Antys

[Mantulism]

As iskart taip sugalvojau, bet ji yra gana gudri ir, kol zmones yra sode, nesirodo. Ar pakabinus ant medzio negyva varna, kitos bijo ir neskrenda, ar tai tik mitas?

[sailor]

Skaičiau, kad kažkas bandė taip varnas atbaidyti, net kelias negyvas kabino medžiuose, o jos ir toliau tūpė į tuos medžius.

[Petunija4]

Mano savaitės ančiukai pradėjo sloguoti , čiaudi , iš nosies pučiasi snargliai. artai pavojinga? Be to vienas šlubčioti pradėjo, daugiau gulinėja. Ar pasveiks? Patarkit, kaip gydyti? Ir nuo kada galima pratinti prie lauko salygų?

[sailor]

Pavojinga tokiems peršalimai tokiems mažiukams, kol dar plunksnyčių neturi. Šilčiau palaikyk juos. Mano kai vienas buvo pradėjęs sloguoti (kaip tik kai lietingi orai prasidėjo ir atvėso), tai aš Guardian Angel daviau, ir šnerves užsikišusias vis prakrapštydavau, kad kvėpuoti normaliau galėtų..

[viliuss]

[viliuss]

O kas jom belieka kai antino nėr

[sailor]

Gaidys gi jas kasdien patvarko. O antino negaliu turėti, buvau parnešus savo velionio antino brolį,po dviejų dienų teko skubiai išnešti, kol aukų nebuvo.

[viliuss]

Konkrečiau, sailor

[sailor]

Atsakau Viliui čia.
Kai netekau gaigalo, o prieš tai buvau netekusi kelių vištų ir anties, ai reikėjo pasipildyt paukštyną. Nuvažiavau į paukščių turgų vištų prisipirkau, o ančių reikiamos veislės nebuvo - pavėlavau nuvažiuoti. Tai grįždama namo su vištomis užvažiavau pas kaimynę, kuri man gaigalą buvo davusi. Žinojau, kad pas ją dar du gaigalai buvo, o jai dviejų tikrai nereikėjo. Ji man mielai vieną atidavė - o gražus buvo, šokoladinės spalvos. Parsivežiau ir paleidau į aptvarą kartu su naujomis vištomis. Senieji paukščiai tai dieną laisvai visur vaikšto, naujų nenorėjau iš karto paleisti, kad nenublūdytų kur. Tai vištos naujokės vaikštinėjo sau ramiai po aptvarą, o gaigalas tiesiog veržėsi pas mano senbuves. Vis skrido ir atsitrenkdavo į tinklą. Galvoju, dar užsimuš ar sparnus apsilaužys, tai galiausiai išleidau jį. Jis laimingas su senuoju būriu visą dieną vaikštinėjo, viskas gerai buvo. Vakare visi suėjo į namuką nakvoti, ryte atėjau išleisti, o gaidys mano iš ryto labai agresyviai nusiteikęs ir sekso ištroškęs būna, ant visų piktai šoka. Tai vat ir gaigalą naują išprievartavo, O tas tai jau suaugęs buvo, nebe jauniklis, ir tokio įžeidimo nusprendė neatleisti. Jo gyvenimo tikslas tapo užmušti gaidį. Šoko jis ant gaidžio, ir ėmė jį mušti ir pešti. Aš puoliau gaidį gelbėti, o gaigalui tik viena galvoje. Galvoju, taip palikti jų aptvare negalima. O mano šunys prie aptvaro laukia, gi pasivaikščioti turėjom eiti, Sugalvojau gaigalą sugauti ir paleisti už aptvaro, o visus kitus kol kas aptvare laikyti. Tai manot, tai lengva tą gaigalą sugauti? Vaikiausi aš jį kokią valandą, net šaką tokią šakotą nusilaužiau, kad ja prispausti galėčiau, o jis, kad ir bėgamas nuo manęs, jeigu tik prie gaidį prabėgdavo, vėl į jį kibdavo. Tada aptvaro duris atidariau, galvoju, gal ji pavyks pro tas duris išvaryti, bet pabėgo naujos vištos, tai jas kol suvariau, vėl užtruko. Galiausiai šiaip ne taip išvariau tą gaigalą. Palikau taip, išėjom su šunimis, Grįžtam namo, vyras atsikėlęs, Sakau: riekia gaigalą atgal nešti, kol jis gaidžio neužmušė. Vyras labai susidomėjo visa istorija, jis gi gaidžio nekenčia, ir tik džiaugiasi, kai tas nuo ko nors gauna į skudurus. Sakau: padėk tu man jį pagauti. O jis man: noriu pasižiūrėti, kaip gaigalas gaidį muša/ Įleidom gaigalą į aptvarą, o jis tiesiu taikymu prie gaidžio - įsikibo, sparnais plaka, plunksnos pešamos tik lekia į šalis. Pagavom mes jį ir atgal išvežėm. Kaimynę labai nepatogiai jautėsi, sakė, jeigu būčiau įtarus, kad jis toks agresyvus, tai tikrai nebūčiau jo davusi. O ji gi visai taikiai nusiteikęs buvo, kol jo garbė ir orumas nebuvo sutrypti. Tai va, negaliu suaugusio gaigalo parnešti, jauniklis nesipriešintų tokiems dalykams, o subrendęs patinas tai duos skriaudėjui atgal. Galvojau, kai Balerūnas nukeliaus į puodą, tai galėsiu ir vyresnį gaigalą parnešti, bet Balerūnas stebuklingai to puodo išvengė (vakare prieš paskirtą jo egzekucijos dieną Strutis namo neparėjo), tai kol kas viskas lieka po senovei.

[Aivaras 1256]

Idomei ten pas tave viskas daros