Šunys

[ErikaE]

kai Bugis mažutis būdavo, tai sapnuodavo, inkšdavo, spenį čiulpdavo... bet dabar nepastebiu ir nemanau, kad tai dėl silpnos psichikos, tai daugiau gal nuo charakterio priklauso, kaip ir žmonės, vieni kalba per miegus, lunatikuoja, kiti miega ramiai o gal ir dabar sapnuoja tik aš negirdžiu, nes ištremtas iš lovos, kai tik pastojau pradėjom pratint, kad negalima ant lovos lipt, sresas šuniui buvo,kaip čia taip, tris metus miegojau po kaldra ant lovos, o dabar negalima, gal dėl to ir pražilo pirmas dienas oi kaip kovojom, vis šokdavo, ant lovos, palaukdavo, kol užmigdavom ir bandydavo vėl, bet šiaip labai greit suprato, dabar miega savo guolyje ir nelipa ant lovos, nors mūsų ir nėra namie
kas dėl erkių, tai Bugiui per visą gyvenimą gal tik dvi buvo įsisiurbusios, nes mes visad pavasarį ir rudenį užlašinam ant keteros vaistukus, o laksto jis visur, juk nedideliam mieste gyvenam, aplink miškai, laukai, parkai, dažnai į kaimą važiuojam...o liga tai baisi, kiek prisižiūrėjus, prisiklausius Blondi, būtinai pasiteirauk veterinaro, gal ko ir galima

[Kikimara]

Šarui 1.5mėn, jei ne savaite daugiau. Aš labiausiai, bet mama ir norėjo.
Reikaliukus jei spėja padaro ant palutės, jei ne tai vietoj.
Moka dvi komandas: fu ir sėsk.
Labai myli mano plaukus.

[Blondi]

Niu va veterinaro gavom teirautis ne vien dėl lašiukų nuo erkių... Naktį mūsų mažiukui vidurius kaip reikalas paleido ir dar vemti ėmė... Greičiausiai lauke kažką prarijo, nespėjau atimti (juk eina kaip siurblys viską iš eilės susiurbti bando net nesustodamas, tik ir spėju atiminėti ir drausti) arba vonioje kažką galėjo nulaižyti miltelių ar šampūno (kaskart, kai kojas plauname, ten palakti bando, nors neleidžiu, ir vonią stengiuosi praskalauti, nu bet gal vis vien kažkiek galėjo...) Šiaip žvalus, padykęs kaip visada ir vaistukus savo noru lakė (milteliai praskiesti su vandenuku), ir ryžius valgė, nors jie jam nelabai patiko...
O nuo erkių sakė galima, nusipirkome, tik liepė palaukti kol pasveiks, o tada lašint...

[Maksas1]

Šuniukai kaip maži vaikai, svarbu visko paragauti, viską išbandyti. Aš savo prancūzų buldogui kuriam 12metų, ir kuris viską ragauja, duodu kefyro biški palakti, ir jam padeda, o kaip žinia prancūzų skrandukai yra jautrūs. Didžiausia problema mums su juo vasara kai jau agurkai žaliuoja ir braškės raudonuoja, tada išleidi į lauką ir matai kaip jau vagia agurkus arba braškes, na kartais ir aviečių nubėga, tokiu atveju reikia sausainiuką turėti nes kitaip jau jo nepagausi.

[Blondi]

Niu aš iš patirties galiu pasakyti, kad su mažu vaiku kur kas lengviau susitarti nei su užsispyrusiu mažu šuniuku, bent jau man Bet nieko, su laiku išmoks visada paklusti, o kol kas reikia dar atidžiau žiūrėti
Maksas1, o vietoje sausainuko, tai tikrai geriau parinkti labiau tinkantį šuniui skaniuką, nes sausainukai tikrai nėra naudingi.... Aš geriau jau tada renkuosi sūrio ar dešros mažą gabaliuką arba nuperku kokių vištų širdelių, išverdu papjaustau, šuniukas dėl jų labai stengiasi įtikti Tai pas manęs dabar visos kišenės pilnos maišiukų ir skaniukų

