Šunys

[sailor]

Panašu, kad Blondi galutinai nugalėjo vokietukų baimę . Kiek atsimenu, Generolas jai patiko iš pirmų nuotraukų, paskui beaugantį Kapitoną įsižiūrėjo, o dabar vėl prie Generiuko linksta . Jis iš mano šunų turi daugiausiai gerbėjų, nes dar yra labai ramaus ir gero būdo.

[Blondi]

Kokia Sailor pastabi
O dėl baimės, tai tikrai taip, atsiradus pas mus Heliukui lioviausi bijoti ne tik vokietukų... Dabar jau ir svetimus šunis, kurie draugiški, visus paglostau ir tam nereikia ruoštis valandą - dvį Tik, kai matau, kad be šeimininko ir didelis artėja, tada atrodo širdis tuoj iššoks, bet jau ne dėl savęs panikuoju, o visos mintys apie tai, kad tik mano Heliuko nenuskriaustų... Tai tokiose situacijose iki šiol griebiu jį į glėby ir traukios toliau Nors jau sunkiai ir pakeliu
Mūsų dresuotoja jau net juokauja, kad mano "mamukiški" jausmai pirmam šuniui mane į kapus nuvarys... Šuo pas manęs kaip po padidintu stiklu, kažkaip su laikinais globotiniais taip nebuvo... Gal čia, kad katės dėl ligos netekau labai jaunos ir nors jau daug metų praėjo... Niu niekaip neįprantų, kad ir kiek visi patarinėja, liautis jį taip stebėti ir tiek nerimauti... Jam nagas susisluoksniavo, aš jau puoliau žnyplių nagams kirpti geresnių ieškoti, dresuotoja pastebėjo, kad kojytes priekines sėdėdamas į šonus kartais vos vos suka, tai jau turi papildų keliems mėnesiams už 400 Lt ir dar visokių profilaktinių priemonių ėmėmės stiprinti toms kojytėms (sako padeda vaikščiojimas žvyru ir lipimas į statų kalną)... Viduriai jam šiek tiek suminkštėja, jau vėl ieškau, kas ne to... Įdomu čia man vienai taip stogas su pirmu šuniu važiuoja ar ir kitiems pasitaiko? Pati suvokiu, kad reikia liautis, bet va neišeina, niu tiesiog bijau, kad kažką galiu praleisti nepastebėti... Katei mano mažiau nei per mėnesį liga taip progresavo, kad veterinarai sakė atrodo tai jau kokius metus vyksta, nors žinojo, kad taip nėra... Viskas vyko labai žaibiškai ir nieko negalėjom padaryti, kol galiausiai sakė, kad reikia migdyti, nes po kelių dienų ar po savaitės vis vien katės neliks, o likusį laiką labai kentės...

[sailor]

Čia daug kas taip su pirmu šuniu, ir dar veisliniu .

[Blondi]

Sailor, nuraminai, o tai jau maniau visai pakvaišau
Beje mes su draugu aplamai turėdami Heliuką labiau ėmėme pastebėti ir kitus šunis... Jeigu ankščiau sutikę gatvėje žmogų su šuniu tiesiog atkreipdavome dėmesį kokios veislės ar į ką panašus... Tai dabar pastebim, ko niekad nepastebėdavome... Pastebėjome, kad tarkim retriverių, vokiečių aviganių, haskių, džeko raselo terjerų ir kitų veislių, kurias dažnai sutinkame, elgesys paprasto pasivaikščiojimo metu taip stipriai skiriasi... Ir ankščiau žinojome, kad skirtingų veislių būdas, temperamentas, charakteris skiriasi, bet dabar pastebim tokius dalykus, kurių tikrai nematėm: jie mūsų nuostabai gi net juda kažkaip skirtingai...

