Agaporniai - Neperskiriamos papūgėlės - Agapornis
Sveiki,
Kadangi mano agarponiai žviegia taip, kad negaliu dirbti savo darbo, papsakosiu jų istoriją. Gal kas nors suras čia naudingų patarimų ar padės apsispręsti įsigyti šį simpatišką paukštuką.
AGAPORNIS (Fišerio neišskiriamieji, papūgos įsimylėjėlės ir kt.)
Įsigijom žalių fišeriukų porelę “pas tetulę” Kalvarijų turguje, 2006 m. vasario mėn. Porelė buvo parinkta iš skirtingų lizdų, apie 4 mėn. amžiaus (tikiu, nes dabar jau žinau kaip turi atrodyti: ilgi ploni kakliukai, mažos galvytės, spalvos neryškios, ant snapukų yra juodos spalvos). Sumokėjau 140 Lt už paukštukus ir 60 Lt už didžiausią, kokį tik radau, narvą. Na, dar šėryklos, girdyklos, žaislai, kredutės, maistelis...
Prijaukinimas. Apie prijaukinimą nebuvo net kalbos – paukštukai draugavo tik tarpusavyje, lengviau bendravo su šuniu ir kate (per grotas, žinoma), negu su žmogum. Išleisti paskraidyti, skrisdavo ir tūpdavo tik kartu: ant liustros, žaliuzių, lentynų, gėlių. Jei vienas atsilikdavo, kitas šaukdavo arba grįždavo pas draugą. Paskraidę visada grįždavo namo. Mums beliko tik džiaugtis ir stebėti.
Kuo maitinau? Geriau paklausti, kuo nemaitinau. Pusė mano daržo skirta agaporniams: salotos, morkos, piktžolės - pienės, balandos (išsaugau specialiai paukštukams), ridikėlių lapai (skanėstas), cukinija, agurkai (iš bėdos), obuolys (tik šviežias), kukurūzai, saulėgrąžos, burokėlių lapai. Iš parduotuvės– varškės sūris, džiūvėsiai, iš turgaus (ten gerokai pigiau) - čekiškas maistelis, papildai, vitaminai, skanėstai. Kai pritrūkdavau, pirkdavau maximoje “Kikos” mišinius (kartą nusipirkau su kirminais...). Bent porą kartų į savaitę reikia narvelyje pririšti šluotelę karklo, beržo, ar drebulės šakelių be lapų (nežinojau, kad reikia nuplikyti karštu vandeniu). Tada jos kabo toje šluotoje, kol viską susmulkina ir išpešioja. Pavojinga rišti šakeles su siūlu, nes yra įsipainioję, geriau suveržti su viela ar suspausti su kanceliariniu segtuku dokumentams.
I vada. Kitą pavasarį (po metų), kai vaikinas konkrečiai pradėjo lipti ant merginos, nupirkom inkilėlį. Perinti paukštukus rekomenduojama pavasarį arba vasarą, kada dienos ilgesnės, kad galėtų ilgiau maitintis. Inkilas turi būti specialus – su ventiliacinėm skylutėm, laktele ir lentynėle po apačia, kur reikia padėti lėkštutę su vandeniu, kad lizde būtų drėgna. Inkilą, maistą ir visa kita galima gauti Kalvarijų turguje, “pas tetulę” (tel.: 8-615-34692). Tada iš miško atnešiau ievos šakelių. Lizdą susuko per tris – keturias dienas. Agapornių lizdas – kažkoks jovalas iš šakelių ir žievių, perinčios patelės beveik nesimato po jom. Mūsų šaunuoliai padėjo 5 kiaušinius. Patinas, kaip priklauso, šėrė patelę, kuri labai retai palikdavo lizdą – tik pagerti arba pasimankštinti. Išsirito trys paukštukai. Jie buvo tokie tylūs, kad aptikom juos jau apaugusius pilku pūku, t.y. apie antrą sav. Paukštukus tėvai šėrė mirkytais baltos duonos džiūvėsiais, virtu kiaušiniu (nelabai noriai), salotom, paukščių lesalu. Tiesa, lesalą taip iškapstydavo, kad pakuotės savaitei nebeužteko. Nuo tada atsirado įprotis drabstyti ir kapstyti maistą. Dabar visada dedu tik pusę lesyklos ir lėkštutę po ja. Kai ištuština lesyklą, teikiasi ir lėkštutėje pasieškoti.
