Papūgų dominavimas, rėkimas
Sutinku su Aušrele
Aš dabar sprendžiu savo dilemą - kaip išmokyti reikšti emocijas nežnybiant. Nes po vieno tokio žnybtelėjimo pusė rankos nutirpo porai dienų. Suprantu, kad tai vyksta iš emocijų pertekliaus, ir kad viskas susideda - paauglystė, pavasaris, pilnatis...
Gal su ja irgi reik kaip su šuniu privalomai pažaisti Nu bet ne, ji gi savo nuotaikas turi, ne visada pažaisi.
O gal čia ir dėmesio trūkumo problema, gal aš tik dar neatskiriu, kada jau jai čia būtinai reikia, o kada visai nelyst(nu ne, kada nelyst tai labai aiškiai matosi ) Šiaip 99 proc mums viskas gerai, bet būtų gerai ir tą vieną kaip nors pakoreguoti
Vakar pvz, atėjo mama į kambarį, kažką mums trumpai pasakė, priėjo prie Miglės, davė bučkį, apsisuko nueit.. o Migle nuskrido iš paskos, įžnybė į sprandą ir pabėgo (per trumpai pabuvo? kame reikalas? Reikėjo ilgiau pabendraut?) Panašiai ir man būna, kol kas tik vyras nenukentėjęs. iškart atsidūrė narve, net nesipriešino. Likusią dieną elgėsi tiesiog pavyzdingai. Nesuprantu
Aš dabar sprendžiu savo dilemą - kaip išmokyti reikšti emocijas nežnybiant. Nes po vieno tokio žnybtelėjimo pusė rankos nutirpo porai dienų. Suprantu, kad tai vyksta iš emocijų pertekliaus, ir kad viskas susideda - paauglystė, pavasaris, pilnatis...
Gal su ja irgi reik kaip su šuniu privalomai pažaisti Nu bet ne, ji gi savo nuotaikas turi, ne visada pažaisi.
O gal čia ir dėmesio trūkumo problema, gal aš tik dar neatskiriu, kada jau jai čia būtinai reikia, o kada visai nelyst(nu ne, kada nelyst tai labai aiškiai matosi ) Šiaip 99 proc mums viskas gerai, bet būtų gerai ir tą vieną kaip nors pakoreguoti
Vakar pvz, atėjo mama į kambarį, kažką mums trumpai pasakė, priėjo prie Miglės, davė bučkį, apsisuko nueit.. o Migle nuskrido iš paskos, įžnybė į sprandą ir pabėgo (per trumpai pabuvo? kame reikalas? Reikėjo ilgiau pabendraut?) Panašiai ir man būna, kol kas tik vyras nenukentėjęs. iškart atsidūrė narve, net nesipriešino. Likusią dieną elgėsi tiesiog pavyzdingai. Nesuprantu
-
Epi - Pranešimai: 931
- Užsiregistravo: 2008.02.11 22:33
- Miestas: Kaunas
- Augintiniai:
Jei Sunra_san neužpyks, norėčiau išdėstyti savo pamąstymus, nors ir neturiu ir niekada neturėjau žakiuko.
Mano nuomone, Kikis tiesiog ima suaugti. Jis jau išaugo iš vaikiško amžiaus, kai labai svarbi globa ir ryšys su "mama", kad jaustųsi saugiai. Iš to ir meilumas, prieraišumas, leidimasis, kad jį "niurkytų"...
O dabar jau prasideda paauglystės ir charakterio formavimosi etapas. Iš to ir nuotaikų svyravimai, manau. Į ranką įsikibęs švelnus mažylis ima virsti vyru, o tas virsmas nėra lengvas nei paukščiams, nei žmonėms... Ir visai gali būti, kad tapęs "vyru" jis nebeprašys tiek švelnumo ir bendravimo, kiek iki šiol. Žakai apskritai juk nėra labai meilūs paukščiai, ar ne?
Todėl dabar pats laikas keisti santykį iš mama-mažylis, kai mama siūlo globa, o mažylis ją priima, į santykį šeimininkas-suaugęs paukštis, kuriame ne paukštis, o šeimininkas nustato visas taisykles.
