Senegalinė ilgasparnė papūga - Poicephalus senegalus

[juurate]

Viliau, kaip matai, elgėmės priešingai, o koks rezultatas. Todėl ir svarstome dabar, gal reikėjo elgtis priešingai. Juk augintojai ima paukščiukus nuo mažens į rankas. O mūsų buvo dar labai jaunas (2 mėn.). Didesniam paukščiui taip, stresas. O čia mažiukas, atskirtas nuo mamos, gal tie stresai (atskyrimas nuo mamos ir rankos) būtų susilieję į vieną. O šiaip senegalai labai protingi, atsargūs paukščiai. Tačiau bebaimiai. Gali, esant reikalui, pulti nžiūrėdami į priešo dydį.

[DoDo]

Juurate, gal nieko naujo ir nepasakysiu, bet yra geras būdas šiek tiek ragelius aplaužyt per daug savarankiškam senegaliukui. Tai mokyti pagal komandą lipti ant pagaliuko.
Sugebėjimas skraidyti yra didelis privalumas prieš žmogų ir paukščiai tą puikiai supranta (ir tuo naudojasi). O čia esmė parodyti, kad sparnai irgi nepadės išsisukti. Aš taip mažylį mokiau. Pirmiausia išmokiau, kad negali nuskristi, kada panorėjęs, o turi laukti, kol bus nulaipintas. Čia paprasta, reikia tik kantrybės. Nuskrido - eini iš paskos, laipini ant pagaliuko ir vėl viskas iš naujo.
Čia jau susiduria žmogaus ir paukščio valia Mažylis tai vis bandydavo nuskrist, kol visiškai nuvargo. O dičkis kaip vanagas puldavo ranką, laikančią pagaliuką. Tai jį vyniodavau į rankšluostį ir kišdavau į narvą.

Kitas etapas - žaisti su dviem pagaliukais. Ant vieno tupi, liepi lipti ant kito ir t.t., kaip kopėčiomis. Irgi - nors ir žaidimas, bet paukštis priverstas paklusti. Senegalui - išbandymas

Gera priemonė, nes veikia ir nerankiniams paukšteliams.

[juurate]

DoDo, ačiū . Reiks bandyti .

[DoDo]

[IRENA]

oi.,žiūriu į dododikus ir iš karto su šypsenele, nes matau padaužas ir jie man tokie juokingi ,tikri velniūkščiai su juodom galvom

[Neziniukas]

Musu Brukne Mazylio analogas.Savarankiskas paukstis i rankas nesileidzia bet ant peties nutupia,dazniausia zaidzia su savo zaislais ir nelabai megsta narva.Nakti miega narve bet diena jis jai nereikalingas o meditacija vyksta ant gartraukio.Paglostyti galima bet tai jai nera butina.
Nezinau kaip kiti pauksciai bet panasu kad Senegalai gan savarankiski ir per daug demesio nepraso.
Linkejimai visiems

[DoDo]

Irena, taip , taip - velniūkščiai, čia tik apgaulinga ramybė
Nežiniuk, dėkui už linkėjimus:)

Aš mažylį todėl ir pirkau, kad dičkis papūginas visai buvo sužmogėjęs ir be žmonių liūdėdavo. Net jau ir draugą turėdamas, budėdavo prie durų, laukdavo sugrįžtant. O jei reikėdavo išeiti - išvis tragedija, verksmai, klyksmai.. Gali duot patį didžiausią skanėstą, viskas lėks žemyn, niekas neįdomu, tik desperatiškai kabintis į rankovę, kad kaip nors iškeliaut kartu pavyktų...

Ir būdavo taip - grįžti, nukabini senegalą nuo durų rankenos, jis puola į glėbį, verkia, juokiasi, barasi, o kai emocijos nuslūgsta, puola prie maisto ir vandens.

Dabar jau ramiau į viską reaguoja, ramiau išlydi, ramiau pasitinka. Aišku, smagu, kad gali imti paukštį į rankas, vartyti, glostyti, tampyti už kojų... Bet matosi, kad dabar nebėra visiškai priklausomas nuo žmogaus, turi savo paukštiškų reikalų, o tai labai gerai.
Manau, mažylis jį vėl pamokė būti paukščiu, o jis mažylį pamokė, kad įmanoma ir su žmonėmis draugiškai sugyventi

[IRENA]

kaip visuomet linksmas pasakojimas, , čia -talentas,kai žmogus paprastus dalykus taip vaizdingai perteikia,kad mintimis ir tu dalyvauji tame

[ebas]

DoDo galetu knygas rasyti

[DaMos]