Papūgų dominavimas, rėkimas

[leida]

Taip, tie garsai tokie monotoniški.
Tikriausiai tai tikrai mažylio verkimas, juk jam tik 6 mėn.

Žinokit, vakar ir šiandien mūsų Liova kaip tik neberėkauja
Tikimės, kad užtėmimas praėjo...

[justinask2000]

Mano banguotukas kazkodel pradejo kandziotis ka daryti,kad nustotu?

[linosa]

Mano nimfa praskrisdama beveik visada sparnais užkabina galvą. Kažin ar tai draugiškas gestas ar noras parodyti savo ,, valdžią" ?

[Papooga]

Būtų žakas, tai pasakyčiau, kad tikrai valdžią

[sailor]

Mano nimfos taip nedaro. Sakyčiau, kad valdžia rodo. Gyvūnų pasaulyje yra labai svarbu asmeninė erdvė, tik gerokai viršesnis hierarchijoje gali įsiveržti į kito asmeninę erdvę. Stebint paukščius (kad ir tas pačias nimfas) būryje, aiškiai matyri, kad jeigu viena tupi, o kita skrenda ir leidžiasi labai jau arti, vos ne į tą pačią vietą, tai pirmoji gąsdina ir saugo savo asmeninę erdvę. Kuri išlieka toje vietoje, o kuri pasitraukia, irgi priklauso nuo hierarchijos. bet taip, kad viena kitą specialiai liestų sparnais, nebūna, nes vienas paukštis kitam to daryti neleidžia.

[linosa]

Kažin kaip man ją auklėti tokiu atveju? Šiaip visada baram už tai, bet nelabai ji bijo, kartais netgi dar kartą praskrenda taip braukdama sparnais. Tačiau kai ką nors sugadina ir gauna barti, tai slepiasi ant spintos - tik kad sunku jai pasislėpti, nes kuodas vis tiek visada kyšo, nors ir akių nesimato

[Papooga]

Aujlėjimą reikia pradėti nuo gestų, o ne nuo kalbos, ženklais, veiksmais turi parodyti, kad net nesvajotų apie tavo erdvę

[Munex]

Maniske retai,bet irgi kartais taip praskrenda ir Rapolas,bet tai dazniausiai buna kai isiduksta,nebespeja gerai pakilt ir nebelabai ziuri klius kam ar ne lekia abu su klyksmais riksmais kad tik greiciau vienas uz kita,grynai kaip vaikai kai linksmumas uzeina

[sunra_sun]

Sveiki, seniai bebuvau forume. Šiandien užėjau, paskaitinėjau - gražiai čia jūs bendraujate. Norisi patarimo ar tiesiog, kad išklausytumėte. Mano žakas mane liūdina, aš su juo ne visada susikalbu. Ar čia "paauglystė" tokia ar aš jį sugadinau ar išgąsdinau...nebesuprantu. Šiaip jis aktyvus, išdykęs, čiauškantis kaip visada. Ir narve ir paleistas - erelis. Bet... manęs nebeklauso, yra grubus, dažnai kerta ir nebesileidžia niurkomas. Kai nori riešuto, tai atlieka kelias komandas, bučiuojasi, leidžiasi glostomas ir tiek. O su saulėgrąža galiu tik sau po nosimi makaluoti- jis nereaguoja. Jei prikišu saulėgrąžą prie pat snapo, tai ima ir teškia į žemę. Tai reiškia-atsikabink. Atšilus orui vėl turiu viltį išnešti jį į lauką. Pratintis prie pavadėlio net nežada (bandžiau pagal CD, bandžiau rišti tik už kojytės). Bet vieną dieną vis tiek sumaniau uždėti jam pavadėlį, nes kirpti sparnų nesinori (net katino nekastruoju). Nu tai prisidirbau trim savaitėm. Pirma, kol jį pagavau-išgąsdinau, kol vyrui laikant uždėjau pavadėlį-klykė nesavu balsu, kol su pavadėliu draskėsi kokias penkias minutes, kol nuėmiau...kažkas baisaus buvo ir man ir žakui. Po to Kikis su manim nekalbėjo tris paras, kai prieidavau drebėdavo (o aš vos neverkdavau, labai gaila jo buvo). Dabar todėl ir nedraugauja, bijo manęs, netupia ant rankos, tik kartais ant peties. Bet daugiau paliesti neleidžia. Prie narvo rytais prieinu, tai jis man atkiša pilvą , kad pakasyčiau, bet paskui vėl gąsdina, kad kirs. Ką daryti, ar jis toks ir liks ar dar sušvelnės...O kalba jau daug, sakinius sudarinėja. Bet kai pasako "Kiki, į lauką, ate" - tai aš jam sakau: - užmiršk, be pavadėlio niekur neisi

[Epi]

Praeis laiko, kol jis vėl atgaus pasitikėjimą tavimi.
Maniškė irgi pavasariop suįžūlėjo, savo plunksnose netelpa. Yra nei iš šio nei iš to įžnybus iki kraujų (giliai giliai, ir kaip taisyklė per pilnatį), nepraeina nei 10 minučių, jau jai vėl viskas gerai... Už bausmę tupi narve ir būna ignoruojama bent pusvalandį (daugiau nesigauna). Ką padarysi, ji paukštis, aš žmogus, mes skirtingai suvokiam pasaulį, o"skauda" ji labiau priima kaip negatyvią emociją (ji irgi taip sako "įsižeidusi"), bet realiai nesupranta kas tai yra.