Šunys

[Cunami]

[Cunami]

[sailor]

[aukse]

[DaliaM]

[kukushka]

[Ilona]

Nu ir mes atsiskaitom kaip sekėsi:

Mes kai išeiname, tai irgi kaip mokinta straispsnyje nuvedu iki vietos, kur daro reikaliukus, tada kai atlieka, vėl ant pavadžio trumpo ir keliaujam iki laukų, miškų. Blankutė truputį pasimetusi, kodėl visada lakstydavo, uostinėdavo, o dabar pagal komandą "smirna" turi kėblinti šalia
Tada laukuose pagiriu ir paleidžiu laisvai palakstyti. Po to vėl po kurio laiko už pavadžio ir keliaujam. Nu žodžiu matau, kad šuo tikrai labiau pavargsta mokindamasis klusniai eiti šalia, nei šuliuodamas laukais laisvai. O šiaip tai jai irgi dar norisi uostinėti, dairytis, bet po truputį mokomės to ko perskaitėm. O siaurais keliukais ir kai pavargusi būna, tai jau dažnai eina paskui mane. O šiaip šalia eina gana noriai. Tik va ir palakstyti siausti aji labai labai norisi. Ir man taip gražu kaip ji sniegynuose duodasi
Mums šiandien irgi pamoka (dresūra) kaip ir Kuku.

[sailor]

Na va, kaip gražu Pabandysiu visoms atsakyti.

DaliaM, tai, kad visi maži šuniukai lakosi prie pat šeimininiko ir klusniai seka jam iš paskos, tik įrodo, kad visi šunys gimsta su stipriu instinktu klausyti vado ir jam kur nors tikslingai einant, sekti iš paskos. Jeigu visii šeimininkai geriau išnaudotų šuns vaikystę, kai jis labai lengvai pasiduoda vadovavimui ir labai greitai mokosi taisyklių, viskas būtų labai lengva. Deja, kadangi dauguma žmonių mano, kad šuniui svarbiausia yra laisvai palakstyti ir pažaisti, ir lauke nekontroliuoja šuns visą laiką (o augantį šunį, kol jis subręsta, reikia kontroliuoti visą laiką, net žaidžiant) ir savo elgesiu ir laikysena kiekviename žingsnyje ir 24 valandas per parą neparodo šuniui, kad vadas - šeimininkas (neišlaiko ramybės ir tvitumo visose situacijose, dažnai leidžia šuniui pačiam priimti sprendimus ir atsakomybę ir pan.), šuo (jei ne visą laiką, tai tais momentais, kai nejaučia žmogaus vadovavimo), perima vado pareigas. Tada ir prasideda neklausymai, nes vadas klausyti neprivalo.

Kukushka, labai gerai. Pabandyk kitą kartą pavadėlį palikti kiek ilgesnį - jei viską darysi teisingai, pamatysi, kad šuo eina neįtempdamas pavadėlio. Ir su šiek tiek ilgesniu pavadėliu galima sėmingai pakoreguoti šunį, jei jis bando uostyti ar žvalgosi į šonus. Komandos tikrai reikalingos daugiau tau, negu šuniui, bet komandą "laisvai", paleisdama šunį, pilnai gali sakyti. Jeigu tau patogiau su komandom, naudok jas ten, kur tau atrodo reikalinga. Kaip sakiau, svarbiausiai yra tavo nusiteikimas ir tai, kaip tu elgsiesi ir su kokia energija tas komandas ištarsi. Kad į pasivaikščiojimo pabaigą Bičas nustojo, žvalgytis, rodo, kad jis "pagavo" esmę, kad reikia klusniai eiti su tavim. O tiksliau, tai tu pagavai esmę, kaip reikia elgtis, nes šuo visada tik reaguoja į tai, kaip elgiasi šeimininkas . Beje, jei šeimininkas jaučiasi tikrai ramiai, tvirtai ir užtikrintai, tai pavadėlis tarnauja kaip energijos laidas - šuo per jį pajunta šeimininko energiją, o ramiai vado energijai paklus bet kurs šuo. Dar vienas dalykas - šunims daug labiau tinka ir patinka ėjimas greitu žingsniu, bet bet kuriuo atveju, ėjimo tempą turi užduoti šeimininkas. Ir, beje, nereikės priversti jo eiti iš paskos - kuo daugiau vaikščiosit tvarkingai, tuo labiau jis pajus, kad tu vadas, ir po truputį pats ims eiti iš paskos.

Ilona, kadangi tavo Blanka dar labai jauna, tai viską labai greitai įsisavina. Ir aišku, kad iš pradžių šuo pasimeta, kai kas nors įprastoje tvarkoje keičiasi. Bet, kaip sakiau, jaunas šuo labai greitai mokosi naujų taisyklių, svarbu tik, kad šeimininkai elgtųsi nuosekliai ir tvirtai.

Ir teisingai visos pastebėjot - kai šuo pavargęs, dažnai savo noru užima klusnaus sekėjo poziciją. Šitą dalyką būtinai reikia panaudoti. Pavyzdžiui, jei šuo šiaip labai aktyvus arba dominuojantis, arba jaučiasi nesaugiai, ko nors bijo, yra agresyvus ar pan., tai prieš pradedant mokytis gražiai, be baimių, blaškymosi, agresijų kitiems šunims, lojimo ant mašinų ir pan., sekti paskui šeimininką, reikia su tokiu šuniu prabėgti gerą krosiuką, kad jis kuo daugiau energijos išnaudotų ir pavargtų, tada daug lengviau pasiduos ramiai ir tvirtai šeimininko įtakai. Ir dresūroje geriau susikaups, jeigu prieš tai tvarkingai pasivaikščios su šeimininku (jokiu būdu ne tiek, kad pervargtų, bet tiek, kad truputį "nuleistų garą" - išnaudotų perteklinę energiją).

Beje, prisiminiau dar vieną dalyką. Ilona ir Kukushka, jūs gi dabar abi pas Ievą į dresūrą einat - paprašykit jos, kad pamokytų šunis parodai paruošti

[kukushka]

[Ilona]