Rankomis išmaitintas vs tėvų išaugintas paukštis

[juurate]

O šiaip jau aš nesiryžčiau tam. Nelabai tikiu, kad pavyktų susitarti su Zoologijos sodu ir įsigyti tokį mažą augintinį. Ten dirba specialistai ir nemanau, kad jie rizikuotų savo augintiniais, net ir siekdami pelno. Kodėl nesiryžčiau? Todėl, kad jau turiu karčios patirties. Bandėm pernai papūgų košyte išmaitinti iš lizdo iškritusį kėkščiuką. Deja, dėl menko žinių bagažo viskas baigėsi tragiškai. Vieną rytą radome vargšiuką sustingusį . Gal per daug, o gal per mažai košytės. Gal ji jam netiko. Nors buvo jau nemažas.

[Kukutis]

[Munex]

Na tai ir as is savo varpines dadesiu ,man rodos ir paemus vyresni,bent jau pusantro menesio pauksciuka ir rizika bus gerokai mazesne,ir vargo maziau,o kad prisijaukinsi net neabejoju.Tokie mazuliai labai greit jaukinasi,jei tik noro ir laiko yra su jais uzsiimti.O paimti nepatyrusiam 2 sav.ir rizikuoti pauksciuko gyvybe... na nezinau,as nei uz ka neapsiimciau

[sailor]

[DoDo]

[Arven]

Aš sau mintyse palyginu su kačiukais (nes juos veisiau) - norint išvengt daugelio problemų juos rekomenduojama bent iki 3 mėn augint su mama, nes taip jie išmoksta nesikandžiot, nesidrąskyt, valgyt įvairų maistą, būti meilūs, higienos įpročių. Dažniausiai mamų išauginti kačiukai būna netgi gerokai meilesni nei vien žmonių nuo mažumės išauginti (aišku, jei būdami su mama taip pat gauna pakankamą kontaktą su žmogumi).\

DoDo, labai įdomus ir naudingas straipsnis.

[sailor]

Labai geras straipsnis . Net ir be tyrimo aš laikiausi tokios pat nuomonės. Todėl ir suopiuką imsiu tėvų išaugintą.

Beje, tas tinka ne tik kačiukams, bet ir šuniukams ir kitiems gyvūnams .

[Arven]

Tikriausiai su visais gyvūnais tas pats, bet kačiukus teko stebėt daugiausiai - tiek rastinukus našlaičius, tiek savo katės mažylius. Labai aiškiai mačiau, kad maniškės išauginti palyginti su rastinukais buvo gerokai stabilesnės psichikos, meilesni, tvarkingesni.
Nieko nuostabaus, kad ir su papūgom tas pats. Žmogus niekad negalės gyvūnui pilnavertiškai pakeist tikrų tėvų.

[Papooga]

Na strapsnis įdomus, bet nereiktų kaip biblija dabar remtis. Pvz. išvada, kad rankinukai agresyvesni augintojo atžvilgiu ir atakuoja dažniau, kai tuo tarpu, pas daugumą nerankinukų fobija, na tai be abejo, jie neatakuoja, jie tiesiog bijo žmogaus. Visiškai nekalbama apie augintojus, kaip aklėjami buvo paukščiai ar neauklėjamai, teigiama, kad renkinukai linkę pasirinkti vieną žmogų, o tie nerankinukai ar jaukūs, ar ne jaukūs tyrime kurie dalyvavo? Kitas dalykas, kam ruošiamas paukštis, gyvenimui su kitu paukščiu ar gyvenimui su žmogumi. Ką ir kiek patiria paskui nejaukus paukštis, kai jį jaukina, o jei dar jaukina statistinis vienetas, o ne aktyvus forumietis, jei suprantat apie ką kalbu, kiek namų pakeičia paskui paukščiai, kurie turi daugiau šansų atrasti savo namus, o ne viešbučius, kelintuose namuose gyvena tyriami paukščiai ir t.t. Na daug dar niuansų yra.
Straipsnis parodo, kad išmaitinti paukščiai praranda dalį esybės, bet tai ir taip aišku, be abejo, be abejo tai nėra gerai, iš vienos pusės, bet man atrodo labai svarbu, kad tie paukščiai turi gyventi su žmogum ir vistik svarbiausia yra paskui harmonija namuose, augintojas gauna iš paukščio tai ko tikisi ir paukštis gauna iš žmogaus tai ko tikisi, ir tikrai netikiu, kad jei dabar skatinsim, kaip straipsnyje bandoma teigti - tėvų užauginti, kuo mažiau žmogus kad kištųsi ir dar tapus savarankiškais būtinai pagyventi su savo rūšies paukščiais, kad taip padarysim geriau paukšteliams, man atrodo iš didelio humanizmo daugiau bėdos plačiąją prasme gautųsi. O tokios aros namuose kaip augintinio išvis neįsivazduoju.
Vat dar prisiminiau dėl seksualinio bendravimo, kad rankinukai kažkiek iš jų išvis nebendrauja, bet gal taip ir gerai, na čia tik pamąstymai, kates kastruoja, šunis kastruoja, o paukštis kuris gyvena su žmogum, kad kaip Sailor rašė "nedulkina" paskui varpelių ar rankų, batų, o gal taip net geriau.
Bet kuriuo atveju labai daug priklauso nuo žmogaus, labai daug priklauso nuo veisėjo, be galo daug...

