Agaporniai - Neperskiriamos papūgėlės - Agapornis
-
Ieva - Pranešimai: 2032
- Užsiregistravo: 2008.05.05 16:57
- Miestas: Kaunas, Vilijampolė
- Augintiniai:
Edita nu koks gražuolis tavo papūgiukas, atsigrožėt negaliu
Prisiminiau mūsų agoporinį Gruška, taip suspaudė širdį
Prisiminiau mūsų agoporinį Gruška, taip suspaudė širdį
-
KIKUTEKU - Pranešimai: 712
- Užsiregistravo: 2008.07.09 12:11
- Miestas: Klaipėda
Pažadėjau auksei, kad parašysiu postą apie agaporinius. Tai dabar tą pažadą vykdau.
Gal prieš kokius 5 metus nupirkome agoporinį. Po kai kurių vardo transformacijų jis tapo Gruška.
Čia Gruška po menesio kai jį pirkome.
Jis labai greitai iš laukinuko, tapo lipduku. Nuo mūsų nenulipdavo.
Kažkur po pusmečio, Gruška, matomai lytiškai subrendo. Prasidėjo košmaras man. Sūnus juokdavosi, sakydavo "Gruška šoka rokenrolą mamai ant galvos". Tada aš labai greitai suorganizavau jam merginą. Pavadinome Morka.
Čia klipas, kuris labai gerai atspindi Morkos charakterį. Morka sėdi ant išėjimo, o Gruška nervuojasi, nes nežino, kaip ją iš ten patraukti. Mes Morka vadindavome Morka-zaraza. Morka-su oranžiniu snapu. Jinai raudonskruoščio ir fišerio mišinys.
Morka buvo hyperstatybinikė, spintoje sukrovė 3 aukštų lizdą. Gaila neturime nuotraukos.
O kaip griaužia popierių yra klipas
Aš juokaudavau, kad Morka dirba pas mane kontoroje "krokodilu", žinote tas prietaisas, kur dokumentus naikina.
O pabaiga labai liūdna.
Gruška pragyveno pas mus 2 metus, Morka 1,5.
Pas mus kieme auga didžiuliai topoliai. Rudenį atskrido didžiulis būrys varnenų, besiruošiančių skristi į pietūs. Triukšmas buvo, net ausis užguldavo. Mes tada nieko nesupratome, kas darosi su mūsų paukščiais. Klykė kaip išprotėję, blaškėsi po butą. Surišti su varnėnais net į galvą neatėjo. Ir vieną rytą, kaip tyčia vyras, paliko miegamojo langą pravertą, o aš nepastebėjau ir neuždariau durų. Paukščiai kaip nėrė...........
Mes lakstėme po kiemą, visaip juos šaukėme, nes pradžioje jie skraidė kieme, tupėjo medžiuose. Po to dingo.
dingo ir varnėnai.
ŽMONĖS!
ARTĖJA RUDUO. SAUGOKITE SAVO AUGINTINIU, YPAČ JEIGU JIE GAMTOJE GYVENA BŪRIAIS. NES MATOMAI, KAD IR KAIP JIS JŪS MYLI, GAMTOS ŠAUKSMUI GALI NEATSISPIRTI
Gal prieš kokius 5 metus nupirkome agoporinį. Po kai kurių vardo transformacijų jis tapo Gruška.
Čia Gruška po menesio kai jį pirkome.
Jis labai greitai iš laukinuko, tapo lipduku. Nuo mūsų nenulipdavo.
Kažkur po pusmečio, Gruška, matomai lytiškai subrendo. Prasidėjo košmaras man. Sūnus juokdavosi, sakydavo "Gruška šoka rokenrolą mamai ant galvos". Tada aš labai greitai suorganizavau jam merginą. Pavadinome Morka.
Čia klipas, kuris labai gerai atspindi Morkos charakterį. Morka sėdi ant išėjimo, o Gruška nervuojasi, nes nežino, kaip ją iš ten patraukti. Mes Morka vadindavome Morka-zaraza. Morka-su oranžiniu snapu. Jinai raudonskruoščio ir fišerio mišinys.
Morka buvo hyperstatybinikė, spintoje sukrovė 3 aukštų lizdą. Gaila neturime nuotraukos.
O kaip griaužia popierių yra klipas
Aš juokaudavau, kad Morka dirba pas mane kontoroje "krokodilu", žinote tas prietaisas, kur dokumentus naikina.
O pabaiga labai liūdna.
Gruška pragyveno pas mus 2 metus, Morka 1,5.
Pas mus kieme auga didžiuliai topoliai. Rudenį atskrido didžiulis būrys varnenų, besiruošiančių skristi į pietūs. Triukšmas buvo, net ausis užguldavo. Mes tada nieko nesupratome, kas darosi su mūsų paukščiais. Klykė kaip išprotėję, blaškėsi po butą. Surišti su varnėnais net į galvą neatėjo. Ir vieną rytą, kaip tyčia vyras, paliko miegamojo langą pravertą, o aš nepastebėjau ir neuždariau durų. Paukščiai kaip nėrė...........
Mes lakstėme po kiemą, visaip juos šaukėme, nes pradžioje jie skraidė kieme, tupėjo medžiuose. Po to dingo.
dingo ir varnėnai.
ŽMONĖS!
ARTĖJA RUDUO. SAUGOKITE SAVO AUGINTINIU, YPAČ JEIGU JIE GAMTOJE GYVENA BŪRIAIS. NES MATOMAI, KAD IR KAIP JIS JŪS MYLI, GAMTOS ŠAUKSMUI GALI NEATSISPIRTI
-
KIKUTEKU - Pranešimai: 712
- Užsiregistravo: 2008.07.09 12:11
- Miestas: Klaipėda
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių