Šunys

[aukse]

Gaila kad nesi turėjusi kalyčių. Visgi kad ir kaip daug laiko su jomis praleisdavai, tai ne tas pats kai šuo gyvena kartu namuose. O dėl ko nesirenki kalyčių? Tik dėl rujos problemų, ar yra dar kas nors? Šiaip tai norėjau klausimą užduot, bet kadangi kalytės nėra pas tave gyvenusios nuolat kurį laiką, tai manau kad atsakymas gali būti nelabai objektyvus. Ta prasme tik kažkiek laiko praleidžiant su šuniu neįmanoma jį pažinti tiek, kiek jeigu jis būtų tavo ir nuolat gyventų su tavimi. Neturi galimybės stebėti jį nuolat įvairiose situacijose.

[sailor]

Nežinau, kodėl nesirenku kalyčių. Tikrai ne dėl rujos. Kažkaip visada patino labiau norėjau. Bet kiek su šunimis bendrauju - o nuo pat vaikystės su jais labai daug laiko praleisdavau (jeigu netoliese būdavo šuo, tai visi žinojo, kur manęs ieškoti), - tai niekada nemačiau labai didelio skirtumo tarp kalių ir patinų. Dabar, kai namuose yra du patinai (tas pats kai vienas buvo - kai springerio ieškojom, pirmas šuo, kurį tuo metu radom, buvo kalytė), kalytės neimčiau, nes per rują labai saugoti reikėtų ir šiaip rujos metu stresas tiek vieniems, tiek kitiems būtų, kartu laikant. Taip kad greičiausiai visi laikomi šunys bus patinai, nors niekada negali sakyti niekada

[aukse]

Žinoma, jei turi vieną patiną, tai antro šuns kalytės pirkti jau neišeina. Taip pat ir jei pirmasis šuo yra kalytė-antras jau irgi turės būti kalytė. O va dėl skirtumo kaip tik ir norėjau klausti. Bet kaip jau siakiau-laikyti ir laikinai prižiūrėti ne visai tas pats. Šiaip jau aš anksčiau irgi buvau kažkodėl labiau linkus prie patinų, ne prie kalyčių. Prieš įsigijant Epą laukiau ryzeno. Irgi būčiau pirkusi šuniuką. Ir mitelį būčiau mieliau ėmusi šuniuką. Bet kad buvo vienintelė kalytė-nebuvo pasirinkimo. Tai teko arba imti tai kas yra, arba laukti toliau. Anksčiau mes esam turėję ir šuniukų, ir kalyčių. Skirtumo tarp jų lyg ir nemačiau. Nors tiesą sakant šunys pas mus ilgai ir nepagyvendavo. Ilgiausiai iki 2 m. Po to tėvai parduodavo O po kurio laiko pirkdavo kitą. Ir taip visada. Nesveiki kažkokie
Mintis tokia atsirado kai įsigijau šitą šunį. Kai jam buvo maždaug 4 mėn., vedžiodama susitikau vyriškį, kuris užkalbino. Kaip dažniausiai būna-pasigrožėti šuniuku, nes kaip sakė ir pats turi šios veislės kalę. Tai labai nustebo kodėl pasirinkau šuniuką, o ne kalytę. Sakė kad kalės žymiai protingesnės. Dabar prisimenu jo žodžius-kai užaugs pamatysi. Tai jau kuris laikas vis bandau analizuoti ar lytis turi įtakos šuns protingumui. Vis pasiklausinėju tai vieno, tai kito pažįstamo kuris turėjo ir vienos ir kitos lyties šunis. Nes jei kada ateity visgi kiltų noras laikyti šunį, kad jau žinočiau ką geriau rinktis. Nors iki šito šuns tokiais dalykai tvirtai netikėja. Bet sakau gal visgi tai tiesa? Rotveilerio kalės tai bet kuriuo atveju nebūčiau pirkusi dėl to, kad jų galva smulkesnė, mažesnė. Patinas atrodo daug įspūdingiau nei kalė.

[sailor]

Protingumas nuo lyties tikrai nepriklauso. Čia labai individualus dalykas, kaip ir žmonėms. Man irgi patinas atrodo įspūdingiau už kalę, be to, visada norėjau didelio šuns, gal dėl to ir pasirinkau patiną.

[aukse]

Aš irgi visada norėjau didelio šuns. Bet nors kalės ir mažesnės už patinus būna, bet pvz. tikrai nepasakysi kad koks azijos avig., dogas, dobermanas kalė yra maža. Bet kitų veislių kalės nors ir mažesnės bei smulkesnės, išvaizda mažai skiriasi nuo patinų. Tik dydžiu. O va rotveileriai kažkodėl labai stipriai skiriasi. Negražu man kalės. Jei būtų buvęs azijos avig., tai net būčiau nežinojus ką pirkt-kalę ar patiną. Nors šiaip tai greičiausiai vistiek būčiau apsistojus ties patinu. Dėl rujos problemų. Visgi šuo didelis, labai teptų namuose tomis dienomis...

[dzaclina]

[aukse]

[Hellix]

Va, bėda yra...Gaišta pas tėvus vilkšunis nuo senatvės... Aš jį nupirkau dar kai 12 klasę baiginėjau... Migdyt variantas atpuola, mūčinasi visi, kaip su senu žmogum... Norisi, kad oriai iš šito pasaulio išeitų. Pats. Ar kas tokią praktiką turėjo-seną didelį šunį?

[Ringo]

[gustaute]