Šunys

[agniuke1]

Man šunys patinka savo ištikimybe

[Kikimara]

Sveiki visi!
Buvo toks laikas kai negalėjau prisijungt prie forumo...
Apturėjau prieš 2.5mėn. nelaimę... Susirgo ir teko užmigdyt Vudį... Parvovirusinis enteritas.. Kovojom, ieškojom donoro, bet liga pasirodė sunkesnė nei manėm...

Bet... Grįžus tėčiui vėl nusprendėme įsigyti šuniuką.
Daug nekalbėsiu, viską pasakys foto..
Labradoro ir rusų skaliko vaikas. Tėvai su dokais, medžiotojai. Netyčiukas gavos.

[dinas2013]

Labadiena,
Auginu bobteilą. Norėčiau, kad jį truputį pakirptų. Gal galit rekomenduoti kirpėją? Tiktų Kaune, Alytuje.

[gede]

[sailor]

Tai va, kad bėda su tais veislynais. Aišku, tuoj čia sulauksim komentarų, kad reikia skirti veisėjus nuo daugintojų, nes veisėjai veisia tik sveikus geros psichikos šunis (su dokais), o daugintojai (tie, kur be dokumentų veisia) tai jau vien tik psichus ir invalidus į pasaulį paleidžia. Deja, deja, net ir tie garsūs veisėjai (aš apie vokiečių aviganių veislynus kalbu), kergia bet ką su bet kuo ir paleidžia į pasaulį tikrai ne tokius šunis, kaip kad skelbiasi. Aš kai ieškau šuniuko, tai ieškau ilgai, kol randu, ir labai žiūriu į veisėją, ką kergia, kiek kartų kergia, kam šunis naudoja, kaip su jais dirba, kam šuniukus parduoda ir kaip ir pan. Nežinau, ar Lietuvoj ką išsirinkčiau (pagal tai, ką matau), bet galima ir kokiame netolimame užsienyje pasiieškoti. Geriau, kai veisėjas kergiamų šunų (kalių turi nedaug), kergia jas retai, domisi savo išveistų šuniukų gyvenimu ilgai ir palaiko ryšius su tų šuniukų šeimininkais. Va, Ausrele panašiais kriterijais vadovavosi, sau ridžbeko ieškodama, rado tinkamą veislyną Belgijoje ir dar ilgai laukė, kol tie šuniukai gims. Ji pati daugiau gali papasakoti.

Gede, galiu pasiklausinėti žmogaus, kuris su vokiečais susijęs, jau pažinusio veisėjus ir daug visko ten pamačiusio, gal kokių minčių turės, kur šuniuko ieškoti.

P.S. Šiandien ryte staiga mirė mano juočkio tėvas Vokietijoje (mano Argas - beveik jo kopija tiek išvaizda, tiek charakteriu). Dar vakar linksmas bėgiojo, dūko, o pasirodo, auglys ant blužnies buvo ir šiandien trūko...

[gede]

Paklausk sailor, nes jaučiu jau metas pradėti domėtis,raliai planuoju ateinančiam pavasariui(+-) įsigyti šunį, o jeigu šitokia situacija, tai pats metas pradėti kontaktų ieškotis

p.s. aš čia tarp kitko, apie augintinių mirtis, buvau atsidūręs ligoninėje, tai visą savaitę, stipo žuvys akvariumuose, per penkias dienas, netekau septynių žuvų , na pagyvenę jos pas mane, apie 8 metų amžiaus, kai kurioms net literatūra tiek neduoda, bet, kad šitaip sutaptų, juodžiausia "vinis" šitame kritime, kad numiro šamas, kuriam 8 metai, tik pusė amžiaus, sveikiausia žuvis, 20 cm. ūgio, kurią ir su priemonėm pribaigti, būtų darbelio, krito tą pačia dieną, kai gulėjau reanimacijoje, tiesiog rado kaip iškamša- guli lyg gyvas tik sustingęs... švogierka pas mane, tokia biški kreizova, sako čia jos už tave dūšias suaukojo, nu aš tai skeptiškai žiūrių į visokias reinkarnacijas, bet faktai tokie ir galvok žmogus ką nori, aš pats apakęs

[Ausrele]

Galiu tik pritarti Sailor, kad Lietuvoj tikrai bėda su veislynais. Ypatingai tų populiaresnių veislių. Dar jei retesnę veislę pasirenki - tai yra tikimybė, kad gali rasti gerą veisėją, bet ir tai pasitaiko visko.

Daug ką apie veisėjus pasako ne tik auginamų kalių kiekis, veisimo dažnumas ir kt., bet ir jų pokalbis (kaip jis bevyktų - telefonu ar el. laiškai ar kitokiomis priemonėmis). Atsakingas veisėjas labai domisi, kaip auginsi šunį, kur laikysi, kokiomis sąlygomis, ką jis veiks pas tave namie ar lauke, kas su juo bendraus, kokiu tikslu šuo perkamas ir t.t. Nei vienas nenori, kad šuo tiesiog prie būdos būtų pririštas. Todėl jei tokių klausimų neišgirsti - tai jau turi sukelti nepasitikėjimą veisėju.

O kas dėl laukimo - tai taip ir gaunasi, kad norint įsigyti šunį iš gerų veisėjų, tenka laukti tiek, kiek gamta panorės. Pasitaiko, kad ne iš pirmo karto pasiseka kalytę sukergti. Tada tenka laukti kitos rujos. Man asmeniškai teko laukti trečio karto. O tai gavosi nei daug nei mažai - 1,5 metų vien laukimo praėjus, kaip aš juokdamasi sakiau, "patikrą" - aš turėjau atsakyti į tiek klausimų apie viską... Tokio klausimyno nesitikėjau gauti... Ir paskum sulaukiau jų (veisėjų) vizito Lietuvoj - atvažiavo pasisvečiuoti pas mus ir pasidžiaugti, kaip jų veisimo šuniukas auga. Žinoma, tokias keliones organizuoja tikrai ne kiekvienas veisėjas, tačiau kiti prašo nuolat siųsti nuotraukas, pasakojimus ir kt.

Aš irgi paklausinėsiu aplinkinių šunininkų, kokį patikimesnį veislyną gali rekomenduoti. Bet pažadėti nieko negaliu, nes kiek matau, kas aplink mane įsigijo vokietukus, tai aš niekam nerekomenduočiau iš tų žmonių pirkti...

[Ieva]

Aš tai Gede siūlau į šunų parodą nueit kokią kur bus, ten galėsit pasižiūrėti gyvai į šunis, būna pvz. ringas veislynų, tai galit pažiūrėt kokie tie šunys yra būtent iš to veislyno, apsiklausinėt arba net pamatyt jų tėvus ir pan.

Dėl vilkų tai gero veislyno pati nežinau, bet kas patikimai ir atsakingai veisia maltos bišonus/garbanotus bišonus / pomeranijos špicus, tai žinau, bet ne Gedei toks šuo.

[sailor]

Na, parodiniai vokieciai dazniausiai buna tokie mazi, kudi ir pritupe (sulinke) - man kazkaip atrodo, kad gedei tokie nelabai prie sirdies. Laiko dar yra, isklausinesim, surasim tinkama suniuka .

[gede]