Beje papasakosiu kelis nuotykius Heliuko
Per Kalėdas svečiuose turėjome draugų su 1,5 metų dukryte... Ji sumastė pavaišinti Heliuką vynuoge... Turėjome juoko geram pusvalandžiui, nes mūsų kvailiukas nežinojo, ką su ja daryti reikia: ir su nosim baksnojo rideno, ir su lapcėm gaudė kaip katinas, ir į orą pasimesti sugebėjo ir sugauti, ir laižė, ir ėmė į bųrną ir vėl spjaudavo... Žodžiu prisijuokėm Panašiai buvo ir su mnadarino skiltele, kurią daviau paragauti vakar, tik ta jam labiau patiko, tai greičiau prarijo... O šiandien, kai pasiemiau luptis mandariną ir valgyti jis visai pasiuto... Visaip stengėsi atimti, vos ne iš burnos bandė paimti...O kad nedaviua, tai mane kandžioti taip nepyktibiškai ėmė
O jo pažintis su česnako skiltele ar citrinos griežinėliu buvo iš vis nepakartojami: ir lojo ant jų, ir prišokdavo ant visų keturių ir atšokdavo, ir šikną iškėles o galvą gražiai pakreipęs į šoną prie žemės prispausdavo dainuodamas savo firmine "UUU-UU-U" dainelę... Mes pafilmavę esam, kai turėsiu daugiau laiko, būtinai įkelsiu parodyti (reikia apkarpyti geriausius momentus, kad parodyti, o tai ten ilgai filmuota), nes tai bus garantuota juoko dozė daugeliui
Mūsų šuo beje beveik neloja, tikrai sunku jį pralodinti, todėl niekaip nesiseka komandos "balsas" išmokinti... Nes, kai nori jį kaip nors pralodinti išgirsti arba kriuksėjimą (taip taip nesijuokit, jis labai daug kriuksi), arba jo firminę dainelę "UUU-UU-U"... Mes net juokiamės, kad balso komandai taip ir liks ta dainelė, jei jau loti nenori
O šiaip gabus vaikis auga, klusnus, net žmonės svetimi pastebi ir dažnai giria, kad koks geras, išauklėtas šuniukas, nors ir labai mažas... Be problemų ir atsišaukiam ir dirbam prie stiprių dirgiklių, tokių kaip žmonės, vaikai ir šunys... Žodžiu, kad ir kaip jis pas jų nori, bet prireikus, sugeba išlaikyti dėmesį ant mūsų ir reaguoti tik į mus... Aišku čia mūsų ir mūsų dresuotojos nuopelnas, daug dirbame ir džiaugiamės rezultatu...
Heliukas yra tikrai mano svajonių šuo Dėl veislės senai žinojau, ko noriu, veislyną taip pat buvau pasirinkus prieš maždaug 4 metus, tačiau buvo labai sunku išsirinkti konkretų šuniuką. Kai sumokėjome pinigus rezervuodami galimybę rinktis berniuką, žinojome, kad galėsim rinktis ne ankščiau nei šuniukams sukaks 7 savaitės... Šuniukus pirmą kartą gyvai matėme, kai jiems buvo 5 savaitės, ir jau tada širdyje išsirinkom jį... Kai atėjo laikas rinktis, visai save įtikinėjau galvoti apie kitus, lyginti juos visaip, visaip save įtikinėjau, kad va tas su žalia juostelė reikalingas man, ir vis grįždavau prie šuniuko su pilka juostele, aktyviausio vadoje... Ir paskui, kai veisėja atsiuntė dar kelias nuotraukas, pažiūrėjau į jį ir tiesiog supratau, kad mes jau senai išsirinkome ir visi tie svarstymai yra absurdiški... Ir nei karto nepasigailėjau, mes puikiai atitikome vienas kitą... Kartais kartu tinginiaujame: iš lovos abu tik trumpam reikalų atlikti išlipam (nu būna tokių dienų, kai man to reikia, o jam tai patinka), o kartais abu varom nonstopu kaip prisukti, kol pakrentam visai be jėgų Beje mano Heliukas labai meilus man, draugas sako mamyčiuku jį užauginau jam pastoviai reikia prisiglausti: ar ant kojų galvą padedą, ar ant kelių, ar ant krūtinės ar ant peties ir miega taip sėdėdamas ar gulėdamas... Kai visą dieną manęs nemato, o vakare man grįžus visaip meilinasi, bando visas man ant kelių tilpti, nors jau senokai taip netelpa, ir susirangyti mano glėbyje... Mes su šuniu beje užsiimam abu: ir aš, ir draugas, bet akivaizdu, kad Helis labiau klauso manęs seka mane: net, kai einam trise pasivaikščioti, ir draugas jį veda su pavadėliu, jis padaro kažkiek žingsnių ir sustoja, pasižiūri ar ir aš einu, ar neatsilikau... Žodžiu su savo Heliuku kuriame nepakartojamą ryšį, kuriuo labai džiaugiuosi
Niu va pripasakojau apie savo Heliuką (nepykit, kad tiek daug), savaitės gale pasistengsiu ir nuotraukų ir vaizdelių įkelti, kad parodyti, koks auga mūsų velniūkštis

[fubus]