Šiuo metu Kikis jus tiesiog dresuoja (sprendžiu iš to, kas aprašyta). Jis kažką padaro/nepadaro, o jūs prisitaikote. Jis yra aktyvus (sprendžiantis), jūs reaktyvi. Pavyzdžiui:
sumanė pasimeilinti man. Pats atskrido ant peties, pradėjo švelniai liežuvėliu liesti mano ausį, kaklą, žandą ir parodė, kad nori gultis. Aykišau ranką, patsa tsigulė ir leido kasinėjamas, net uodegą leido pačiupinėti...
Arba
Ačiū Dievui, šį vakarą atsiskyrėme gražiuoju....
Ir kaip pati minėjote, visiškai nesiskaito su jumis...
Su papūgomis galioja ta pati auksinė taisyklė kaip ir su žmonėmis, vienas bėga, kitas vejasi. Jums tereikia apversti situaciją aukštyn kojomis, kad bėgančioji taptumėte jūs, o žakiukas tas, kuris vejasi. Kad jis siektų jūsų dėmesio, kad jis prašytų leidimo padaryti ką nors jums malonaus.
Nes savarankiškėjančiai stipraus būdo papūgai globos nebereikės, bet išugdžius pagarbą šeimininkui, ryšys bus ne mažiau malonus abiems.
Visų pirma ir pati svarbiausia taisyklė - jūs pati sprendžiate, kiek ir kaip bendrauti su Kikiu - ir kada tą bendravimą nutraukti. Kol jo nuotaikos sumaištingos, išvis palikite jį ramybėje, gyvenkite "lygiagrečioje" erdvėje ir tiek.
Aš turbūt išvis kurį laiką vengčiau bet kokio fizinio kontakto. Jei narve, užteks, kad jis bus šalia ir matys žmones. Jei palaidas - tiesiog ramiai nukelčiau nuo peties ar rankos, jei atskristų ir nuneščiau ant jo narvo ar laipynės.
Anksčiau ar vėliau jis tikrai pasiilgs galvos pakasinėjimo, kas beveik visoms papūgoms yra didelis malonumas. Galbūt pradės pats ieškoti bendravimo. BET - kaip ir sakiau - kiek ir kada bendrauti, sprendžiat jūs, o ne jūsų papūga. Tegul siūlo, ką tik nori, tiesiog ignoruokite.
Kol vieną dieną prieisite prie jo, pajusite, kad jis išsiilgęs kontakto - pasiūlykite savo iniciatyva - ir trumpiau nei Kikis jo norėtų. Tai yra, nutraukite bendravimą tada, kai jis bus labiausia užsikaifavęs. Kitą kartą jis tiesiog puls jums į glėbį. Bet vėl gi, nepamirškite bendravimo dozuoti.
Kai susitvarkys šis santykis, labai sveika pamokyti įvairių triukų - už skanėstą arba už tą patį galvutės pakasinėjimą, kad žakučiui būtų dar įdomiau, jie gi smalsūs padarėliai.
Dar kitas dalykas su bręstančiom papūgom yra tas, kad stipresnio charakterio paukšteliai tikrai anksčiau ar vėliau pabandys paprovokuoti šeimininką ir perimti "sprendimo teisę". Čia gali ir kraujo nuvarvėti, bet irgi yra būdų įvairių, kaip tą reguliuoti. Bet, manau, ir taip čia daug priplepėjau...
Mano nuomone, Kikis tiesiog ima suaugti. Jis jau išaugo iš vaikiško amžiaus, kai labai svarbi globa ir ryšys su "mama", kad jaustųsi saugiai. Iš to ir meilumas, prieraišumas, leidimasis, kad jį "niurkytų"...
O dabar jau prasideda paauglystės ir charakterio formavimosi etapas. Iš to ir nuotaikų svyravimai, manau. Į ranką įsikibęs švelnus mažylis ima virsti vyru, o tas virsmas nėra lengvas nei paukščiams, nei žmonėms... Ir visai gali būti, kad tapęs "vyru" jis nebeprašys tiek švelnumo ir bendravimo, kiek iki šiol. Žakai apskritai juk nėra labai meilūs paukščiai, ar ne?
Todėl dabar pats laikas keisti santykį iš mama-mažylis, kai mama siūlo globa, o mažylis ją priima, į santykį šeimininkas-suaugęs paukštis, kuriame ne paukštis, o šeimininkas nustato visas taisykles.