Kai vaikučiai išlindo iš lizdo, pamačiau, kad lizdelyje vėl pridėta kiaušinių. Pasitariau su Kalvarijų tetule ir palikau. Kurį laiką inkile gyveno ir mama su kiaušiniais, ir tėtė, ir vaikučiai. Po kiek laiko vaikai buvo išvaryti, nors tėvas juos dar maitino, o mama liko inkile su 8 (!!!) kiaušiniais. Vaikų tėvai neskriaudė, todėl visus palikom viename narvelyje.
II vada. Išsirito 6 paukštukai. Tiesa, patelė neišsikalusius kiaušinius ir negyvus paukščiukus sulesa. Šįkart vadą pamačiau laiku, tai paruošiau kiaušinio ir mirkytų džiūvėsių mišinį (vien tik kiaušinio tėvai neėmė). Kad patelė nenusilptų, prie pat inkilo pakabinau indelį su pagerintu maistu: lukštentom saulėgrąžom, trintais riešutais. Keista, bet tėvas saugojo indelį nuo didesnių vaikų. Mažieji paukštukai vystėsi labai nevienodai – vieni jau pažaliavę lindo iš lizdo, kai kiti dar buvo apaugę pilku pūku. Gerasis tėvelis visus vaikus išmokė greitai pasislėpti už inkilo, kai tik prie narvo kas prieina, todėl paukštukų taip ir neprijaukinom. Išlindus iš lizdo visiems paukštukams, pagaminom voljerą 1,0x1,0x1,5 m. Kai suleidom ten šeimyną, pasirodė, kad lizde vėl yra 5 kiaušiniai!!! Bet čia jau tarėm griežtą “ne” kiaušinių fabrikui ir inkilą paėmėm. Tiesa, du papūgiukai yra ne žalios, o samaninės spalvos (niekad tokių nemačiau), ir ta spalva nesikeičia (pabandysiu nufotorgafuoti ir atsiųsti).
Džiunglės. Dabar pas mus linksma – kaip džiunglėse. 11 agapornių gyvena bandoje ir viską daro kartu, dažniausiai pagal tėvų komandą: lesa, miega, prausiasi, rėkia. Saulėgrąžos galvą išlesa per kokią valandą, morką sudrožia per dvi, salotų saujos nelieka per 20 minučių. Gražiausiai tai miega vakare: snapukais pasikabina ant tinklo, prisiglaudę vienas prie kito eilute kaip karoliukai. Arba kutinėjasi ant medelio kaip žali lapai (pabandysiu nufotografuoti, jei įdomu). Tik triukšmas tai nerealus. Jeigu rėkia, tai visi kartu, kokias 2 val. be perstojo. Jei pabaidai, rėkia dvigubai garsiau (prieš įsigyjant rekomenduoju pasiklausyti jų balselių).
Stebuklas. Tiesa, perint pirmą vadą, atsitiko keisčiausias nutikimas. Papūgos atsikrapštė blogai uždarytas narvo dureles ir išskrido. Patelę sugebėjom sulaikyti, o patinas išlėkė į lauką ir kaip erelis pakilo aukštai aukštai į orą (net nesitikėjau, kad agaporniai taip gerai skraido). Buvo vėjuota diena ir skristi jam nebuvo paprasta. Tačiau vaikinas vis suko ratus apie mūsų namą, nutūpdamas tai ant stogo, tai ant tvoros. Po kiek laiko nulėkė paskui žvirblius ir mes su juo atsisveikinom... Teko ir ašarą nubraukti... Tačiau po poros valandų, matyt, nepriimtas į žvirblių kompaniją, vyrukas vėl pasirodė. Tada atidarėm visus langus ir duris, ir, o stebukle, papūgius šmurkštelėjo atgal į virtuvę ir nutūpė ant savo narvo! Niekas netiki šiuo nutikimu, bet mes tebeturime šaunųjį tėvelį. Taigi, agaporniai nėra visiškai žiopli paukštukai.
Tai turbūt viską ir papsakojau.
Sėkmės agapornių mylėtojams
Cunami
Kadangi mano agarponiai žviegia taip, kad negaliu dirbti savo darbo, papsakosiu jų istoriją. Gal kas nors suras čia naudingų patarimų ar padės apsispręsti įsigyti šį simpatišką paukštuką.
