Šunys
Linkiu kantrybės, su laiku, pamažu preis tokia būsena. Jei yra galimybė, pabandyk pasidomėti, kokie stresoriai buvo jos ankstesniame gyvenime, kad netyčia nesudarytum panašių situacijų. Šunys gajūs, apsibuvus ir pamačius, kad jai saugu, jos neskriaudžia, po truputį apsipras.
-
Hellix - Pranešimai: 2149
- Užsiregistravo: 2007.06.17 21:44
- Miestas: Vilnius
99 procentų šunų galima puikiausiai psichologiškai reabilituoti. Tai priklauso ne tiek nuo šuns psichikos, kiek nuo šeimininko požiūrio ir nuo to, kaip jis su šuniu elgiasi, kaip pats viduje jaučiasi. Jei gailėsiesi šuns ir jausi jam užuojautą dėl to, kas nutiko, šuo ir liks tokioje būsenoje. Visi šunys gyvena duotuoju momentu (dabar), taip kad jie visi pasiruošę gyventi toliau, neatsižvelgiant į tai, kas nutiko praeityje. Tai žmonės su savo požiūriu ir jausmais dažnai užfiksuoja nestabilią šuns būseną ir neleidžia jiems normaliai gyventi toliau.
Laiko ir kantrybės prireiks, bet viskas bus gerai. Pirmiausiai, toliau laikykis režino - pirma fizinis krūvis, paskui drausmė, o tik paskui meilė ir švelnumas. Kasdien. Antra, savo švelnius jausmus savo kalytei rodyk tik tada, kai ji bus visiškai rami ir atsipalaidavusi. Tada gali ir glostyti, ir šnekinti, ir skanuką duoti (ir net pamasažuoti, kad ji dar labiau atsipalaiduotų ir pajustų malonumą). Jokiais kitais atvejais neglostyk jos, meiliai nešnekink ar kaip kitaip nedemonstruok savo meilės.
Tiesa, kaip ji sutaria su kitais šunimis? Labai gera terapija būti susitikti su kitais (pakanka ir vieno, bet du ar trys yra geriau) ramiais, stabiliais ir laimingais šunimis, kurie jaučia malonumą, bendraudami su žmogumi (bet ne perdėtą susijaudinimą). Psichologiškai pažeistam šuniui geriausia terapija yra buvimas su stabiliais ir laimingais šunimis (tik jie turi būti ramūs, atsipalaidavę ir mielai klausyti žmonių). Šunų aikštelės tam netinka, nes ten visi šunys būna per daug susijaudinę ir yra kaip ir atskirai sau nuo šeimininkų. Be to, šuns susijaudinimas nereiškia kad šuo laimingas. Laimingas šuo - atsipalaidavęs šuo Geriausiai rasti kokį ramų mielą šunį bendriems pasivaikščiojimams, kurių metu šunys daugiausiai laiko praleidžia eidami kartu su šeimininkais, o jiems leidžiama patiems pabendrauti, pauostinėti pakrūmes ir t.t. tik tada, kai nusprendžia šeimininkai. Gerai būtų apsilankyti svečiuose pas ramų ir laimingą šunį ir pan. Ir leisti šunims pabendrauti kurį laiką, leisti savo kalytei stebėti, kaip kitas šuo džiaugiasi, bendraudamas su žmonėmis.
Ene, tikiu, kad viskas bus gerai. Rašyk man smulkiai, ką darot, kaip šuo reaguoja, ir, svarbiausai, kaip tu tuo metu jautiesi viduje.
Beje, dėl uodegos vizginimo. Mano vienas šuo labai retai vizgina uodegą, bet tai nereiškia, kad jis nėra laimingas ir patenkintas.
Laiko ir kantrybės prireiks, bet viskas bus gerai. Pirmiausiai, toliau laikykis režino - pirma fizinis krūvis, paskui drausmė, o tik paskui meilė ir švelnumas. Kasdien. Antra, savo švelnius jausmus savo kalytei rodyk tik tada, kai ji bus visiškai rami ir atsipalaidavusi. Tada gali ir glostyti, ir šnekinti, ir skanuką duoti (ir net pamasažuoti, kad ji dar labiau atsipalaiduotų ir pajustų malonumą). Jokiais kitais atvejais neglostyk jos, meiliai nešnekink ar kaip kitaip nedemonstruok savo meilės.
