Šunys

[masas]

Siniskos istorijos





Brazilijoje šuo tapo pirmuoju ir turbūt vieninteliu keturkoju, kalėjime atlikusiu teismo paskirtą bausmę. Po pusantrų metų, praleistų kalėjime, šuo, vardu Bingas, buvo paleistas į laisvę... Prieš pusantrų metų Maranao mieste Bingas apkandžiojo vieną vairuotoją. Tas padavė į teismą šuns šeimininką ir pareikalavo apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas. Tačiau paaiškėjo, kad Bingas - benamis šuo, o tariamasis šeiminimkas, kuriam buvo iškeltas ieškinys, tik kartais gyvūną pamaitina. Teisėjas labai mylėjo šunis, todėl nusprendė "nuteisti" ir uždaryti į kalėjimą patį kaltininką. Iš tiesų pusantrų metų Bingas gavo tai, ko neturėjo anksčiau - reguliarų maistą ir stogą virš galvos. Be to, jis buvo prižiūrėtojų ir kalinių labai mylimas bei lepinamas, gyveno nedidelėje vienutėje. Deja, laimė baigėsi, kai gyvūnų mylėtojo vietą užėmė kitas teisėjas. Jis nedelsdamas peržvelgė šią kuriozinę bylą ir išvarė šunį iš kalėjimo.








Jungtinėse Amerikos Valstijose penkerių metų amžiaus vokiečių aviganis apkaltintas rasizmu. Jam gresia mirtis... Kas tai? Kliedesys ar tikrovė?

Jau kuris laikas vyruką sekė priešnarkotinė brigada, tačiau jis vis pasprukdavo policininkams iš panosės. Šių metų birželio 7-ąją policija gavo tikslias prekeivos narkotikaisbuvimo koordinates. Jau seniai jis nuodijo nedidelį Pensilvanijos miestelį. Užduoties ėmėsi du policininkai ir penkiametis vokiečių aviganis. Europoje gimęs ir ten pat išdresiruotas šuo buvo tikras asas ieškant narkotikų...

Policija šį kartą žinojo, kad prekeivos kišenės kimšte prikimštos kvaišalų ir nėrareikalo naudotis šuns Dolfo paslaugomis. Pareigūnai tikėjosi jį užpulti staiga ir netikėtai. Taip ir buvo, tačiau narkotikų perpardavinėtojas lengvai nepasidavė, išsitraukėpeilį, o paskui smarkiai trenkė policininkui. Pastarasis atsimušė į automobilį. Nuo trenksmo į dureles atšoko skląstis ir šuo Dolfas atsidūrė lauke. Deja, užuot puolęs narkotikų prekeivą, jis kibo dantimis devynmečiam juodaodžiui į koją. Policininkas Šonas Bargeris jam įsakė vaiką paleisti, tačiau darbas jau buvo padarytas- berniuko blauzdoje liko dantų žymės, žliaudė kraujas. Vaikas rėkė iš skausmo. Kol kitas policininkas narkotikų perpardavinėtoją įgrūdo į automobilį, Bargeris šunį uždarė ir iškvietė medicininę pagalbą.

Mažasis Morganas Levingstonas per kelias minutes atsidūrė ligoninėje. Laimei, žaizdos buvo negilios – pakako jas atitinkamai sutvarkyti.

Po trijų dienų policininkas Šonas Bargeris atvyko į miesto municipalinę tarnybą pasiaiškinti. Ten jo laukė ir motina su sūnumi Morganu. Pamatęs policininką vaikas labai išsigando, nes manė netoliese esant ir šunį...

- Pažvelkite į mano sūnų! – sušunka ponia Lorena Livington. – Žaizdos napavojingos, tačiau jis patyrė dvasinę traumą, kad dar negreit atsigaus... Jį užpuolęs šuo yra pavojingas rasistas. Jis puolė mano sunų todėl, kad tas – juodukas. Savininkas nasugebėjo jo suvaldyti, todėl tokį šunį būtina sunaikinti.

Bargeris apstulbo, kad jo šuo – rasistas ir todėl turi mirti. Jis paaiškino, kad gaudant narkotikų prekeivą buvo sumaišytas, daug žmonių ir riksmo. Atsitiktinai atsidūręslauke Dolfas negalėjo žinoti, kuris geras, o kuris blogas. Jis puolė tą, kuris labiausiai šaukė ir nuo kurio sklido baimės kvapas...

Municipalinė patarėja Vanda Dikson pareiškė dėl šio šuns gavusi šešis nusiskundimus. Blogiausia, josnuomone, kad skundėsi trys afrikiečiai. Jie tvirtino, jog juos šuo puolė tik todėl, kad jie – juodaodžiai... Jos teigimu, šuo skiria juoduosius nuo baltųjų ir nemėgsta juodaodžių žmonių. Taigi ji esant už tai, kad garsusis narkotikų seklys šuo Dolfas būtų nuramintas.

Policininkas Šonas Bangeris daug papasokojo apie šunį ir jo nuopelnus arštuojant narkotikų perpardavinėtojus, tačiau misto tarybos narėms Vandai Dikson ir Lorenai Livington jis liks šunimi – rasistu!

Kanzaso valstijos policijos šunų apmokymo mokyklos speciakistas Tomas Brenemanas pareiškė, kad šunys savo taikiniu renkasi kvapą. Galima apmokyti šunį skirti narkotikų ar sprogstamųjų medžiagų kvapus, surasti žmogų pagal jo kvapą arba identifikuoti tiosiog baimės kvapą. Šis kvapas nėra specifinis ir nepriklauso nuo rasės. Būkite baltasis, juodaodis ar mulatas, bet jūsų baimės kvapas bus vienodas. Kai dėl odos spalvos, Tomas Brenemanas formalus: šunims viskas atrodo tik pilkos ir baltos spalvos.

Tafto universiteto veterinarinės gyvulių elgesio mokyklos ekspertas Nikas Dodmanas yra kitos nuomonės. Jis teigia, kad šunys ne tik sudeba atskirti rases, bet ir jaučia palankumą arba priešiškumą kieno nors atžvilgiu. Lygiai taip, kaip tai daro žmonės. Taip N.Dodmanas tvirtina, tačiau savo teiginio negali paremti jokiais moksliniais įrodymais...

Šuo Dolfas nušalintas nuo aktyvios tarnybos, tačiau policijos brigada jį tvirtai palaiko ir stoja prieš jo numarinimą.

Iki šiol galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Belieka palinkėti, kad šioje nervingoje byloje būtų laikomasi sveiko proto.






Į kovą su vienu baisiausių šių laikų liga - vėžiu artimoje ateityje gali įsitraukti ir šunys. Britų mokslininkai tikisi išmokyti šunis suuosti prostatos vėžį. Ši mintis kilo gavus neįtikėtinų įrodimų, kad anksčiau už gydytojus šeiminkams vėžį diagnozavo šunys. Kalifornijos tyrėjai tvirtina išdresavę pudelį suuosti plaučių vėžio požymius iš žmogaus iškvepiamo oro. 85 atvejais iš 100 uoslė šunų neapgavo. Kembridžo universiteto mokslininkai šiuo metu ieško organizacijų, galinčių paremti tyrimų projektą, kurio tikslas - nustatyti, ar šunys gali aptikti prostatos vėžį pauostę šlapimo mėginius. Kembridžo mokslininkams talkinantis konsultantas chirurgas ortopedas Johnas Churchas sako žinantis šešis atvejus, kai savo šeimininkams vėžį diagnozavo pirmieji. Kiekvienu tokiu atveju šuo keistai reaguodavo į ligos pažeistą kūno vietą.

[sailor]

apie tai, kaip šunis moko atpažinti vėžines ląsteles, mačiau laidą. Ir daug kartų mačiau, kaip rodė ir pasakojo apie atvejus, kaip šunys imdavo labai domėtis kuria nors šeimininko kūno vieta, o vėliiau paaiškėdavo, kad šeimininkui ten vėžys.

[aukse]

[Forinta]

[aukse]

[sailor]

[aukse]

[sailor]

[aukse]

[aukse]