Viena papūga ar pora?

[DoDo]

[sailor]

[DaliaM]

Sailor, neimtum rankomis išmaitinto paukščio? . Bet pagalvok apie arą arba žaką ar norėtum neprijaukinto? O beto galvojant ir apie patį paukštį, juk toks žmogaus nepažįsta, jam žmogus priešais, jis visą laiką stresuotų matydamas savo šeiminką, gal ta baimė su laiku ir apmažėtų, bet tokio pasitikėjimo ir meilumo ir ryšio koks atsiranda su rankomis išmaitinta papūga niekada nebus.
Maitinimu rankomis tik sumažinmas stresas ir papūga paruošiama gyvenimui su žmonėmis.

Nežinau man patinka, kai aš jaučiu jog reiškiu savo papūgai daug, šuo sulojo, kas nukrito, Simba pasižiūri į mane, aha sėdi ramiai vadinasi viskas tvarkoje ir jis ramiai sau tupi. Atėjo žmogus svetimas, jis pasėdėjo pas mane apsižiūrėjo, aš rami, vadinasi galima ir man su juo pabendrauti

Man labiau prie širdies "sužmogėjusi" papūga, o laukinukai lai skraido laisvėje ir bendrauja tarpusavy, ten kur žmogui nėr ko kištis.

Beje niekada nelaikiau mažų ir vidutinių papūgų, todėl mano nuomonė remiasi tik didžiosiomis papūgomis.

[DoDo]

O aš tik apie senegalus išmanau , bet du skirtingus pavydžius turiu. Dičkis ir mano draugų senegaliukas - abu iš Čekijos veislynų. Tik dičkis, kaip supratau, nors ir rankomis maitintas, bet ilgiau su tėvais buvo paliktas ir lyg spėjęs paskraidyti su paukščiais. Tai iš pradžių buvo baikštokas, bet labai greitai pasidarė prielipa, kuris nuo visų gyvenimo negandų slepiasi man ant peties...
O anas senegaliukas galbūt anksčiau buvo iš lizdo išimtas ir jaunesnis parduotas. Tai jis visiškai "sužmogėjo". Kai pradėjo pešiotis, jam irgi surado draugę, irgi pusiau laukinukę, bet jis taip ir nesuprato, kad čia jo gentainis. Kitą paukštį geriausiu atveju traktavo kaip judantį žaisliuką, ne daugiau. Finale turėjo juos atskirti, nes jis "pasigavo" triuką, kad mušdamas ir vaikydamas tą paukštelį greičiau prisikvies žmones.
Tai gal Sailor ir turėjo mintyje atvejį, kai paukščiai auginami izoliuotai inkubatoriuje ir per anksti nutraukiami kontaktai su kitais paukščiais.

Pavyzdžiui, saviškius dabar galiu ramiai palikti vienus nors ir savaitei ar ilgiau, uztenka, kad kaimynai kasdien užeina palesinti, aišku, dičkis kiekvieną kartą krenta ant kelių prašydamas neišeiti, pabūti ilgiau , bet abu puikiai palaiko vienas kitam kompaniją, o jei būtų tik vienas, reikėtų tartis, kad kas nors priglaustų ir bendrautų, tai va toks privalumas....

[Vikute]

Sutinku su Sailor del rankom ishmaitintu paukstuku aš irgi skaitau kad paukshtis turi likti pauksciu, man neatrodo visihkai normalu kai papuga suzmogeja, bent jau manau kad tai ne jos naudai tikrai...ji tiek isimyli zhmogu kad skaito ji kaip savo pora ar pan ir apskritai zhiauriai stresuoja kai jo nera ir pati kaip ir nelabai savarankishka nes zmogus jai arba kaip mamyte tevelis gaunas arba kaip pora kas dazniau buna paaugus ir tiesiog atstumiant paukshti kai jis poto uzsinori su tavim poruotis labai didelis stresas gaunas papugai. Ypatingai su didziosiomis taip. Per seminara pasakojo kokios poto didelis problemos ish to isheina.
aš labai dziaugiuosi kad su Ema pas mus taip gavos-aisku nesmagu kad ja pagavo laisvej ish Afrikos ishveze, bet dziaugiuosi bent jau kas pas mane papuole na ishtikruju ji ir ish vienos puses prisirishus bet ish kitos puses ir labai savarankishka

[DaliaM]

Vikute, galvoji, kad jei rankomis išmaitinta papūga tai ji vėliau bus mažiau savarankiška? Manau tai priklausys jau nuo tolesnio paukščio vystymosi ir bendravimo su šeiminku.
Aš tai irgi pritarčiau Sailor, jei ruoščiausi įsigyti būrelį papūgiukų tada jie gali būti ir nemaitinti rankomis, atkeliaus į namus su savo gentainiais arba jau ras namuose būrelį "saviškių", tada taip sutinku.
Bet kai ruošiamasi auginti tik vieną papūgą, manau reikia pirkti tik rankomis maitintą, nes ji bus jaukesnė, labiau pasitikės žmogumi ir visi kiti inkstintai kaip teritorijos gynimas, veisimosi poreikis bus sumažėję, o tai tik į naudą šeiminkui, kuris augina vieną paukštį ir pritaiko jo gyvenimą daugiau prie savo žmogiškojo. Tik nesakykit, kad žmogus labiau stimuliuos tuos instiktus, nei kita papūga
Ir tai kalba ne tik apie paukščius, juk net gimusi kumeliuką iškart turi apglostyti žmogus, jei norima paskui turėti gerą tavimi pasitikinti žirgą, o tuo labiau kalbant apie papūgą.

[DoDo]

Vat įdomu, ar veisimosi instinktas tikrai susilpnėja?

[DaliaM]

Manau, kad pas papūgas visgi yra kažkokie poravimosi ritualai. Jei skaitėt Papoogos aprašymą pilkių temoje, kaip jai užteko savo žakiams tik pakabinti inkillėlį ir šeimyninis gyvenimas užvirė.
Todėl nemanau, kad mes su Simba inkilėlį kabinsimės ir kad sugebsiu jam atsakyti papūgiškai į jo "kadrinimus". Gal ir užeis jam kokios audros, gamta stipri, bet kai palaikymo nebus tai greitai ir praeis

Bet vistiek man įdomu, Sailor, negi tokiam vat žmogeliui mėgėjui patartum įsigyti ne rankom maitintą papūgą, nes ji bus labiau papūgiška?

Juk stresas papūgai, nes ji atkeliauja pas plėšrūną, kuris yra potencialus jos suvalgytojas Žmogaus ji nepažįsta kaip globėjo.
Stresas žmogeliui, nes tikisi meilaus jį gerbiančio plunksnuočio, o gauna klykiantį, besiblaškantį, visur dergiantį, besižnaibantį padarą?

[Papooga]

Manau Sailor norėjo akcentuoti tai, kad labai svarbu paukščiui išmokti visų paukštiškų reikalų iš savo gentainių, todėl ir parašė, kad iš inkubatoriaus nenorėtų, tokio kuris išvis tik iš žmogaus ir iš savo gabumų mokėsi gyventi. Šiaip kiek žinau, tai nebūtinai paukštis turi būti rankomis išmaitinas, kad būtų jaukus, juk kad ir ta pati Vilnietė, kuri veisia žakus, pas ją jie tėvų išauginti, tačiau jaukučiai. Latvijoje taip pat pas seminaro organizatorę žakai susilaukė paukščiuko, irgi tėvai išmaitino ir užaugino ir irgi paukštis jaukutis. Jeigu veisėjas užsiims su paukštukais, juos jaukins, tai jie gali augti ir su tėvais. Dažnai uždienio skelbimuose tenka matyti prierašus, kad mažyliai gyvena šeimoje, akd ne kiekis, o kokybė veisėjui svarbu, todėl neveisia dideliais kiekiai. O kai veislynai didesni, kaip pas Liubošą, tai tiek paukštukų neaptūpinėsi, todėl ir maitinami jie rankomis.

Gerai, Sailor, kai ji užsienyje gali rinktis tarp veislynų ir veisėju, o mus Lietuvėlėje tenka džiaugtis ir tuo, kad išvis galime įsigyti rankinuką

Neprijaukinto paukščio tai aš irgi nerekomenduočiau jokiu būdu, tačiau jei būtų galimybė rinktis tarp dviejų jaukių - rankomis maitinto ir tėvų užauginto, tai pirmenybė būtų tėvų užaugintam.

Vikute, aš tai kažkaip nemanau, kad yra skirtumas tarp paukščių prisirišimo prie žmogaus tarp rankomis išmaitinto ir šiaip jaukaus.

[DoDo]