Tiesa, kaip ji sutaria su kitais šunimis? Labai gera terapija būti susitikti su kitais (pakanka ir vieno, bet du ar trys yra geriau) ramiais, stabiliais ir laimingais šunimis, kurie jaučia malonumą, bendraudami su žmogumi (bet ne perdėtą susijaudinimą). Psichologiškai pažeistam šuniui geriausia terapija yra buvimas su stabiliais ir laimingais šunimis (tik jie turi būti ramūs, atsipalaidavę ir mielai klausyti žmonių). Šunų aikštelės tam netinka, nes ten visi šunys būna per daug susijaudinę ir yra kaip ir atskirai sau nuo šeimininkų. Be to, šuns susijaudinimas nereiškia kad šuo laimingas. Laimingas šuo - atsipalaidavęs šuo Geriausiai rasti kokį ramų mielą šunį bendriems pasivaikščiojimams, kurių metu šunys daugiausiai laiko praleidžia eidami kartu su šeimininkais, o jiems leidžiama patiems pabendrauti, pauostinėti pakrūmes ir t.t. tik tada, kai nusprendžia šeimininkai. Gerai būtų apsilankyti svečiuose pas ramų ir laimingą šunį ir pan. Ir leisti šunims pabendrauti kurį laiką, leisti savo kalytei stebėti, kaip kitas šuo džiaugiasi, bendraudamas su žmonėmis.
Ene, tikiu, kad viskas bus gerai. Rašyk man smulkiai, ką darot, kaip šuo reaguoja, ir, svarbiausai, kaip tu tuo metu jautiesi viduje.
Beje, dėl uodegos vizginimo. Mano vienas šuo labai retai vizgina uodegą, bet tai nereiškia, kad jis nėra laimingas ir patenkintas.
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
Sorry, nesekiau temos, bet vis tiek manau, kad meilė ir daug kantrybės įveiks visus sunkumus. Tik, taip daug išgyvenusiam šuniui, kaip ir žmogui, gali įsijungti gynybinis mechanizmas, netikėtai jis gali tapti agresyvus, o šuo nemažas, taigi, kaip minėjo Sailor, labai svarbu drausmė ji suteikia stabilumo. Pati turiu senuką Kaukazo ir Vokiečių aviganių mišrūną, tai manau, kad šunis, jų charakterius ir problemas šiek tiek pažystu.
-
Hellix - Pranešimai: 2149
- Užsiregistravo: 2007.06.17 21:44
- Miestas: Vilnius
Aš irgi manau kad tinkamai elgiantis šuo turėtų reabilituotis. Dėl agresijos tai mano truputį kitokia nuomonė. Šunų yra įvairių. Vieni, patekę į tokią situaciją kaip Enės šuo, tampa baigštūs ir užguiti-toks šuo pultų nebent užspeistas į kampą. Ir tai galbūt ne visada. Greičiausiai susigūžtų ir kentėtų. O jei būtų galimybė-pabėgtų kiek kojos neša. Kiti į tokį elgesį labiau linkę reaguoti su agresija. Pragyvenus su šuniu 3 savaites-pilnai pakanka laiko (žinoma jei šeimininkas stebi šuns elgesį ir apie tai šiek tiek nusimano), kad galėtum perprasti ar šuo gali kada nors netikėtai parodyti agresiją, ar ne. Kiek galima spręsti iš to ką rašo Enė, šis šuo bent jau šeimininko atžvilgiu agresijos nenaudos. Jis greičiau susigūž iš baimės, nei kada nors pabandys netikėtai pulti. Šiuo metu ir su svetimais toks elgesys labiausiai tikėtinas. Kai šuo atsigaus, elgesys svetimų atžvilgiu gali ir pasikeisti. Be šiuo momentu nemanau kad ji galėtų parodyti agresiją.
-
aukse - Pranešimai: 11351
- Užsiregistravo: 2007.01.23 18:39
- Miestas: Kaunas
- Augintiniai:
Labai teisingai Auksė parašė dėl agresijos. Ji priklauso ne tiek nuo veislės, kiek nuo šuns charakterio. Ir reakcijos į stresines situacijas arba iššūkius gali būti būtent tokios, kai Auksė parašė - kaip šuo elgiasi, priklauso, nuo jo charakterio.
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
Su tokiais sužalotais gyvūnais tikrai nelengva. Jie kaip atvira žaizda, stengiesi neįskaudint, bet kartais netyčia imi ir užmini ant mazolio. Tikiu, kad Enei užteks ištvermės ir kantrybės. Gerai, kad yra tokių žmonių, kuriems ne vis vien.
-
Hellix - Pranešimai: 2149
- Užsiregistravo: 2007.06.17 21:44
- Miestas: Vilnius
-
sailor - Pranešimai: 22581
- Užsiregistravo: 2007.02.21 23:18
- Miestas: Kaimas Airijos vidury
- Augintiniai:
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių