Aratingos

[vasilysha]

[Rasese]

Morkus, vis nutaikęs progą, skrenda pas mano nimfas į svečius. Tik elgiasi ne kaip svečiuose. Jaučiasi lyg naujų žemių užkariautojas. O nimfukas irgi nepėsčias, veja įsibrovėlį lauk, neprileidžia prie vandens ir lesalo. Antrą parą neapsikentė visai ir išvijo Morkų iš narvo.
O Morkus visai išdrąsėjęs, mano rankų visai nebijo, taip paprastai nenuvysi, gina savo poziciją. Bet manimi visvien nepasitiki... ant rankų nelipa net už obuolį. Visgi pažanga šiokia tokia yra. Nebesibaido žmonių, gąsdina šunį ir labai išsiilgsta dėmesio (sirgau ir porą savaičių tik lesti įdėdavau ir apkuopdavau, - tapo rėksniu)


Svečiuojasi vaikų kambary

[gede]

Dėmesio stoka, ko gero, didžiausias vargas aratingoms. Jei per dieną, paukštis pabūna vienas, tai vakare paleistas tiesiog iškriuksi-išsako(savo paukštiška kalba) viską kas jam susikaupė, tiesiog žiūri į akis ir varo nesustodamas +- minutėlę, kol išsilieja, ko gero dar ir keikia mus, kad palikom vieną perdien

[sailor]

visoms papūgoms dėmesio reikia. Ne jų prigimčiai vienatvėje būti.

[gede]

[Rasese]

Reikia dėmesio
O aratingoms labai tiktų pasakymas " Rėkia dėmesio" Atrodo, na kas čia tokio, juk Morkus ir taip su manimi nelabai draugavo, tai pora savaičių nepastoviniavus prie jo ilgiau lyg ir neturėjo pasiilgti. Bet pasiilgo. Ir pradėjo rėkauti. Bet aš pasveikau, vėl pradėjom ilgiau "kalbėtis" ir paukštis nustojo klykauti.
Norėčiau ir aš Morkui Morkienę įtaisyt, bet yra daug visokių už ir prieš. Džiugu, kad jis nimfų draugijos neignoruoja.

[gede]

[gede]

[aukse]

[Rasese]