Pilkosios papūgos (Žakai) - Psittacus erithacus

**efi** » 2011.04.26 22:23

Sveiki visi,
vakar neparašiau, buvom išvykę pagaliau atšvęsti stebuklingų Velykų :yes4:

Aciū labailabai visiems :friends

už palaikymą sunkiu momentu ir palinkėjimus, kurie išsipildė.
Kevinas, ačiū Dievui, laikosi puikiai, atrodo sveikas. Tik pirmą vakarą kažką ilgai ilgai graudžiai pasakojo..

O Velykinė Sūnaus Paklydėlio istorija buvo tokia:
pabėgo jis netikėtai akimirksniu per pravertą virtuvės lango viršų. Pas mus nestandartiniai arkiniai langai, daryti individualiai, jų viršus atsidaro nedaug (bet matyt daugiau, nei normalių langų). Šiaip pro viršutinį tarpelį Žakutis pralįsti tilptų, tik pirma, kaip maniau, jis turėtų ant lango nutūpti, „pastrateguoti“, o tik paskui brautis pro plyšį. Nemaniau, kad jis galėtų prasmukti taip staigiai.

Tą Velykų rytą Kevinas pirmą kartą parodė skridimo klasę :fly2:

- perskrido per kelis kambarius, meistriškai įsipaišydamas į posūkius ir pasuko į virtuvę. Sužavėta ėjau iš paskos pasveikinti Keviną „bravo! tu puikiai skraidai“ ir pasaugoti, kad nepralįstų pro lango plyšį, bet po sekundės įėjus į virtuvę, Kevino neberadau. Išgirdau už lango jo klyksmą ir danguje pamačiau skrendantį Keviną.. :scare2:

Ir daugiau nieko nepamenu...

Puolėm visi į lauką ieškoti, prisijungė kaimynai iš kelių laiptinių. Bet Kevino niekur nesimatė.
Lakstėm be perstojo, išmaišėm aplinkinius kiemus, bažnyčių teritorijas, parkus. Įsiprašėm į viršutinių aukštų butus, kad žmonės leistų pažiūrėti pro langus. Įsiprašėm į uždarus Senamiesčio kiemus, į kuriuos neįmanoma patekti.
Susipažinom su daugybe žmonių- klausinėjom „ar nematė Kevino?“ kaimynų, aplinkinių namų gyventojų, šunų vedžiotojų, bažnyčių prižiūrėtojų, budinčių policininkų, vietinių bomžų, vietinių įstaigų darbuotojų, statybininkų ir t.t.t.t..
Iškabinom daugybę(!) didelių A4 formato skelbimų dideliu spinduliu aplink, t.p. prie artimiausių veterinarijos klinikų.
Vyras ir brolis dar apvažiavo tolimesnes apylinkes ir miškelius su mašinomis.
Davėm skelbimus į skelbiu.lt, animal.lt; pranešėm gyvūnų globos 2-iem tarnybom, t.p. policijai, jei kartais kas praneštų.
Visur ėjom pakartotinai daug daug kartų, dvi dienas ir vieną naktį (nes naktį Senamiestis apšviestas). Aplinkiniai gyventojai per porą dienų priprato girdėti po langais rėkiant „Kevinai“, sveikinosi, kalbino, kartu liūdėjo, kai kurie laikė atvirus langus, padėję ant palangės vandens ir maisto- jei kartais atskristų Kevinas..
Pirmą vakarą pastabus kaimynas (beje dirbantis STT) „susekė“ Keviną- pamatė jį perskrendant nuo ŠMC kiemelio medžių ant Rūdninkų gatvės namo stogo. Puolėm ten, ilgai ieškojom, bet nieko..
Keliose vietose klaidino žmonių papūgėlės, kurios šiltą dieną su narveliais buvo išneštos į balkonus ir čirškėjo... Prisiklausėm tiek daug laukinių paukščių balsų!
Matant nesuskaičiuojamus Senamiesčio užkampius, stogelius, balkonėlius, uždarus kiemus ir t.t., padėtis atrodė vis labiau beviltiška. Nelabai kas tikėjo, kad įmanoma rasti, sakė „beprasmiška ieškoti“, „pas mus jau trys papūgos pabėgo ir neradom“, „visur pilna kačių ir varnų- turbūt jau sudraskė“ ir pan.
Bet kitą vakarą paskambino moteris ir pranešė, kad Rūdninkų g., ant gretimo namo prieš jų langus sėdi nematytas paukštis, atsirėmęs į anteną ir verkia! Ji ką tik buvo kieme perskaičiusi mūsų skelbimą.
Mes atlėkėm į vietą ir tikrai, ant stogo pamatėm susikūprinusį pavargusį Kevinuką!...
Vyrai pradėjo skambinti į gaisrinę ir kitas tarnybas, prašė kad atvažiuotų su kopėčiom.
Aš pradėjau Keviną šaukti, jis sujudo-sukluso ir atsiliepė mūsų tradiciniu „ku kuu“. Ištiesiau ranką (nes jau buvo išmokęs atskristi ant rankos) ir gerutis pradėjo skristi. Bet iš tos laimės šalia buvę vaikai atpuolė prie manęs žiūrėti ir Kevinas, pamatęs svetimus žmones, išsigando, pasuko ir nuskrido ant dar tolimesnio namo!..
Tada buto šeimininkai pasiūlė man vienai nueiti į toje pusėje esantį balkoną, kad nebūtų daugiau žmonių. Balkone šaukiau „Kevinai kukuu“ ir Kevinukas tiesiu taikymu atskrido!!! Aš jį parnešiau į kambarį ir visų džiaugsmui apsakyti jau nebėra žodžių :yahoo: