Dykuminis suopis - Parabuteo unicinctus

[sailor]

Kadangi suopis bus auginamas ne dėl grožio, o dėl darbo - medžioklės, ir turės grįžti pas mane pašauktas, kai skraidys laukuose, tai yra svarbu, kad jo pagrindinė kompanija būtų žmogus. Beje, daugumas plėšriųjų paukščių būriais negyvena, kaip papūgos, nors mano pasirinkta rūšis kaip tik gyvena ir medžioja grupėmis, bet man tai privalumas, nes daug lengviau tokį paukšį pripratinti prie savo "būrio" - namuose gyvenančių žmonių ir gyvūnų, todėl jis mažiau pavojingas bus.

[sunra_sun]

Ohooooo, nu tu čia išsiruošei į tikrą medžioklę... Ką medžiosite? Kai turėsi nuotrauką - įdėk. Labai smalsu tą medžiotoją pamatyti. Ir dar kilo mintis - ar tu jam kaip sakalui, "kepurę" ant galvos dėsi, kad nematytų ko nereikia matyti? jei taip, kur jų gauti, aš Kikiui uždėčiau, kai norėčiau pavadėlį uždėti Kažin ar čia kvaila mintis ???

[sailor]

Kol dar medžiosiu, tai dar daug laiko praeis. Pirma pratinti ir mokyti reikės. Triušius norėsiu medžioti, kam šitie paukščiai labiausiai ir tinka, bet jie ir paukščius ima. Ir mokyti pradėsiu nuo paukštinio jauko, nes su triušiniu yra rizika. Be to, triušius mūsų apylinkėse miksomatozė išskynė, jų beveik nesimato, reikės kelių metų, kol populiacija atsigaus.

Nuotraukų įdėsiu, kai paukštį jau turėsiu. O "kepurės" nedėsiu, man patarė, kad šitai rūšiai nelabai reikia, be to, visgi stresas paukščiui, kai pradedi prie jos pratinti, tai bus be "kepurės". Transportavimui specialią dėžę užsisakiau, joje tupėdamas nieko ir nematys.

[sailor]

Štai ir Haroldas. Čia jis pirmą kartą buvo ant pirštinės, tai gąsdina





O čia jau savo naujuose namuose

[ebas]

Grazuolis
Sveikinam naujoka ir lauksim reportazu

[Papooga]

Na tikrai, pagaliau, bus labai įdomu kaip kas. O jis taip už kojos pririštas ir turės būti?

[masaj]

O jis čia jau pilnai užaugęs, ar dar augs. Ko tai mažokas atrodo palyginus su savo giminaičiais Lietuvoje.

[sailor]

Jauniklis dar, dar augs kiek, bet tai visiškai kita rūšis ir net gentis, negu paprastasis suopis.

Papooga, pririštas jis už abiejų kojų. Ir kol kas tik pririštas bus, kol visiškai pripras ir prie manęs, ir prie pirštinės, ir pats atskristi ant jos pradės. Kitaip gi nepagausiu ir daužysis paukštis beskraidydamas visur. O kol kas keliskat per dieną jį lankau, pasiimu ant pirštinės. Maisto kol kas neima, nors žiūri į jį. Nieko, išalks, paims.

[Arven]

Didžiausi sveikinimai! Linkiu sėkmės su šiuo iššūkiu.

[sailor]

Ačiū, Arven. Jau iš karto matosi, ką reikia jo voljere keisti, dėl ko ko dar neaišku, kaip, ale ką nors išmąstysim., Pavyzdžiui, pririštas jis prie žemos laktos, kad nuo aukštos skrisdamas kojom aukštyn nepakibtų, o mato aukštesnes laktas, tai instinktai jam sako, kad geriausiai tupėti kuo aukščiau. Tai vis bando ant jų skirsti, bet pavadėlis neleidžia. Reikia sugalvoti, kaip čia padarius, kad jis jų kol kas nematytų.

Įdomiausiai tai iš ryto buvo. Su suopiu pirmu reikalu pabuvau. Patupdžiau atgal ant laktos, pririšau, užrakinau voljerą, išsileidau šunis, nuėjau vištų iš aptvaro išleisti. Girždiu - rėkia paukštis. Atbėgu pasižiūrėti, kad yra, ogi katinas jį nori sumežioti (sumedžioti negali, visgi tiklas skiria, bet labai taikosi. Nuvijau katiną, o jis iš kitos pusės apėjęs vėl tykoja. Aš čia galvoju, kaip čia reikės daryti, kad suopis katino nesumedžiotų, o čia medžiotojas medžiojamuoju pavirto. Išgrūdau katiną miškelin, per dieną ramu buvo, dar neparėjo.

Dabar tupėjo nabagas ant žemės lietuje, po eilinio bandymo pasiekti aukštas laktas. Galvoju, eisiu perkelsiu jį ant žemos laktos. Bet atskrido šarka ant jo voljero, ir jis pats pasitraukė kur saugiau. Bijo dar visko nabagėlis. Šarka nuskrido, jis ir vėl ant žemės nušoko.