[DoDo]

Papooga, pabandysiu paaiškinti savo mintį kitaip. Rankinukai būna dviejų tipų, žmogaus išauginti ir tėvų išauginti. Apie laukinukus išvis nėr ko kalbėt, teko matyti laisvėj sugautus (manau) senegalus, buvo tragedija ir žmonėms, ir paukščiui, tokia stipri buvo fobija žmogui ir galbūt nebeišgydoma.

Pateiksiu pavyzdį iš visai kitos temos, apie kurią išmanau geriau, tad žinau, kad nenusišnekėsiu...
Yra toks dalykas, kaip kumeliukų imprintingas, jis atliekamas per pirmas kelias valandas nuo kumeliuko gimimo. Tuo metu kumeliuko sąmonė imliausia, išmokti dalykai išlieka visam gyvenimui. Imprintingo metu žmogus apčiupinėja visą kumeliuką, palaiko jį glėbyje ir pan. Žodžiu, įrašo jam į sąmonę savo kvapą, lietimo pojūtį ir informaciją, kad tai - nepavojinga. Tokius kumeliukus ateityje bus daug lengviau jaukinti ir mokyti, nes jie neturės baimių prieš žmogų (nes žirgus irgi reikia jaukinti lygiai taip pat kaip papūgas).
Bet yra vienas didelis BET. Imprintingo metu žmogus jokiu būdu negali atsidurti tarp kumeliuko ir kumeles ir nepadaryti klaidos, kad kumeliukas nesusietų savo tapatybės su žmogumi, kitaip tariant, nepradėtų laikyti savęs žmogumi.
Be to, labiausiai vertinami žirgai, kurie nuo gimimo augo bandoje, nes buvo išmokyti bandos taisyklių, disciplinos, ką Arven sakė ir apie kačiukus. O patys problematiškiausi - izoliuotai auginti, savo gentainių nematę, save nežinia kuo laikantys žirgai. "Geriausiu" atveju jie bus buki, neimlūs mokslams, nekoncentruojantys dėmesiu, blogiausiu - realiai pavojingi žmogui savo elgesiu, nes nemokantys gerbti asmeninės erdvės, nežinantys taisyklių. Tokie žirgai paprastai ilgai neišgyvena, iškeliauja į skerdyklas dėl "durno" būdo.

O grįžtant prie papūgų, manau, čia tinka ta pati idėja, kad paukštelį turi auginti tėvai, bet tuo pačiu jam būtų "imprintinamas" teigiamas žmogaus paveikslas, dėl kurio jis ateityje į žmogų nežiūrės su baime. Tas imprintinimas turbūt atliekamas tam tikru paukštelio gyvenimo etapu ir tam tikru būdu (čia jau profų reikalas), gal prišėrinėjant, tiksliai nežinau. Man rodos, mano dičkis papūginas buvo taip augintas, nes man buvo pasakyta, kad jis isaugintas rankose, bet jau "paskraidęs su kitais paukščiais", todėl jį reikės jaukintis. Rezultatu tikrai esu labai patenkinta.

Bet kas man asmeniškai nepatinka, tai paukščio atskyrimas nuo tėvų per anksti ir visiškas izoliavimas nuo kitų paukščių, kad matytų tik žmones ir laikytų save ne paukščiu. Manau, čia slypi komercinis interesas, perinti paukštelius vos ne inkubatoriuje non stop, be to, mažiau vargo su pradiniu jaukinimu. Daugiau vargo, mažiau pinigų. Be čia jau žmogaus egoizmas laimi prie paukšio interesą.