Galiu ir as papasakoti apie savo sunys.Kai augau tevu globoje,man niekad neleido laikyti suns.Tai prisiekiau sau,kad kai turesiu seima ir gyvensiu atskirai-butinai turesiu suni.Pirmas suo-vidutine sidabrine pudeliuke.Buvo mano mazyle ir as buvau jos,kol seimoje atsirado vaikelis.Tur but, nezinodama to,padariau klaida.Gryzus is ligonines,paguldziau vaikeli miegamajam ant lovos.Pudeliuke atbego,uzsoko ir pradejo ar laizyti ar uostyti.As issigandusi,ja nuvariau.Viskas.Trys gal savaites ji i mane visai neregavo.Pasaukiu-nusisuka ir iseina is kambario.Toks ignoravimas buvo.Nuo to laiko tapo vyro numyletine.Vyras tapo jai viskas.Taip pat dabar zake ir voketuke.Va tokia meile abipuse truko 12 metu.Ji susirgo,iki paskutines minutes vyras ,aisku ir mes su abiem sunumis,ja slaugem,mylejom.Bet tai ivyko.Labai jau mano vyriskiai sunkiai atsisveikino.Daugiau sunu sake nebus.O as vistiek norejau.I kalbas nesileido.Buvo vyro gimtadienis.Skambutis i duris.Vyras atidaro,o ten deze su bantu.Atnesa,atidaro-islenda 3 men auksaspalvis retriveris trumpo plauko.Kilmingas su dokumentais.Cia buvo mano ideja.Patinelis.Dresavom,uzaugo nuostabus suo.As taip pat ejau is proto del jo.Kiek papildu,vitaminu,maisteliu...As sau tiek neskiriu ,kiek gauna mano augintiniai.Va cia buvo mano suo.Ne-jis visus mylejo,bet istikimas man.Niekada nejo miegot,jei as nemiegu.Galejo valandu valandas sedet,stovet salia galva padejas ant keliu.Labai noriu daug ispasakoti ir kuo trumpiau.Gal jum neidomu...
Jis suteike tiek meiles,laimes,dziaugsmo akimirku...
Bet taip trumpai.Nesulaukes 4 metu susirgo cukralige.Liga buvo tokia zaibine ir greitai progresuojanti.kad per 3 men suns neliko.Labai buvau pikta ir dokumentai ir veisejai-as skaitau,kad tokios ligos genetiskos.Jei kam smulkiau idomu kas,galesiu papasakoti.Dabar turiu voketuke.Jai jau birzeli bus 4 metai.Ir vel kale ir vel alpsta del vyro

[fubus]

Mūsų Naida praeitą žiemą

[ebas]

Jūs čia taip smagiai apie šunis.... gal ir aš kokį Juodulį tolimoje ateityje turėsiu

[Kikimara]

Jaučiu silpnybę vokietukams...

Maniškis maišytas su vokietuku.. O šiaip gyvenam gerai. Lakstom, duodamės kaip velniai.
Sekmadienį buvom susitikę su Vudžio broliu. Skirias labai... Tiek ausim, tiek pačiu sudėjimu...
Draugų susirandam greitai, nes esam per daug draugiški..

[Blondi]

Fubus, viskas labai įdomu Man asmeniškai labiausiai patinka skaityti žmonių pasakojimus apie jų augintinius (visus, ne tik apie šunis)... Jūsų vokietukė labai graži... O dėl auksiuko, labai gaila, kad taip anksti išėjo... Pas mus irgi taip beje: jis tikrai visus myli, o svečiais kaip džiaugiasi, bet vis vien matau, kad aš jam svarbiausia, ir taip gera tai žinoti
Kikimara, kokios ausys fainos pirmoje nuotraukoje
Man aplamai jaunų vokietukų ausys pereinančios visokias stovėjimo-gulėjimo fazes yra labai juokingos ir mielos
Ebai, junkis junkis, žinok labai jauku būna net filmus žiūrėti, papūgos ant pečių, šuo galvą ant kelių padėjęs... Paglostai visus 3 iš eilės ir relaksuoji Grįžti namo - visi 3 pasitinka, šuo pribėga visaip džiaugiasi, papūgos iš narvo kviečiasi taip, kad net pirmam aukšte girdisi (gyvenam ketvirtam)... Žodžiu smagi kompanija ir nuolatinis užimtumas garantuoti

[fubus]

Maniskes ausis nerealios buvo jau 2.5men,kai parsivezem.O 3men,kai vezem skiepyti,jau stovejo.Taip daugiau ir nenulinko.Vaikai net gailejosi,kad nemate to vaizdelio,kaip kutu,kaip plevesuoja i visas pusias,tai linksta,tai stojasi...Kas pamatydavo,tai pirma ka girdejau-ooo kokios ausys