Prijaukinimas

[dziuga]

artemonai ,dabar atostogos ,turi laisvo laiko ,tai kas diena juos pasileisk lai jie skraido po kambari,taip prades dometis kas vyksta aplinkui,turek koki skanumeli patinkanti papugai,ir vis pasiulyk,taip po truputi tapsit draugais,o jei ir neprisijaukinsi,tai argi tai pasaulio pabaiga,stebek juos ir grozekis ju spalvu ivairove,juk jie tokie grazus,lengviausia prisijaukinti jauniklius,o tai teks daug padirbeti,tai belieka palinketi kantrybes
nile mirsta tik zmones,gyvunai stimpa,tik mums cia pamisusiems ant pauksciu,augintinis mirsta

[nile]

džiuga, aš ir kalbu apie forumą,o ne aplamai kaip yra gyvenime.Man toks žodis nuskamba žiauriai

[evers]

[dziuga]

ji turbut tave su manim sumaise

[nile]

evers atsiprašau,aš tikrai sumaišiau vardus

[evers]

ne nieko tokio tik kad buvau nesupratus...

[Artemonas]

Dziuga sutinku su jumis kad reikia pauksti lepinti ir pratinti prie zmogaus ir jo aplinkos, tik net neisivaizduoju kaip nerankini pauksti ikelti atgal i narva jo neisgazdinus ir pan. turbut reiks per naujo sia tema skaityt . beto as per atostogas tik dar maziau laiko turiu bet suspeju visur. O su jaukinimu tai bus labai sunku nes jie bijo kiekvieno pasalinio judesio. gal geriau pirma leisti jiems prie zmogaus priprast kad keiciant lesala nesibaidytu ir pan. ir tik tada pratinti juos prie ranku.

nile gal ir gerai sakot.

[nile]

Artemonai ,nežinau ar gerai sakau ,bet aš taip suprantu ir taip sakau.O tu dabar teisingai parašei,kad tegu pripranta nesibaidyti kai keiti maistą ,o paskui gal ir bus poslinkis link didesnės draugystės.Kantrybės reikia,nors žinau ,kad sunku,nes norisi visko ir iškarto.Aš pati dar mokinuosi

[ErikaE]

Artemonai, tūrėjauir aš kramerį, parsivežiau namo visiškai laukinį, nors dar jauną, metų laiko, tai jau toks baikštus buvo Kažkos siaubas, negalėjau įdėti maisto, pakeisti vandens, sutvarkyti narvą, blaškydavosi, daužydavosi, kaip pašėlęs, pro šalį praeidavai, tai atrodo paukštis infarktą gaus Apie tokio paleidimą išnarvo net negalvojau, įkyriai taip pat nelindau, svarbiausia neišgazdinti, tegu pripranta prie aplinkos, aš pastačiau narvą svetainėje, kur visad iš namiškių kas būdavo, jis net tw bijojo taip po truputi jis priprato prie to, kad žmogus visad šalia, po dviejų savaičių jau netaip bijojo, nekreipdavo į mus dėmesio, ir netaip blaškydavosi, kai keisdavau maistą Po kokio mėnesio pradėjau jau pratinti prie rankų, siūlyti maisto iš rankų ir paleidau paskraidyti, žinoma vakare, uždengus langus, į narvelį žinoma, kad negryžo, tai teko gaudyti, nenorėjau gazdinti, tai gaudžiau geriausiu būdu: kai papūga nutūpdavo kur patogu pagauti, išjungdavau šviesą ir tyliai priėjusi, paimdavau su rankšluosčiu, bet reikia laikyti tvirtai, nes pradeda blaškytis ir pasprunka, įdedavau į narvą, uždarydavau, tuomet uždegdavau šviesą ir pabėgdavau, kad nematytu manęs, ir nesusietų gaudyma su manimi Ilgai taip teleportuodavau į narvą po skraidymo, tik paskiau išmoko pats gryžti į narvą beje laisvėje papūga pradėjo daug greičiau pratintis ir gan noriai draugavo, teko parduoti jį, o žmonės kurie nupirko prisijaukino gan nesunkiai ir dabar jis gan jaukus papugiukas

[Artemonas]

Cia tai idomi istorija ir pas mane lygiai tas pats vis blaskosi po narva, bet tai dazniausiai buna patele o patinas tik laktele tolyn nusliukina, na bet pas mane jie wyresni, bet tik beda kad negaliu ju pastatyti svetaineje nes dabar pas mus atostogauja tokie pamiseliai mano pusbroliai, o kadangi su jais yra katastrofa tai krameriu as niekaip neprisijaukinciau nes tie waikai tik laksto ir per grotas dauzo o pauksciui juk stresas koks. manau geriau palauksiu rudenio kai ju jau nebebus ir bus ramybe ten i tada nunsti su narvu i svetaine. o siaip tai kuo toliau tuo maziau manes bijo kai isleto ikisu ranka ir atsargiai pakeiciu lesala.

Tada manau su skraidymu gal palaukti vakaro kada ramiai galesiu juos pagauti tamsoje labai ju negazdindamas