AGAPORNIS (Fišerio neišskiriamieji, papūgos įsimylėjėlės ir kt.)
Įsigijom žalių fišeriukų porelę “pas tetulę” Kalvarijų turguje, 2006 m. vasario mėn. Porelė buvo parinkta iš skirtingų lizdų, apie 4 mėn. amžiaus (tikiu, nes dabar jau žinau kaip turi atrodyti: ilgi ploni kakliukai, mažos galvytės, spalvos neryškios, ant snapukų yra juodos spalvos). Sumokėjau 140 Lt už paukštukus ir 60 Lt už didžiausią, kokį tik radau, narvą. Na, dar šėryklos, girdyklos, žaislai, kredutės, maistelis...
Prijaukinimas. Apie prijaukinimą nebuvo net kalbos – paukštukai draugavo tik tarpusavyje, lengviau bendravo su šuniu ir kate (per grotas, žinoma), negu su žmogum. Išleisti paskraidyti, skrisdavo ir tūpdavo tik kartu: ant liustros, žaliuzių, lentynų, gėlių. Jei vienas atsilikdavo, kitas šaukdavo arba grįždavo pas draugą. Paskraidę visada grįždavo namo. Mums beliko tik džiaugtis ir stebėti.
Kuo maitinau? Geriau paklausti, kuo nemaitinau. Pusė mano daržo skirta agaporniams: salotos, morkos, piktžolės - pienės, balandos (išsaugau specialiai paukštukams), ridikėlių lapai (skanėstas), cukinija, agurkai (iš bėdos), obuolys (tik šviežias), kukurūzai, saulėgrąžos, burokėlių lapai. Iš parduotuvės– varškės sūris, džiūvėsiai, iš turgaus (ten gerokai pigiau) - čekiškas maistelis, papildai, vitaminai, skanėstai. Kai pritrūkdavau, pirkdavau maximoje “Kikos” mišinius (kartą nusipirkau su kirminais...). Bent porą kartų į savaitę reikia narvelyje pririšti šluotelę karklo, beržo, ar drebulės šakelių be lapų (nežinojau, kad reikia nuplikyti karštu vandeniu). Tada jos kabo toje šluotoje, kol viską susmulkina ir išpešioja. Pavojinga rišti šakeles su siūlu, nes yra įsipainioję, geriau suveržti su viela ar suspausti su kanceliariniu segtuku dokumentams.
I vada. Kitą pavasarį (po metų), kai vaikinas konkrečiai pradėjo lipti ant merginos, nupirkom inkilėlį. Perinti paukštukus rekomenduojama pavasarį arba vasarą, kada dienos ilgesnės, kad galėtų ilgiau maitintis. Inkilas turi būti specialus – su ventiliacinėm skylutėm, laktele ir lentynėle po apačia, kur reikia padėti lėkštutę su vandeniu, kad lizde būtų drėgna. Inkilą, maistą ir visa kita galima gauti Kalvarijų turguje, “pas tetulę” (tel.: 8-615-34692). Tada iš miško atnešiau ievos šakelių. Lizdą susuko per tris – keturias dienas. Agapornių lizdas – kažkoks jovalas iš šakelių ir žievių, perinčios patelės beveik nesimato po jom. Mūsų šaunuoliai padėjo 5 kiaušinius. Patinas, kaip priklauso, šėrė patelę, kuri labai retai palikdavo lizdą – tik pagerti arba pasimankštinti. Išsirito trys paukštukai. Jie buvo tokie tylūs, kad aptikom juos jau apaugusius pilku pūku, t.y. apie antrą sav. Paukštukus tėvai šėrė mirkytais baltos duonos džiūvėsiais, virtu kiaušiniu (nelabai noriai), salotom, paukščių lesalu. Tiesa, lesalą taip iškapstydavo, kad pakuotės savaitei nebeužteko. Nuo tada atsirado įprotis drabstyti ir kapstyti maistą. Dabar visada dedu tik pusę lesyklos ir lėkštutę po ja. Kai ištuština lesyklą, teikiasi ir lėkštutėje pasieškoti.
Kai vaikučiai išlindo iš lizdo, pamačiau, kad lizdelyje vėl pridėta kiaušinių. Pasitariau su Kalvarijų tetule ir palikau. Kurį laiką inkile gyveno ir mama su kiaušiniais, ir tėtė, ir vaikučiai. Po kiek laiko vaikai buvo išvaryti, nors tėvas juos dar maitino, o mama liko inkile su 8 (!!!) kiaušiniais. Vaikų tėvai neskriaudė, todėl visus palikom viename narvelyje.
II vada. Išsirito 6 paukštukai. Tiesa, patelė neišsikalusius kiaušinius ir negyvus paukščiukus sulesa. Šįkart vadą pamačiau laiku, tai paruošiau kiaušinio ir mirkytų džiūvėsių mišinį (vien tik kiaušinio tėvai neėmė). Kad patelė nenusilptų, prie pat inkilo pakabinau indelį su pagerintu maistu: lukštentom saulėgrąžom, trintais riešutais. Keista, bet tėvas saugojo indelį nuo didesnių vaikų. Mažieji paukštukai vystėsi labai nevienodai – vieni jau pažaliavę lindo iš lizdo, kai kiti dar buvo apaugę pilku pūku. Gerasis tėvelis visus vaikus išmokė greitai pasislėpti už inkilo, kai tik prie narvo kas prieina, todėl paukštukų taip ir neprijaukinom. Išlindus iš lizdo visiems paukštukams, pagaminom voljerą 1,0x1,0x1,5 m. Kai suleidom ten šeimyną, pasirodė, kad lizde vėl yra 5 kiaušiniai!!! Bet čia jau tarėm griežtą “ne” kiaušinių fabrikui ir inkilą paėmėm. Tiesa, du papūgiukai yra ne žalios, o samaninės spalvos (niekad tokių nemačiau), ir ta spalva nesikeičia (pabandysiu nufotorgafuoti ir atsiųsti).
Džiunglės. Dabar pas mus linksma – kaip džiunglėse. 11 agapornių gyvena bandoje ir viską daro kartu, dažniausiai pagal tėvų komandą: lesa, miega, prausiasi, rėkia. Saulėgrąžos galvą išlesa per kokią valandą, morką sudrožia per dvi, salotų saujos nelieka per 20 minučių. Gražiausiai tai miega vakare: snapukais pasikabina ant tinklo, prisiglaudę vienas prie kito eilute kaip karoliukai. Arba kutinėjasi ant medelio kaip žali lapai (pabandysiu nufotografuoti, jei įdomu). Tik triukšmas tai nerealus. Jeigu rėkia, tai visi kartu, kokias 2 val. be perstojo. Jei pabaidai, rėkia dvigubai garsiau (prieš įsigyjant rekomenduoju pasiklausyti jų balselių).
Stebuklas. Tiesa, perint pirmą vadą, atsitiko keisčiausias nutikimas. Papūgos atsikrapštė blogai uždarytas narvo dureles ir išskrido. Patelę sugebėjom sulaikyti, o patinas išlėkė į lauką ir kaip erelis pakilo aukštai aukštai į orą (net nesitikėjau, kad agaporniai taip gerai skraido). Buvo vėjuota diena ir skristi jam nebuvo paprasta. Tačiau vaikinas vis suko ratus apie mūsų namą, nutūpdamas tai ant stogo, tai ant tvoros. Po kiek laiko nulėkė paskui žvirblius ir mes su juo atsisveikinom... Teko ir ašarą nubraukti... Tačiau po poros valandų, matyt, nepriimtas į žvirblių kompaniją, vyrukas vėl pasirodė. Tada atidarėm visus langus ir duris, ir, o stebukle, papūgius šmurkštelėjo atgal į virtuvę ir nutūpė ant savo narvo! Niekas netiki šiuo nutikimu, bet mes tebeturime šaunųjį tėvelį. Taigi, agaporniai nėra visiškai žiopli paukštukai.
Tai turbūt viską ir papsakojau.
Sėkmės agapornių mylėtojams
Cunami
-
Cunami - Pranešimai: 1425
- Užsiregistravo: 2007.09.18 15:18
- Miestas: Vilnius
-
Daina - Pranešimai: 1285
- Užsiregistravo: 2007.01.23 17:05
- Miestas: Kaunas
- Augintiniai:
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias