Šunys

[aukse]

Masai, o esi tikras kad bulmastifas nebus per lėtas? Nėra tekę su šiais šunimis taip artimai bendraut, tai nežinau taip jau tiksliai kokio jie temperamento. Bet pagal sudėjimą tai atrodo visai flegmos.
Šiaip tai nelabai norėčiau sutikt kad flegmatikui šeimininkui netinka hiperaktyvus šuo. Sakyčiau viskas priklauso nuo to kiek tas šuo šeimininkui rūpi. Jei tikrai rūpi, tai flegma šeimininkas ar ne-tiesiog žino kad būtina pasirūpinti šuniu, ir tą daro. O jei nerūpi, tai ir flegmatikas šuo neužilgo pasidarys tik nutukęs, nuolat kampe drybsantis padaras.
VA nesu laikiusi, bet manau kad šnauceriai savo judrumu juos gerokai pralenkia. Bent jau kiek yra tekę stebėt. Šiaip irgi nesu labai jau aktyvi, bet visada rūpinausi kad šuo gautų galimybę išliet savo energiją. Nors ir norėjau gal šiek tiek mažiau judraus šuns nei šnauceris, bet turiu pasakyt kad visgi dabartinis rotveileris man jau per daug tingus. Jei šnauceris kai buvo jaunas, tai mėtant kokią lazdą ar kamuoliuką aš greičiau pavargdavau mėtyt nei ji bėgiot, tai šitam mėtant lazdą norėčiau ir ilgiau pamėtyt. Bet kad šuo bėgiot jau nebenori. Tai iš tikrųjų visai norėčiau kažkiek judresnio.

[sailor]

Man bulmastifai - liuks šunys. Ramūs, patikimi, stiprūs.

[aukse]

[sailor]

[aukse]

[masas]

[aukse]

Nežinau, taip atrodo kad renkantis kažkurią veislę iš tikrųjų gana sunku turėti tokią galimybę pastebėti norimos veislės šunis. Pvz. kad ir bulmastifai-mano rajone jų nėra tekę matyt. Tai ir nebūtų galimybės nuspręst kokio jie judrumo. Jei veislė gana populiari, labai dažnai laikoma-tai toks dalykas lengviau būna. O jei ne tokia dažna...

Beje apie ištvermę. Na gal ne visi rotveileriai tokie-nežinau. Bet pagalvoju-niekaip nesuprantu kaip ši veislė gali būti tarnybinė. Maniškis dėl ištvermės tai tikrai jokiai tarnybai nebūtų tinkamas

[masas]

[aukse]

Gali būti. Bet visgi didelis šuo-o ir rotveilerio kraujo akivaizdžiai turintis, tai visgi turėtų turėti kažkokią ištvermę? Didelių veislių šunys kiek pažiūrėsi-tai medžiokliniai, tai tarnybiniai... Turi pasižymėti gera ištverme. Dokumentuotus šunis tai man dabar jau galima pamiršt. Jei jie nebūtų pasikeitę į blogąją pusę-tai apie bedokumentį būčiau nė negalvojus. Bet kai dabar tokia padėtis kinologijos srityje, tai nieko kito kaip tik rizikuot pirkti be dokumentų ir nelieka.

Beje, dar vienas keistas dalykas. Kadangi tai pirmas didelis šuo pas mus, o anksčiau turėti visi buvo mažiukai, tai yra dar vienas palyginimas. Kai šitas buvo mažiukas-labai stebėjausi. Mažų veislių šuniukai kai pavargdavo lauke vaikščiot, atsisakydavo eit. Atsisėsdvo, inkšdavo, cypdavo-bet toliau neidavo. O šitas-cypdamas, inkšdamas bet ėjo. Nė karto nėra tekę imt ant rankų ir nešt. Tai labai stebėjausi. Nes atsimenu kai su Epa pirmą kartą nuėjau į parką-gal kokie 4 mėn. jai buvo. Nuėjo normaliai, prisidūko, prisilakstė-o namo grįžt jėgų neliko Atsisėdo ir neina. Ko tik nedariau. Ir šaukiau, ir vaizdavai kad einu ir ją palieku-nieko. Kai labai toli nueidavau-pradėdavo cypt nesavu balsu, ir viskas. Vistiek nė žingsnio. Teko namo visgi ant rankų nešt O svoris tai visgi ne pora kilogramų buvo. Sunkoka. Tai su šitu labai stebėjausi-kad ir kaip tikriausiai pavargdavo-bet vistiek eidavo. Nešt nereikėdavo.

Beje, masai. O ką pirktum-kalytę ar šunį? Ar dar apie tai negalvojai?

[Saulius]