[Maksas1]

Na turėjau omeny, šunims skirtų sausainiukus. O su skanietais aš visada vaikštau, nes lauke laukia Dina, vokiečių aviganė, kambary vėl kitas šuo, jai einu pas draugės tai ir jos stafui reikia duoti kažką, kišenės pilnos trupinių nuo skaniestų.
Blondi, manau apmažies skaniestų kiekis greitai, nes auksaplaukiai retriveriai labai gabūs šunys, viską greitai įsimina, na tai jau tikriausiai pastebėjai. Nors ši veislė išveista medžioklei, jie jau senai šeimos šunys, kažkada pati labai domėjausi šia veisle nes norėjau tokio ciuciko, bet mano mama buvo prieš didelius šunis kambary, tada tetis ir parvežė prancūzą namo.

[Blondi]

Kažin ar skanėstų apmažės... Kadangi vis vien nesustosiu ties būtinosiomis komandomis ir bendru paklusnumu, mokinsiu savo šunį visą jo gyvenimą Kadangi esu nuomonės, kad šuniui yra būtinas pakankamas tiek fizinis, tiek protinis krūvis... Be to mes su Heliu abu kaifuojame kai kažko mokomės, todėl tikrai neverta sustoti, manau Ateity, kai šuniukui bus virš metų pamėginsim ir įvairias sporto šakas su šuniuku
Ai beje dar, manau, kad visi šunys pakankamai protingi ir gali viską greitai įsiminti ir išmokti... Čia labiau priklauso nuo žmogaus, kuris mokina... Nes man tikrai teko matyti ne vieną žmogų, kuris ant tiek gerai supranta šunis, taip gerai moka su jais elgtis, kad net pirmą kartą matydamas šunį (tarp kitko be galo sunkiai valdomą)tiesiog daro stebuklus... Norėčiau bent puse tiek išmanyti ir mokėti

[Maksas1]

Na kai kurie tai tikrai moka juos dresiruoti, bet kiti jaučia ryši, o manau ryšys yra daug svarbiau nei mokėjimas juos dresuoti ar sutramdyti. Aš ir mano aviganė jaučiame tą ryšį, dresuoti man juos kaip ir nereikėjo, tik parodyti kas kaip atrodo, duodavau jai nešti savo telefoną nasruose, be manęs iš kiemo nė žingsnio nepadės, ir kai turėjo atsivedusi šuniukus, nuo pat pradžių buvau su ja ir visą tą laiką tik mane prisileisdavo. Vieną šuniuką buvome aplankyti, tai šeimininkas be galo patenkintas, kad tokį draugą atrado. Prikabinsiu ir nuotraukų palyginimui.

[Blondi]

Stiprus ryšys tarp šeimininko ir šuns dresūrai labai padeda... Tačiau, kad dėl to ryšio visai nereikia dresūros, nesutinku... Čia jau priklauso nuo to ko nori iš šuns... Vienam pakanka, kad šuo moka gražiai elgtis tam tikrose situacijose, o kitam reikia, kad šuo vykdytų krūvą tokių komandų, kurių šuo natūraliai be dresūros tikrai nedarytų... Aš save labiau priskirčiau antrai grupei, todėl stiprinu ryšį su šuniuku (dresūra bus lengvesnė šuo natūraliai norės visada mane sekti ir man įtikti), mokau po truputi paklusnumo žaidimų forma, o vėliau dar labai aktyviai užsiimsim dresūra ir ne tik savarankiškai...
P. S. prajuokino tas pavyzdys su telefonu Maniškiui tai tik duok jį panešti, kažkaip dėkliukas baisiai patinka (odinis), kai pasiima pauosto ir nešiojasi man iš paskos, kol pastebiu Tai vienintelis daiktas kol kas, kurį dar kramtyti nebandė, tikriausiai

[Vygintas]

Aha,tas su tai telefonu geras.Eini sau naktį per pavojingiausią miesto rajoną ir į pasakymą "duok paskambint" reaguoji labai šaltai - imk,jei sugebėsi.