Kanarėlės

[Arven]

Beje, mano Uoga, nepaisant to kad dėjo kiaušinius, išperėjo ir išaugino mažylį, vis tiek dar kartais pagieda. Jos giesmelė trumpa ir neįvairi, bet tai jau čiulbėjimas, o ne cypsėjimas.

[Plunksna]

Mano irgi dvi patelės pačiulba, bet tikrai skiriasi nuo patinėlių giesmės. Kaip sako Arven - tai ne cypsėjimas, bet trumpa ir nesudėtinga dainelė.

[Arven]

O pas mane įvyko tragedija. Vakar pusę dienos pražliumbiau, šiandien užtinusiom akim į darbą einu.
Vakar jau turėjo būti 14 dienų kaip mano Uogytė peri. Iki užvakar ji perėjo be galo stropiai ir nuo lizdo ilgiau nei porai minučių neatsitraukdavo. Užvakar ji kažkodėl paliko lizdą. Buvo liūdnoka, bet lesė ir gėrė. Supratau, kad išseko perėdama ir metė lizdą, bet tikėjausi, kad atsigaus. Tačiau vakar ryte ji buvo jau visai silpna ir vakare mirė ant mano rankų. Lizde buvo keturi kiaušiniai su visiškai išsivysčiusiais žuvusiais paukšteliais. Vakar jie turėjo išsiristi.
Jaučiuosi be galo bloga šeimininkė. Niekaip negaliu susitaikyti su tokia baigtimi. Nežinau, kur padariau klaidą. Ar kad leidau perėt žiemą? Ar kad neatėmiau lizdo pastebėjusi, kad Žvirblis nelabai maitina Uogytės? Bet ji pati maitinosi ir aš tikrai negalvojau, kad ji gali šitaip išsekti. Maniau, kad jei jai būtų blogai ji mestų lizdą. Ji tą ir padarė, tik per vėlai.
Žodžiu, liūdna labai labai. Gaila pirmiausia Uogos, taip pat ir keturių žuvusių paukštukų, kurie turėjo išsirist. Negaliu sau atleist, kad kažką padariau ne taip. Esu suaugęs žmogus, bet vakar tai žliumbiau kaip maža mergaitė. Uoga su Žvirbliu buvo pirmieji mano paukšteliai. Vieninteliai, kuriuos vadinau vardais. Uoga dar turėjo nugyvent daug gražių metų.

[Kikimara]

Užuojauta Arven.
Tu nekalta. Čia taip gamta sutvėrė.

[lea]

labai gaila, Arven

[Arven]

Ačiū už užuojautas.
Bet kaip išvengti tokių klaidų?
Rodos jau taip stengiaus. Sąžiningai gerai lesinau. Prieš dedant lizdą ir leidžiant poruotis vis dėjau kalcio papildų, kad tik koks kiaušinis neužstrigtų. O bėda ištiko ten, kur visiškai nesitikėjau.

[Papooga]

Kokia liūdna istorija, užuojauta, kažin ar tikrai tai išsekimas nuo perėjimo, jeigu pati maitnosi, gal vistik susirgo kuo...

[Plunksna]

Arven, užjaučiu. Nekaltink savęs. Deja, bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Abejoju ar čia tikrai nuo išsekimo ji krito. Mano patinėlis irgi vieną vadą perint nemaitino patelės, bet ji sėkmingai išperėjo. Tą kartą ir vaikus maitino tik patelė.

[sailor]

Kaip liūdna .

Išsekimas yra labai individualus dalykas. Bet kokiu atveju veisimasis organizmui yra didžiulis stresas, ir ne visi jį atlaiko. Be to, stresas susilpnina imunitetą, ir išlenda visokie slapti negalavimai, kurie šiaip gal ir netrukdytų gyventi. Todėl visiems (ypač jaunimui) spirgantiems kuo greičiau susilaukti savo mylimų augintinių palikuonių, patariu neskubėti ir viską gerai apsvarstyti, prieš leidžiant gyvūnams veistis.

[Arven]

Jau kas kas, o aš tikrai nespirgėjau. Tiesiog jie pradėjo norėt poruotis, ieškotis vietos lizdui, Uoga vieną kiaušą ant žemės pametė. Vieną vadą jie jau sėkmingai turėję. Jiems 2,5m. Maniau, kad viskas bus gerai. Prieš dėdama lizdą gal mėnesį juos lesinau baltymingu maistu, kasdien kiaušinmaisčio ir žalumynų gaudavo, kalcio papildų.