Nimfos - Nymphicus hollandicus

[Deivis04]

sveiki, isigijome papuga Is KIKOS ( tikslus amzius nezinomas, manoma, kad patele). Po nevalgymo ir visisko pamisimo patele pradeda apsiprasti, taciau yra labai baili, bijo bet kokio salycio su zmogumi. ikisus ranka i narva ji skraido ir blaskosi, kartais snypscia. pries kelis metus turejom nimfa ir ji buvo meili, prisileisdavo zmogu. patarkite, kaip nugaleti sitos papugeels baime zmogui? ka daryti, kad ji bent jau tupetu ant rankos?

[romantishka]

Deivi,
Neabejoju, kad daug patarimų rasi . O aš galiu patarti iš savo patirties:
pradėk nuo švelnaus papūgėlės kalbinimo - nepulk kišti rankų, pagaliukų ar pan. Bent jau aš esu įsitikinusi, kad gyvūnai labiau pripažįsta, kai su jais kalbamės jų kalba. Gali skambėti keisti, bet reikia švelniai pašvilpauti. Nimfos leidžia tokį garsą "fu-tiuk" - jį ir reikia iššvilpti kai užeinu į Kiką, švilpteliu kartais - iškart sulaukiu nimfų dėmesio ir čiulbėjimo atgal. Maniškiai irgi laimingi papučia plunksnas, kai šitaip juos kalbinu. Vėliau, po truputį, švilpaudamas ir stebėdamas reakciją (kad paukštelis ramus) gali iš tolo parodyt rankas, po truputį kišti jas artyn (tai bus ne dienos ir ne savaitės reikalas, užtrukti gali ilgai - juolab, kad papūgėlė gali būti jau nebe pirmos jaunystės).
P.S. su šinšilomis irgi tas pats. Gal man taip tik atrodo, bet tas kalbėjimas jų kalba padeda jiems labiau mumis, žmonėmis, pasitikėti. Man padeda - gal ir tau padės

[Deivis04]

Vakar kai tik parsivezem ji isvis ne garselio neistare, taciau dabar i vakara jai kazkas pasidare, pradejo sokineti ant narvelio durelio ir cypauti kaip isprotejus, kai pakalbini apsiramina, tik nusisuki ir vel pradeda tapati.

[feather]

Gal vakare jai norisi ramybės, parduotuvėj gi anksti jos gulasi, apdenk narvelį Na mūsiškė vakare irgi cypauja, tai jau žinau, kad nori ramybės, apdengiu ir viskas iškart ramu iki ryto, kol nudengiu

[Maksas1]

Maniškiui Burbuliui tamsa nieko nereiškia. Jo narvelis yra prie pat mano lovos, tad kai guluos miegoti išjunginėju viska ir visą narvelį uždengiu, o jis ima tarškinti žaisliuką savo, o kai mato kad niekas nekreips į jį dėmesio, ima tyliai ir gražiai čiulbėti. Taip kiek vieną naktį klausausi jo lopšinių. Ir beja, Romatiska, pritariu tau, su gyvūnais reikia gražiai ir švelniai kalbėti, tas jaukinimui labai padeda.
Man kartais atrodo kad jis viską supranta, jis mėgdavo ant nešiojamo kompiuterio tupėti ir žiūrėti į monitorių iš arti, tai pasijuokiau, kad jai taip toliau teks akinius dėti su trilitrinio dugnais, ir jis nebetupi ant jo. Dar galėtų labiau suprasti žodį negalima. Ant durų nutūpęs ima rakti tapetus, pasakau negalima, pasitraukia ima kėdenti plunksnas tarsi sakydamas"aš nieko blogo nedarau". Ir tik nusisuki jis vėl iš naujo.

[Deivis04]

as ja kalbinu ir kalbinu kai tik esu namie. Dabar pastebejau labai idomu dalyka, kad kai ilgai su ja buni ir kalbini, iseinant is namu irgi pradeda cypauti lyg ir nenoredama kad palikciau

[romantishka]

[romantishka]

[feather]

Deivi, aš irgi pastebėjau, kad pas tave apvalus narvas, o kiek skaitinėjau, nelabai jis tinkamas nimfai, na ir kitiems paukšteliams nelabai Gal jei būtų tinkamas narvelis, tai ji rastų kampą kur apsiramint, gal jai geriau būtų
Na maniškė labai jau reiškia norą bendraut, kol su ja šneki, viskas ok, tik nueinu , jau persilenkus per grotas žiūri ir šaukia Nu atseit pareik, reik pasišnekėt dar jau leidžiasi, kad įkiščiau ranką ir net galiu obuolį prie jos prinešt, bet mat maivos, spec perlipa per ranką (be sustojimo ant jos) nueina prie savo šakelių ir knaibo, tipo nenoriu tavo obuolio. O kai pededu tarp grotų obuolį, tai iškart varo palesiot Nu kelia dar savo markę ir baisiai vaidina

[Munex]