Nimfos - Nymphicus hollandicus

[MetuArbata]

Dar bailokas, nes su juo nelabai kas turėjo laiko ten užsiimti. Tie žmonės augino 12 papūgėlių tai mūsų berniokas jau pratęs prie "chebros" savos, bet prie žmonių nelabai, nors nekerta. Kaip traukėm iš transportavimo dėžutės, tai neįkirto kai prieini prie narvo, tai nebėga į šoną, nebijo, bet jeigu jau ranką kiši, tai skuba trauktis reikės jaukinti

[Kikimara]

Jus su panelytę pabandykit Jį prisijaukint. Jei Ji tupi ant piršto, tai ir Jis pamatęs turėtų tupėt, o tai jau būtų didelė pažanga.

[MetuArbata]

uoj, prijaukinsim mes jį tik gaila, kad aš šiaip nematysiu šio proceso, nes studijuoju Vilniuje, o mano visi gyvūnai auga Kaune pas tėvus. Pasistengsiu kuo daugiau išfotografuoti šitą mažylį iki kitų kartų

[Munex]

Pas mus buvo panasi situacija,kai numire banguotukas,nimfute baisiai liudejo(jie buvo sudare porele,jei kas nezino ),sekiodavo visur paskui zmones,tik ant peties ir tesededavo,saukdavo viena likusi,tada parveziau jai nimfuka,bet is pradziu irgi nuo jo begiojo,kirsdavo jai per arti prisiartindavo.Dabar jau visai draugiskai gyvena,dideles meiles nera,bet pastoviai abu visur,jei vienas snaudzia,tuoj ir kitas,vienas plunksneles kedena,tada ir kitas.Jei lieka kuris kambaryje vienas tuoj saukia drauga.Nors prie lesykleliu ir pasipesa nepiktai.Stepukui vis uzeina"meiles priepuoliai" tai sekioja neatstodamas ir rekdamas is paskos,o merginai to kol kas nereikia begioja nuo jo,tikriausiai laukia,kol kavalierius suaugs
Taip,kad susidraugaus ir taviskiai,paprasciausiai mergyte gal dar nezino kas tas berniukas per daiktas ,jei visad su kita mergyte gyveno.

[Kikimara]

Na taip. Viskam ateina savas laikas.

[MetuArbata]

[MetuArbata]

Sveiki nugis jau esu pasigyrus, kad turim patinuką namuose- vaikiną savo merginai. Dabar bus jaukinimosi procesas. Vakar buvo bailokas šiek tiek, nedrąsus, nerado kur pavalgyt net, nes nelabai po narvą vaikštinėjo bet jau mūsų mergina susidomėjo, sekiojo jis ją, o ta kaip kokia pasipūtus bėgiojo nuo jo tikriausiai galvoja, koks čia dabar jauniklis mergina mane šiandien naujasis gyventojas rado kur lesti, o lesė ilgai ilgai, nes vakar pusbadžiu gyveno iš tos baimės šiandien pakepštelėjo man į lūpas gražiai pašvilpavus. Pats priėjo man švilpaujant ir patikrino, kas čia vyksta. Bet jau taaaip atsargiai, taip švelniai gaila, turėsiu išvažiuoti dėl mokslų. Grįšiu tik sausio vidury kažkur. Tikiuosi jau bus prijaukintas. O dabar klausimukas: ar gali papūga supykti, kai išvažiavau studijuoti į kitą miestą ir manęs paskui išvis nepripažinti? Su ta papūgėle buvom geriausios draugės, niekur ji be manęs negalėjo. Na, išvažiavau studijuoti. Anksčiau grįždavau kas savaitę- dar nieko, bet paskui pradėjau grįžinėt kas dvi, tai papūga manęs, atrodo ,nekenčia. Šnypščia ant manęs, nesileidžia jokiu būdu ant rankos. Jeigu noriu paimti, tai išvis bėga, vos ne skrenda per narvą, kad tik pabėgtų... Na, mums veterinarė sakė, kad papūga mūsų, tai su charakteriu. Gali būti, jog ji pyksta? Jeigu bendrauju per grotas, pašvilpauju, tai ateina "pasibučiuot", leidžia paliesti ją, paglostyti, bet tik per grotas...

[Kikimara]

Pirma narvelyje bandykit su pagaliuku. Na, kad ant jo atsituptų. Po to pirštą bandykit ir taip vis pažangą darykit. Kvieskit pas save, bet parodykit ar turit soros šakelę ar saulėgrąža kokią.

[Munex]

[Jovita]

O su kokiom papūgėlėm dar esate laikę nimfas? Su kuo sugyventų nimfa, su banguotuku žinau, kad tikrai sugyvena, su raudonuodege, mačiau. Su krameriu, bet tikriausiai nuo jaunystės reiktų prie kramerio pratint. Įdomu kaip su senegalu, šituo gražuoliu, kur parduoda (pionu), su didelės papūgom, turbūt nelabai...