Šunys

[aukse]

[Enė]

[aukse]

[masas]

[aukse]

[sailor]

[aukse]

Tai vadinasi čia tik pas mane tokie "civilizacijos nesugadinti" šunys pasitaiko kad nieko nežiūri ir muzika nesidomi...

[sailor]

[Forinta]

[sailor]

kad maniškiai į lolančius šunis per TV dažniausiai nereaguoja, kažtais užmeta akį ir vėl nekreipia dėmesio, bet va, kas patinka, tai labai susidomėję ir ausis pastatę žiūri - vokietis, pvz., vilkų gyvenimą, o vilkai tai neloja. Sykį ėmė loti ant elrane rodomo stilizuoto šuns paveiklsiuko, nors ant rodomų lojančių šunų neloja ir dažiniasuiai nekreipia į juos dėmesio. Užtat labai domisi rodomomis katėmis . Dar, atsimenu, mažas būdamas, labai susidomėjės stebėdavo per TV rodomas šunų dresūros pamokėles

Kažkas klausė apie Aidą. Va, kuo ji užsiima su šunimis:

Pastaruoju metu nemažai laiko praleidžiu su vienu Sibiro haskiu, tai galiu pasakyt, kad tikrai nuostabus šuo. Kai kas grožisi jo mėlynom akim, pagalvoju: "Juk yra daugiau kuo žavėtis, ne vien akimis."
Dabar šis šuo man labai paklusnus (o pradžioj mėtė man iššūkius: "Aš darysiu taip ir žiūrėsiu, kaip reaguosi" ). Tarkim, vaikštom po miškelį, sugalvoju šunį nufotkint kur nors. Parodau, kur stovėt (pvz., ant kokio kelmo ar akmens užlipus); šmaskis, kuris nori lakstyt ir uostinėt, stovi vietoj, kol pasakau: "Eime" ar pašaukiu vardu... Šalia manęs be problemų eina kaip koks dresuotas šuva, kuriam būna pasakyta "Greta" (pastarojo pasivaikščiojimo metu taip ėjom ir tada, kai prieky ėjo medžiotinas nedidukas šuniukas) - nenaudoju tam komandos, eina taip iki kol pasakau "Laisvas" arba "Bėgam" - tada jau atitinkamai reaguoja akimirksniu, o pašaukus vardu vėl atsiduria šalia. Labai greitai orientuojasi, ko iš jo noriu, netgi supranta ir sugeba įvykdyti komandą, kuri pasakyta kitu žodžiu, nei buvo anksčiau įprasta (čia jau ne refleksai, o nuovokumas veikia). Visada žiūri, kad gaujai, kuriai priklauso, būtų kuo geriau. Prie svetimų žmonių nepuola glaustytis, bet malonu ir žinoti, kad žmogui nei iš šio, nei iš to neįkąs... O kinkinyje, be abejo, darbą irgi atlieka puikiai.
Ir šiaip mane žavi šios veislės šunų energingumas (man pačiai labai patinka daug vaikščiot) Super šuo, sakyčiau. Bet tik tuo atveju, jei moki susikalbėti. Sakot, ne visi dresuotojai susikalba?.. Na, nežinau, aš tai dešrelių metodo nenaudoju.

Ir dar:

Beje, tas pats klusnumas to paties pasivaikščiojimo metu apsaugojo Šafrą ir nuo skylių.
Ėjome mišku, Šafras - "laisvu režimu". Buvo gana arti manęs, bet prieky, kai iš už krūmų+medžių iššoko vos vos už Šafrą temažesnis šuo ir puolė pirmas (šeimininkas sakė "Nimožna", bet šuo jau nereagavo) - ne tik kad urgzt, bet ir dantim kabintis. Visgi smarkiai nesučiupo, pasakiau "Šaf", tai mūsiškis kaip įprasta klusniai atsidūrė man prie kairės, aš apsisukau, tai "anam" reikėjo dar mane apeit (agresiją buvo nukreipęs ne prieš mane), taigi atėmėm iš užpuoliko šiek tiek laiko. Apėjęs mane, svetimasis vėl puolė Šafrą, bet jau greit atėjo ir šeimininkas, pasiėmė savo šunį (tas žmogus už savo augintinį stipresnis) ir nuėjo tolyn. Apžiūrėjau Šafrą - kraujo ant kailio nėr, sveikas; nesusinervinęs nė kiek (kiti, būna, dreba, o Šafrui nieko panašaus. Stovėjo sau ramus, ir tiek. Tik veidą man už tokį rūpestingumą lyžtelėjo, kai atsitūpusi prie Jo buvau). Šafras tiktai gynėsi, kiek reikėjo, klausė manęs, viskas "tvarkoj".
Atgal eidami iš tolo matėm tuodu.. Anas šuo įsitempęs buvo, bet jau su pavadžiu. Šafras vėl "laisvas" tada buvo, būtų galėjęs nors temptis, bet ne - tik pažiūrėjo ir vėl galvą atsuko į ankstesnę padėtį; kai pasikviečiau, lyg niekur nieko ėjo šalia.

Va, ką reiškia teisingas vadovavimas šuniui, kuris jokių dresūrų nėra lankęs ir anksčiau turėjo kitų patinų puldinėjimo problemą.