Šiuo metu Kikis jus tiesiog dresuoja (sprendžiu iš to, kas aprašyta). Jis kažką padaro/nepadaro, o jūs prisitaikote. Jis yra aktyvus (sprendžiantis), jūs reaktyvi. Pavyzdžiui:
sumanė pasimeilinti man. Pats atskrido ant peties, pradėjo švelniai liežuvėliu liesti mano ausį, kaklą, žandą ir parodė, kad nori gultis. Aykišau ranką, patsa tsigulė ir leido kasinėjamas, net uodegą leido pačiupinėti...
Arba
Ačiū Dievui, šį vakarą atsiskyrėme gražiuoju....
Ir kaip pati minėjote, visiškai nesiskaito su jumis...
Su papūgomis galioja ta pati auksinė taisyklė kaip ir su žmonėmis, vienas bėga, kitas vejasi. Jums tereikia apversti situaciją aukštyn kojomis, kad bėgančioji taptumėte jūs, o žakiukas tas, kuris vejasi. Kad jis siektų jūsų dėmesio, kad jis prašytų leidimo padaryti ką nors jums malonaus.
Nes savarankiškėjančiai stipraus būdo papūgai globos nebereikės, bet išugdžius pagarbą šeimininkui, ryšys bus ne mažiau malonus abiems.
Visų pirma ir pati svarbiausia taisyklė - jūs pati sprendžiate, kiek ir kaip bendrauti su Kikiu - ir kada tą bendravimą nutraukti. Kol jo nuotaikos sumaištingos, išvis palikite jį ramybėje, gyvenkite "lygiagrečioje" erdvėje ir tiek.
Aš turbūt išvis kurį laiką vengčiau bet kokio fizinio kontakto. Jei narve, užteks, kad jis bus šalia ir matys žmones. Jei palaidas - tiesiog ramiai nukelčiau nuo peties ar rankos, jei atskristų ir nuneščiau ant jo narvo ar laipynės.
Anksčiau ar vėliau jis tikrai pasiilgs galvos pakasinėjimo, kas beveik visoms papūgoms yra didelis malonumas. Galbūt pradės pats ieškoti bendravimo. BET - kaip ir sakiau - kiek ir kada bendrauti, sprendžiat jūs, o ne jūsų papūga. Tegul siūlo, ką tik nori, tiesiog ignoruokite.
Kol vieną dieną prieisite prie jo, pajusite, kad jis išsiilgęs kontakto - pasiūlykite savo iniciatyva - ir trumpiau nei Kikis jo norėtų. Tai yra, nutraukite bendravimą tada, kai jis bus labiausia užsikaifavęs. Kitą kartą jis tiesiog puls jums į glėbį. Bet vėl gi, nepamirškite bendravimo dozuoti.
Kai susitvarkys šis santykis, labai sveika pamokyti įvairių triukų - už skanėstą arba už tą patį galvutės pakasinėjimą, kad žakučiui būtų dar įdomiau, jie gi smalsūs padarėliai.
Dar kitas dalykas su bręstančiom papūgom yra tas, kad stipresnio charakterio paukšteliai tikrai anksčiau ar vėliau pabandys paprovokuoti šeimininką ir perimti "sprendimo teisę". Čia gali ir kraujo nuvarvėti, bet irgi yra būdų įvairių, kaip tą reguliuoti. Bet, manau, ir taip čia daug priplepėjau...
-
DoDo - Pranešimai: 1039
- Užsiregistravo: 2007.02.04 12:31
- Miestas: Vilnius
DoDo labai tiksliai aprašė tai, ką aš daugiau mažiau perėjau. Nea, neperėjau - vis dar pereidinėju.
Man su žaku, kaip su mažu vaiku. Kadangi turiu ir tą, ir tą, tai galbūt lengviau prisitaikau - ir vienas, ir kitas vis stengiasi patikrinti nustatytas "žaidimo" taisykles. Kadangi abu auga, protingėja, bręsta ir t.t., tai abu nuolat testuoja, ar galioja senoji tvarka, senosios ribos. Aišku, taisyklėms abiems tai skiriasi. Bet pagrindinė - kas namie turi teisę tas taisykles įvedinėti - abiems vienoda. Žodžiu, tenka su abiem pakovoti dėl savo viršesnių teisių įrodinėjimo.
Man su žaku, kaip su mažu vaiku. Kadangi turiu ir tą, ir tą, tai galbūt lengviau prisitaikau - ir vienas, ir kitas vis stengiasi patikrinti nustatytas "žaidimo" taisykles. Kadangi abu auga, protingėja, bręsta ir t.t., tai abu nuolat testuoja, ar galioja senoji tvarka, senosios ribos. Aišku, taisyklėms abiems tai skiriasi. Bet pagrindinė - kas namie turi teisę tas taisykles įvedinėti - abiems vienoda. Žodžiu, tenka su abiem pakovoti dėl savo viršesnių teisių įrodinėjimo.
-
Ausrele - Pranešimai: 2498
- Užsiregistravo: 2009.04.21 16:31
- Miestas: Vilniaus r.
- Augintiniai:
Dėkui, tačiau sužinojau tik priežastį, kodėl taip elgiasi paukštis. Tačiau patarimo, kaip kovoti, nesulaukiau
-
Gerty13 - Pranešimai: 199
- Užsiregistravo: 2007.04.03 16:56
- Miestas: Vilnius
- Augintiniai:
Tame ir visas įdomumas, kad jie keičiasi, protingėja ir gudrėja...
Dėl niurkymo dar prisiminiau vieną dalyką. Su savo papūginu irgi praėjau sunkų, kruviną ir įtemptą hierarchijos aiškinimosi kelią. Dabar santykiai labai harmoningi, aišku, su nedidelėmis provokacijomis iš vienos ar kitos pusės, bet nekeičiančiomis valdžios pasidalijimo struktūros...
Tai va, pastebėjau tokį dalyką. Galiu niurkyti jį visaip kaip tik noriu - glostyti, vartyti, kilnoti sparnus, tampyti kojas, uodegą... Papūginas ne tik kad nesipriešina, bet dar ir visaip svaigsta iš malonumo. Nors šiaip malonumo jam jokio neturėtų būti. Kaip Sailor ir rašė, papūgos natūraliai taip nebendrauja. Bet - įtariu - papūginas masto taip: na, totalios čia nesąmonės, bet jei jau šeimininkei iš to didelis malonumas, tai man visai negaila... Tai tampa tarsi viena iš žaidimo formų, paremtų papūgos noru įsiteikti šeimininkui.
Be to (čia tik svarstau teoriškai), kai niurkymas tampa žaidimo forma, toks kontaktas neturėtų provokuoti paukščiui seksualinių jausmų ir noro meilintis ar atrijinėti maistą.
Dėl niurkymo dar prisiminiau vieną dalyką. Su savo papūginu irgi praėjau sunkų, kruviną ir įtemptą hierarchijos aiškinimosi kelią. Dabar santykiai labai harmoningi, aišku, su nedidelėmis provokacijomis iš vienos ar kitos pusės, bet nekeičiančiomis valdžios pasidalijimo struktūros...
Tai va, pastebėjau tokį dalyką. Galiu niurkyti jį visaip kaip tik noriu - glostyti, vartyti, kilnoti sparnus, tampyti kojas, uodegą... Papūginas ne tik kad nesipriešina, bet dar ir visaip svaigsta iš malonumo. Nors šiaip malonumo jam jokio neturėtų būti. Kaip Sailor ir rašė, papūgos natūraliai taip nebendrauja. Bet - įtariu - papūginas masto taip: na, totalios čia nesąmonės, bet jei jau šeimininkei iš to didelis malonumas, tai man visai negaila... Tai tampa tarsi viena iš žaidimo formų, paremtų papūgos noru įsiteikti šeimininkui.
Be to (čia tik svarstau teoriškai), kai niurkymas tampa žaidimo forma, toks kontaktas neturėtų provokuoti paukščiui seksualinių jausmų ir noro meilintis ar atrijinėti maistą.
-
DoDo - Pranešimai: 1039
- Užsiregistravo: 2007.02.04 12:31
- Miestas: Vilnius
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
Aš savo papūgai nedarau to, ko nenorėčiau, kad man darytų
Ai, žodžiu, pilnatis praėjo, pas mus vėl laimė ir harmonija
Labai patiko DoDo taisyklės, iš principo taip ir elgiuosi, tik taip aiškiai nebūčiau išdėsčiusi.
Ai, žodžiu, pilnatis praėjo, pas mus vėl laimė ir harmonija
Labai patiko DoDo taisyklės, iš principo taip ir elgiuosi, tik taip aiškiai nebūčiau išdėsčiusi.
-
Epi - Pranešimai: 931
- Užsiregistravo: 2008.02.11 22:33
- Miestas: Kaunas
- Augintiniai:
DoDo , labai ačiū už patarimus. Apie įsižeidimą nei minties nėra, man patarimai labai naudingi. Ir kiti forumiečiai man labai gerų patarimų yra davę, o aš stengiuosi juos įgyvendinti , tik ne visada sekasi.
Ausreles patarimai apie ignoravimą labai veikia. Bet mano žakas yra toks "aferistas", kad su juo nevisada eina susitarti. Po ignoravimo jis būna geras, bet kai viskas aprimsta - jis vėl savam stiliuje. O niurkau aš jį labai saikingai, jei tai galima pavadinti saikingumu. Kai išleidžiu iš narvo jis jau yra įpratęs pirmiausia prisiglausti man prie krūtinės, tada aš jam kuždu kuti-kuti, glostau nugarytę, o jis kaip šuniukas inkščia ir labai švelniai tiesia snapą bučiniui. Po to pats gulasi man ant rankos (poza-lyg ant rankos esi pasidėjusi kūdikį maitintumui), Tada leidžia kasinėti pilvuką, sparnelius, kaklą, galvą, net uodegytės plunksnas pačiupinėti. Šiaip, kai aš jį tik paimu, jis iškarto nori gultis. Pradžioje sėdasi ant uodegos kol atsigula. Kartais atrodo, kad net uodegą nusilauš. Bet kai užeina pasiutimas - tai laikykis..... jis mane labai dažnai erzina. Pats šaukia "negalima", o daro savo . Ilgai kerštauja, nesikalba, pyksta, kerta. Bet kaip gražiai švilpauja melodiją (atrodo ji buvo "Ajax" reklamoje). Beveik jau visą pataiko į natą. Taigi, ačiū kad esate ir dalinatės patirtimi ir patariate.
Ausreles patarimai apie ignoravimą labai veikia. Bet mano žakas yra toks "aferistas", kad su juo nevisada eina susitarti. Po ignoravimo jis būna geras, bet kai viskas aprimsta - jis vėl savam stiliuje. O niurkau aš jį labai saikingai, jei tai galima pavadinti saikingumu. Kai išleidžiu iš narvo jis jau yra įpratęs pirmiausia prisiglausti man prie krūtinės, tada aš jam kuždu kuti-kuti, glostau nugarytę, o jis kaip šuniukas inkščia ir labai švelniai tiesia snapą bučiniui. Po to pats gulasi man ant rankos (poza-lyg ant rankos esi pasidėjusi kūdikį maitintumui), Tada leidžia kasinėti pilvuką, sparnelius, kaklą, galvą, net uodegytės plunksnas pačiupinėti. Šiaip, kai aš jį tik paimu, jis iškarto nori gultis. Pradžioje sėdasi ant uodegos kol atsigula. Kartais atrodo, kad net uodegą nusilauš. Bet kai užeina pasiutimas - tai laikykis..... jis mane labai dažnai erzina. Pats šaukia "negalima", o daro savo . Ilgai kerštauja, nesikalba, pyksta, kerta. Bet kaip gražiai švilpauja melodiją (atrodo ji buvo "Ajax" reklamoje). Beveik jau visą pataiko į natą. Taigi, ačiū kad esate ir dalinatės patirtimi ir patariate.
-
sunra_sun - Pranešimai: 481
- Užsiregistravo: 2009.03.07 14:49
- Miestas: Šilutė
- Augintiniai:
Sveiki, nezinau kur paklausti ar cia i tema bet gal galit kas pakomentuoti musu Robiukas buvo toks nelabai triuksmingas, o jau dabar tai anksti rytais taip klykia ir niekuo nesudominsi klykaus vos ne iki pusiaudienio, pabandem paleisti ryte, tai tas pats,vis tiek klykia ir atrodo nieko jam netruksta visko turi yra lepinamas jau ir i kaimynus baisu paziuret darosi dar visas menuo kol persikelsim i nama,gal kas patarsit kaip ji nuraminti
-
deivis99 - Pranešimai: 953
- Užsiregistravo: 2011.02.23 16:32
- Miestas: Kaunas
- Augintiniai:
Grįžti į Jaukinimas ir dresūra
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių