk negerai ir persikėliau gyvent pas ją, prižiūrėt. Dabar katinas atmaitintas, fizinės problemos dingo, bet psichologinės liko. Jis jau nėra tas katinas, kuris buvo mano geriausias draugas... Jis urzgia ant žmonių, kai eini pro šalį, neduoda glostomas, tik kai labai alkanas būna, dažniausiai ryte, ir tik man. Aš visada stebiu jį, jei vaikas šalia būna, nes jau ne sykį yra stipriai apdraskęs. Jis labai nerangus: nuolat viską verčia, laužo, gadina, sudrasko... Kaukt mėgėjas. Bet visa tai, ką pasakoju, jam buvo atleidžiama, nes jis - šeimos narys. Kad ir koks, jis buvo ir tebėra mylimas... Tačiau dabar, kai pradėjo mano paukštelius skerst...
Beje, didžiojo narvo tarpai pas mane maži, jis jų nepasiekia, bet nuolat prie jų lenda, puldinėja - gąsdina, budi prie jų, ieško silpnų narvo vietų, krapšto, drasko... O išlaužęs jis buvo vieną mažą narvelį, kur į karantiną paukštelius sudėjau... Ten tiesiog narvo šoną išlaužė...
Savo nuostabios katės aš jokiu būdu į paukščius nemainyčiau, bet šitą begėdį... Žodžiu, svarstom...