Senegalinė ilgasparnė papūga - Poicephalus senegalus

[DoDo]

Dar per jaunas įsimylėti, tai greičiausiai mama laiko...

[ebas]

[aatu]

Ane?
Kad maniskis dar kudikis. Siandien visa vakara kabejo po mano kaklu, ir vis lindo prie burnos. trynesi kaklu i mano smakra ir panasiai.
O dar vis tik manau, kad turiu bernioka. va tiek tu pamastymu.
Visai tiko Dodo pastaba, jog mama laiko. nes daugiausiai bendrauju as, kitos papugos ner, tad daznai vienisas buna.. Gal cia nuo issiilgimo? Nes pamates, net atsoliuoja pasisokinedamas, kaip zasiukas.
Na, vienaip ar kitaip, gerai, jei tai gerai, nes man jo demesys taip pat visai prie sirdies.

[ebas]

O kokio jis amziaus?

[Munex]

Man tai irgi panasiau,kad mama jus laiko.Nes ir musu nimfute is pradziu pries banguotuka taip darydavo,na o tas ir pradejo maitint.Jai atrode,kad Rapolas mama,o Rapolui atrode,kad cia jo mergina Zodziu abu patenkinti

[aatu]

[DoDo]

Mano dičkis papūginas, kol dar vienas gyveno (kažkur iki 1,5 metų amžiaus), tai buvo pradėjęs maistą atrijinėti, bandyti mane maitinti. Bet kai gavo mažylį į kompaniją, visai išnyko šitas poreikis.

[aatu]

Baisu, bet irgi pradedu galvoti apie kompanija jam. Bet kai butas nuomojamas, tai kazkaip tildau norus..

[DoDo]

Šioje situacijoje būtų sunku ką nors vienareikšmiškai patarti. Iš vienos pusės, neskatinčiau (bent jau aš asmeniškai) per daug "paukštiško" ryšio su žmogumi, iš kitos pusės, akivaizdu, kad senegaliukui dar labai reikia globos.
Paukščių charakteriai skiriasi ir gal vieni iš prigimties būna savarankiškesni, kiti mažiau, nes dičkio papūgino už rankos niekada nereikėjo vedžioti...

Aš turbūt neleisčiau trintis į kaklą ar pan., lįsti prie burnos ir t.t. Bet kasinėčiau galvutę, duočiau skanėstų iš rankos, leisčiau tupėti ant peties, žodžiu, skirčiau daug dėmesio. Pratinčiau žaisti su žaisliukais, kad vienas likęs turėtų ką veikti.

Jei "mamos-vaiko" ryšys pasidarys per daug stiprus, paukšteliui gali būti dar sunkiau pakelti vienatvę. Žinau vieną atvejį, kai visiškai "susižmoginęs" senegalas padėjo pešiotis uodegą dėl vienatvės.
Ir vėliau gali būti sunkiau persiorientuoti prie kito paukščio kompanijos.

O čia pastebėjimas šiek tiek iš kitos operos. Labai įdomu, kad abu mano papūginai skirtingai suvokia žmogų. Dičkis žmogų suvokia kaip vieną objektą, mažylis - kaip daug atskirų objektų. Mažyliui žmogus - tai atskirų dalių rinkinys, kuriame vienos dalys yra saugios, kitos ne. Pavyzdžiui, rankos - pavojinga, reikia laikytis atokiau. Petis - saugu. Čia galima miegoti arba net reikšti savo pretenzijas (pvz., žnybiant į ausį), pavyzdžiui, kodėl maistas iš lėkštės keliauja kažkur pro šalį, o ne jam į snapą . Galva, veidas - būtų visai įdomu patyrinėti, ar nosis ir ausys pakankamai gerai pritvirtintos. Kojos - išvis atskira opera. Pavyzdžiui, gali supanikuoti vien tik nuo apsiautų batų vaizdo.

[aatu]

Ačiū už gerą komentarą. Turėsiu omeny. Nes kaip ir pirma rašiau, kad gal kiek negerai visa tai atrodo..

O del pastebėjimo iš kitos operos, tai maniškis toks pats kaip ir Jūsų mažylis. Kažkaip įdomiai mąsto.
Iš rankų imti maistą - be problemų.. Bet kasyt, tai ne ne ne. Žiojasi, pučiasi. Bando šokt prieš pirštą. Ant peties sėdi su mielu noru, dažnai ropinėja kelnėmis, megztiniu. Bet kad pasisodint ant plikos rankos (ta prasme, ne ant rankovės), tai neeee.. prieš lipdamas ant kažko nepažystamo, jis pirmais kartais visada tą pagrindą patikrina smarkiai sužnybdamas. Aišku, jei ties mano riešu kanda megztinį, mano reakcijos nesulaukia, tai užlipa. bet ant neuždengtos rankos - nė už ką. Nes žino, kad jei kąs bandydamas, - tai mažų mažiausiai ranką sujudinsiu, o tai jau jam atrodys, kad lipti nesaugu.. Tada seka skrydis ant peties, ant jau "patikrinto" rūbo, murmėjimas, plaukų taršymas, knibinėja auskarus. Žodžiu, jokio nepasitikėjimo. Visiškas relaxas. Vat tokie tie įdomūs santykiai.
Noriu pas Dododikus į svečius.